Neseniai įveikiau nedidelę knygutę apie Arduino mikrokontrolerį. O’Reilly leidykla sutiko paremti mūsų Vilnius PHP renginius. Mainais už tai paprašė, kad parašytume apžvalgas jų naujai leidžiamoms knygoms. Taip ir atsidūrė šis leidinys mano rankose. Pati knyga priklauso Vilnius PHP bendruomenei, tad bet kuris narys galės ją taip pat pasiimti paskaityti. Kad būtų patogiau, reikia prisiversti pabaigti virtualią biblioteką, bet apie tai vėliau. Grįžtam prie knygos.
O’Reilly leidykla man visada asocijuojasi su STORA technine literatūra. Pamatęs Distributed Network Data knygą, nustebau – vos daugiau nei pusantro šimto puslapių. Greitai perverčiau – nemažai nuotraukų ir kodo pavyzdžių. Kažkur pasąmonėje atbudo skeptiškasis Pawka ir pradėjo tyliai kuždėti: “Nieko doro iš šitos knygos nebus!”. Jei tai būtų aprašyta kokia nors kita tema, gal būčiau nusispjovęs, tačiau mane labai viliojo Arduino tema. Norėjau perskaityti ir pasižiūrėti kaip žmonės, galbūt žinantys daugiau už mane, dirba su šiuo mikrokontroleriu.
Arduino mada išplito labai greitai. Šis mikrokontroleris ženkliai supaprastino darbą su “geležimi”, lyginant su ankstesnėmis dienomis. Senesniais laikais norint pagaminti kažką, kas veiktų ne tik kompiuterio ekrane, reikėdavo turėti marias laiko. Kontroleriai turėdavo savo kompiliatorius. Norint priversti kompiuterį bendrauti su kontroleriais, tekdavo instaliuotis reikiamas tvarkykles. Viską parsisiuntus, reikėjo kompiliuotis, linkinti, priversti veikti atitinkamas bibliotekas ir užsiimti kitom panašiom apeigom. Su Arduino viskas paprasčiau: prijungi per USB, parašai kelias eilutes kodo su C sintaksę turinčia programavimo kalba, įkiši led’ą tiesiai į kontrolerį, mygtuko paspaudimu viską sukeli į Arduino ir turi savo pirmą hardware’inį kūrinį – mirksintį šviesos diodą :-) Nors pradžioje burbėjau, kad knyga plona, tačiau jos storis tiesiogiai atspindi paprastumą dirbti su Arduino.
Paminėsiu, kad jau esu šiek tiek čiupinėjęs Arduino: pajungęs keletą sensorių, įpusėjęs interface’ą savo NAS serveriui, bei dar keletą smulkių projektėlių. Turiu šiokių tokių idėjų ir ateičiai. Knygos pirmieji skyriai prasideda nuo Ievos ir Adomo – supažindinama su programavimo aplinka, kaip ją instaliuoti (hehe). Paskui rašoma apie hardware’inį “Hello World” variantą – jau minėtą mirksintį LED’ą. Pajungiami temperatūros, infraraudonųjų spindulių jutikliai, skaitmeninis mikrofonas, keletas LED’ų. Renkama informacija, nuosekliai siunčiama į kompiuterį, nuskaitoma su python’u. Viskas pateikiama iš eilės, su schemomis ir kodo pavyzdžiais. Labai gerai, kad nėra pasakojama vien tik apie kodo rašymą ir grandinės jungimą. Autoriai nepamiršo skyriaus ir apie projekto dokumentavimą su Fritzing – schemų prototipams braižyti skirta programa. Bet kaip supratote, visa tai yra pradmenys. Pasidarė daug įdomiau atvertus skyrių apie XBee bevielio tinklo modulius. Programuojant mikrokontrolerius tenka susidurti su įvairiomis problemomis pvz. kaip su XBee siunčiant informaciją broadband rėžimu nusiųsti ją į konkretų įrenginį arba atpažinti iš kurio konkretaus įrenginio ji gauta. Buvo dar keletas gerų patarimų, kurių dabar neminėsiu. Deja paskutinis skyrius apie LabView kiek pagadino situaciją… LabView – kažkokia MOKAMA programinė įranga, orientuota į techninės ir programinės įrangos bei automatų kūrimą, vartotojo sąsajos dėliojama. Trumpai tariant buvo daug ekrano nuotraukų ir nurodymų kur ką spausti. Priminė antro kurso laboratorinius darbus :-)
Apibendrinant, “Distributed Network Data” pagrinde yra knyga orientuota į žmones, dar nesusidūrusius su Arduino. Čia viskas pateikta nuosekliai, nuo A iki Ž. Netgi įtraukti rezistorių atpažinimo ir litavimo paragrafai. Jei esi perskaitęs keletą tutorial’ų internete ir jau čiupinėjęs šį aparatą, bus aktualūs keli skyriai.
{ 2 comments }