Artėjant šventėm jau spėjom pamiršti apie Lanvos šou su Linkomanija. Buvo teigiama, kad pirmieji šio renginio rezultatai turėtų pasirodyti 2009 metų pabaigoje arba 2010-ųjų pradžioje. Pagyvensim – pamatysim. O dabar galime padiskutuoti apie piratavimo įtaką gyvenimui. Nesiruošiu pasakoti, kaip yra gerai ar blogai piratauti. Manau, kad kiekvienas iš jūsų turit savo nuomonę šiuo klausimu, o jei neturit – paskaitykit komentarus po piratavimo temas nagrinėjančiais straipsniais ar blogų įrašais.

Pats esu atviro kodo šalininkas – tiek darbe, tiek namuose savo reikmėms naudoju atviro kodo programinę įrangą. O mokslams reikalingoms programoms esu gavęs studentiškas licenzijas – jos dalinamos nemokamai. OpenSource’ą naudoju tikrai ne iš bado. Greičiau dėl to, kad prijaučiu laisvos informacijos idėjai. Manau, kad didžioji dalis internete plintančios informacijos (filmai, muzika, …) galėtų būti platinama laisvai, nemokamai ir visiškai legaliai. Pilnai tikiu, kad taip ir bus, kai pasikeis verslo modeliai iš įprastinių į naujus. Dabartinis modelis: “Aš sukūriau, jei nori turėt – nusipirk” praranda savo pagreitį (žinoma, omeny turiu skaitmeninę informaciją). Kai prie interneto prijungtas visas pasaulis, tai toks modelis nelabai ir negali normaliai funkcionuoti. Tik žmonėms, įpratusiems stovėti parduotuvės eilėse prie kasos ir mainantiems litus į dešrą, sunku suprasti, kad gali būti kitaip. Sunkiai įsivaizduojama, kad gamintojas savo noru galėtų nemokamai atiduoti sukurtą produktą (dešrą?). Čia ir yra didžiausia klaida, kad bandome sutapatinti realų pasaulį su skaitmeniniu. Realiame pasaulyje turime realius fizinius daiktus. Negalime lengvai daryti jų kopijų, todėl juos saugome. Skaitmeniniame pasaulyje (kaip man patinka ši frazė) informaciją dauginti galime kiek tik norime, nepatirdami žalos ar neprarasdami jos (nekalbu apie teisinius ir kitus *inius dalykus). Jei jau galime laisvai dalintis, tai kodėl nepasinaudoti šia proga? Ar tik dėl to, jog kažkas sako, kad taip daryti negražu/negerai? Manau, kad žinojimas, jog instaliuodami kaimynui nelegalią programinę įrangą “elgiamės negerai”, kažkiek mus verčia jaustis nepatogiai. Bet tik dėl to, jog JIE taip sako. Realiai gi programinės įrangos kūrėjai nepraranda kelių šimtų dolerių tuo metu, kai baigiasi nelegalios langų versijos instaliacija kompiuteryje. Jie išvis nenukenčia. Nukenčia nebent teoriškai. Nes patys taip sako.

Aš pilnai sutinku, kad piratavimas yra blogai. Tačiau pastangos jį sustabdyti panaikinti man atrodo bergždžios. Vienintelis dalykas, kuris galėtų sustabdyti piratavimą – drastiškas interneto greičio apribojimas. Bet negi kas nors to imsis? Technologijos visgi tobulėja, o ne degraduoja. Filmą, kurį anksčiau galėjau parsisiųsti per 2 paras, dabar galiu gauti per valandą. O rytoj ir dar greičiau. Ir nesvarbu, kad jo įrašas DVD diske oficialiai bus išleidžiamas tik poryt. Ateityje mainai tarp vartotojų tik dar labiau spartės, o iš to seka, kad piratavimo mastai taip pat didės. Skaitmeninio turinio gamintojai neišvengiamai turės prie to taikytis ir ieškoti kitų būdų uždirbti. Ką dabar bando padaryti LANVA ir panašios agentūros – stabdyti šią įprastinės prekybos griūtį skaitmeninėje erdvėje. Bet ar verta veltui eikvoti laiką? Gal jų pastangos ir leis ištempti kokius 3-5 ar 10 papildomų metų, tačiau vistiek galutinio rezultato nepakeis.

{ 40 comments }

Į knygų skaitytuvus žvilgčioju jau senokai. Turiu nemažai elektroninių knygų, kurias norėčiau perskaityti. Tačiau knygų skaitymas kompiuterio ekrane man neteikia malonumo. Vargsta akys, atsiranda pašalinių norų, tokių kaip patikrinti el. paštą, pažiūrėti kas ką šneka IRC ir pan. Susikaupimo perskaityti kelis straipsnius užtenka, tačiau kiek bandydavau skaityti knygas, arba jas numesdavau “kitam kartui”, arba įsigydavau popierinį variantą. Elektroninis knygų skaitytuvas – kitas reikalas. Pagrindinis šių įrenginių privalumas – e-ink technologijos ekranas. Tokiuose skaitytuvuose montuojami ekranai skiriasi nuo įprastų LCD: jie nešviečia tau į akis ir naudoja energiją tik ekrano vaizdo keitimo metu. Dėl šių priežasčių akys nevargsta, nes vaizdas panašus, lyg žiūrėtum į popierių. O ir energijos užtenka iiiillllgaaaaam.

vieno pažįstamo, gavau progą savaitgaliui pasidžiaugti Amazon išleistu knygų skaitytuvu Kindle 2. Iki tol esu čiupinėjęs tik Sony Reader PRS-505 ir tai tik kelias minutes. Tad objektyviai palyginti negaliu, tačiau paėmus į rankas Kindle 2, pirmieji įspūdžiai buvo: “oba koks plonas, lengvas.. ir veikia greičiau, nei SonyReader” (žinoma turėjau omeny PRS-505 modelį). Iš ko jis sudarytas:

  • 6 colių įstrižainės e-ink ekranas, atvaizduojantis 16 atspalvių. Jei norėtume skaityti mokslinės literatūros knygas, ekranas galėtų būti didesnis. Į tokį paprasčiausiai netilptų tekstas ir formulės. Tačiau grožinės literatūros skaitymui jo pilnai užtenka.
  • 2 GB vidinės Flash atminties duomenims (iš jų, vartotojui skiriama ~1.5 GB). Išorinių lizdų papildomoms SD kortelėms nėra, tačiau tiek talpos yra per akis, turint omeny, kad vidutinė knyga užima ~700 KB.
  • Bevertis WiFi modemas. Amazone nusprendė apmokėti vartotojų naršymą internete ir leisti jiems nesudėtingai įsigyti knygas, naudojantis Kindle 2. Tačiau ši funkcija veikia tik USA – prisijungti prie savo namų bevielio tinklo nepavyks. Tiesa, internete radau keletą straipsnių, kaip prijungti Kindle 2 prie interneto per USB kabelį.
  • Akumuliatorius, kurio parametrų nežinau. Išmatuoti jo veikimo trukmės taip pat neturėjau galimybių, nes žaisliuką buvau pasiėmęs tik savaitgaliui, tačiau kiek teko domėtis – Kindle’ą krauti reikia kelis kartus per mėnesį. Įkrovimas vyksta per USB jungtį įrenginį prijungus prie kompiuterio. Pakuotėje taip pat yra elektros tinklo antgalis USB laidui. Tiesa amerikoniškas variantas, tad reikia perėjimo.
  • Nors nėra svarbu, tačiau gal kam bus įdomu žinoti, jog viduje veikia 532 MHz procesorius, ir sukasi Linux operacinė sistema.

Prie kompiuterio Kindle 2 jungiamas per USB jungtį. Knygos tiesiog nukopijuojamos į įrenginį kaip paprasti failai – papildoma programinė įranga nereikalinga. Palaikomi knygų formatai: AZW, TXT, MP3 (taip, galite klausyti ir audioknygas), MOBI, PRC. Tuo tarpu PDF, HTML, DOC, JPEG, GIF, PNG ir BMP failus reikia konvertuoti. Programinė įranga paprasta: keli meniu ir sąrašai. Atsivertus knygą, galima peržiūrėti jos viršelį, pateikti į turinį (jei toks egzistuoja), peršokti į konkrečią knygos vietą, išsaugoti norimą puslapio ištrauką ir vietą žymose (bookmarks), vykdyti paiešką. Yra ir Text-To-Speech funkcija, kurios taip ir neišbandžiau :-) Visos knygos pateikiamos viename sąraše, nepriklausomai kokiame kataloge fiziškai yra išsaugotas failas. Keistas sprendimas neįdiegti jokių knygų rūšiavimo galimybių (kategorijos, katalogai, gairės), turint omeny, kad Kindle 2 skirta net 1,5 GB vietos joms saugoti.

Įrenginio valdymas vyksta naudojant 5 krypčių valdymo svirtį ir kelis pagrindinius mygtukus: Home, Menu, Back, Next/Prev Page. Ekrano apačioje esanti qwerty klaviatūra naudojama paieškai knygose, vietų knygoje žymėjimui (bookmarking) ir tikriausiai naršymui internete. Šiaip ji nedaro didelio vaidmens, kaip gali pasirodyti pirmąkart pažvelgus į įrenginį. Kol buvome kartu, nenusivyliau Kindle 2 valdymu ir neaptikau erzinančių savybių. Manau, kad dauguma skaitytuvų gamintojų (kol jie yra ne kiniečiai), stengiasi ištobulinti valdymą, kad vartotojui elementarus įrenginio valdymas nesukeltų nepatogumų. Su Kindle 2 skaityti knygas patogu laikant tiek kairėje, tiek dešinėje rankoje: abiejose pusėse yra įrengti valdymo mygtukai, tad galima skaityti gulint ant vieno ar kito šono :-) Šitai pastebėjau ne iškart, tačiau kai atkreipiau dėmesį, pridėjau kelis bonus taškus gamintojams. Apibendrinant – įrenginys tikrai smagus. Paėmus jį, norisi tik skaityti, skaityti ir toliau skaityti…

Amazon.com jau kelis kartus mažino Kindle 2 kainą nuo pradinės – 359$. Dabar ji tesiekia 219$ 259$. Žinoma, neįskaičiavus siuntimo išlaidų. Susiviliočiau šiuo (o gal analogišku) produktu, jei Lietuvoje egzistuotų bent kažkoks el. knygų pasirinkimas (turiu omeny leidinius gimtąja kalba). Tikrai ne vienas apsidžiaugtų, jei tas pats Eridanas savo senus PFAF leidimus pradėtų platinti elektroniniu formatu. Tačiau čia jau kita tema. Žinoma, leidinių pasirinkimas anglų kalba yra nemažas, tačiau kolkas mano poreikiai neviršija el. skaitytuvo kainų :-) Tiesa, jei prijaučiate elektroninėms knygoms, turite konkrečių idėjų ir norėtumėte kažką nuveikti šioje srityje, Kindle.lt kaip tik ieško norinčių prisijungti. Parašykite jiems.

Atnaujinimas #1 Atsiprašau tų, kuriuos nudžiuginau su 219$ kaina. Pasirodo žiūrėjau į refurbished modelius. Dabartinė kaina – 259$.

{ 8 comments }

T*nklas įspūdžiai

2009-10-17

Ketvirtadienį lankiausi techninėje tinklaraščių (ne)konferencijoje T*nklas. Kodėl šis įvykis yra vadinamas (ne)konferencija? Tai atviras, nemokamas ir nekomercinis renginys – beveik atviras kodas :-) Dalyviai į jį atvyksta pasidalint žiniomis, o ne kažką prastumt. Aš asmeniškai jo paskirtį supratau kaip atsaką į šiais metais vykusį ir visgi ganėtinai nevykusį Login 2009. Žmonėms paprasčiausiai atsibodo marketingo triukai [...]

4 comments Skaityti toliau →

Ar linux turi ateitį, ar verta į jį dėt viltis?

2009-10-11

Sulaukiau komentaro iš Eimanto apie Linux ir atviro kodo perspektyvas. Pradėjau rašyti atsakymą, bet nusprendžiau, kad geriau atsakysiu atskiru įrašu, nes tai gali būti įdomu visiems. Eimantas rašo:

Negalėjau nepastebėt kad perėjai prie ubuntu, aš pats ją naudojau ir noriu paklausti ką gero joje atradai, nes man tai nepavyko nors ir kaip stengiausi, ne be reikalo [...]

48 comments Skaityti toliau →

Kur saugoti slaptažodžius?

2009-07-21

Naudojantis kompiuteriu, pastoviai tenka susidurti su slaptažodžiais. Interneto tarnybose naudoju n savo sugalvotų slaptažodžių. Kai kurie yra sugeneruoti, kiti – formuojami pagal sugalvotą algoritmą, veikiantį pagal tam tikrus tinklapio bruožus. Tai palengvina nepamiršti slaptažodžių, saituose, kuriuose lankausi rečiau. Bet apie tai kitą kartą. Tad su savo asmeniniais slaptažodžiais susitvarkau ganėtinai neblogai.
Tačiau web programuotojas – toks [...]

15 comments Skaityti toliau →

Automatinis atsarginių kopijų kūrimas su rsync ir Notify-OSD pranešimai

2009-06-24

Iš pradžių norėjau papasakoti tik apie Ubuntu Notify-OSD pranešimų rodymą iš komandinės eilutės ir kaip juos privesti veikti iš crontab aplinkos. Tačiau galiausiai vistiek nusprendžiau papasakoti pilną istoriją, todėl kartu sužinosite ir apie atsarginiu kopijų darymą su rsync.
Notify-OSD pranešimai
Į Ubuntu 9.04 Jaunty Jackalope versiją buvo įdiegta nauja informacinių pranešimų sistema – Notify-OSD. Notify-OSD atsakinga už [...]

16 comments Skaityti toliau →

Blogatonas 2009

2009-05-27

Prisidedu ir aš prie 2009 metų blogatono. Kadangi darbe 09:00 rengiame susirinkimus, tai į pradžią nespėjau, bet bandau vytis visus jau nubėgusius tolyn :-) Mano 2008 metų blogatonas, o štai čia šių metų sąrašas:

Gru – Intelektas technologijoje? Paskutiniu metu neblogai rašo apie LANVAS ir piratus.
Sirex Linuxistas, atviro kodo entuziastas.
Linuksoidas Linuxistas ir šiaip nepažįstu. Bet rašo [...]

3 comments Skaityti toliau →

Python konferencija PyCon-LT 2009

2009-04-16

Šiomis dviem savaitėmis bus jaučiamas ITšnykų suintensyvėjimas Kaune. Didelį indėlį duoda KTU informatikų organizuojamas kasmetinis festivalis InfoShow, tačiau tai dar ne viskas. Balandžio 24 d. visoje Lietuvoje, o tame tarpe ir Kaune, vyks Ubuntu Jaunty Jackalope release party. Tačiau ir tai dar ne viskas!
Balandžio 26 d. (sekmadienį) KTU Gimnazijoje Studentų g. 65 vyks bene pirmoji, [...]

4 comments Skaityti toliau →

Kompiuterių vardų ypatumai

2009-03-25

Turite kompiuterį? Aš irgi. Esate jam davę kokį ypatingą vardą? Ar jis tiesiog vadinasi jūsų vardu ar kaip nors panašiai į “povilas-computer”? Spėju, dar ir priklauso daugiausiai vartotojų turinčiai grupei “WORKGROUP”.
Pavadinus savo kompiuterį kokio nors filmų herojaus vardu, jam daugiau megahercų nepridėsit (na, žinoma, nebent pavadinimas bus “Chuck Norris”, bet su šitu pavojinga). Tačiau taip [...]

34 comments Skaityti toliau →