Povilas Balzaravičius

Žodžiu, vakar tokia kiaulystė nutiko man. Gavau SMS iš savo saulutės. Maždaug “Nu pinda! Bent pasidometum ar gyva, ar vilkai neuzpjove, ar vistos neuzkapojo…” (nu mes čia taip draugiškai pasibendraujam, tikrai nieko blogo, just 4 fun). Ji tuo metu į kaimą buvo išvežta, kad aš ir ji pasiruoštų šiandienos grafikos egzui, kurį, beje, išlaikėm :-). Reik kažkaip pasiteisint, kad neparašiau jai. Sugalvojau, parašysiu SMS “Saskaita tuščia, negaliu parašyt“. :-) Bandau siųst. Jolkipalki! Akurat tučšia! Bet gi reikia kokią žinią numest savo mylimajai. Apsirengiau eiti iki kiosko, nusipirkt papildymą. Galvoju “gal užsukt į parduotuvę. Bet ne, tingiu.”. Perlėkiau per stadioną, žiūriu mano gatvės pusėj kioskas kaip visad uždarytas (bjaurybė pastoviai anksti baigia darbą). Kitapus gatvės dirba, eisim ten. Neskubėdamas einu per gatvę, apsidairiau, kad koks traktoristas nenutrenktų. Prieinu prie kiosko. Žiūriu ir nesuprantu - nebedirba. Visa tai vyko gal apie minutę. Nu taip dar neteko būti išdurtam, nors čia greičiau jau pats išsidūriau :-) Teko eiti į parduotuvę, kurioj taip pat nenorėjo man leisti lengvai nusipirkti papildymo. Kažko labai jau idėmiai žiūrėjo į mano 10 litų kupiūrą. Bet galų gale gavau savo 10 lt papildymą ir paskambinau saviškei. Kas slypi šioje istorijoje? Visų pirma, meilė reikalauja pastangų. Antra - nusipirkti papildymo korteles darosi vis sudėtingiau. Gal čia Paksas kaltas? Tačiau rekomenduočiau apsirūpinti saskaitos papildymu, nes ateity gali būti dar prasčiau…