Geek.
Sveiki visokio plauko piratai ir nelegalios programinės įrangos vartotojai! Kaiptik turiu čia penkis laisvus Linkomanijos pakvietimus. Gal kam reikia? :-) Brūkštelkit komentarą su savo el. pašto adresu ir pasidalinsiu. Kad būtų įdomiau, prie komentaro parašykit man kokį nors linkėjimą.
P.S. Tik gavę pakvietimą nesiųskit visokių random duomenų į trackerį ir nedarykit kitų nesamonių, nes paskui aš gaunu įspėjimus už “čyterio pakvietimą”.
Vienas nuomonės apie konkretų žmogų formavimo veiksnių yra skolos. Nesvarbu ar skola nesiekia 5 litų, ar yra daug didesnė; ar pasiskolinai knygą, ar ką kitą - skolos negrąžinimas iškart verčia galvoti blogai apie asmenį. Todėl stengiuosi visada atiduoti skolas. Jei žmogus pamiršęs, jog buvo tau kažką paskolinęs, tai atiduota skola tik dar labiau sustiprina tavo karmą :-) Galų gale pats kartais pamirštu, kam esu paskolinęs knygą ar konspektus, kurių pasigendu tik tada, kai man jų prireikia. Akivaizdu, kad vesti skolininkų ir skolintojų sąrašą yra pravartu. Rašytis viską į sąsiuvinį? Nepatogu / senamadiška (chi chi). Į kokį Excel failą? Taip pat iš dalies nepatogu, nes pas mane visad tokie failai pasimeta, be to tektų (nors nebūtina) jį visad nešiotis su savimi. Tad kodėl nepasinaudojus šiuolaikinėmis interneto tarnybomis?
Kadangi naudoti milijoną web tarnybų yra nepatogu, tai nusprendžiau išmėginti žymėtis skolas jau naudojamoje Remember The Milk. Apie šią tarnybą kažkada rašė Nežinau.lt, tad perdaug neišsiplėsiu. Paprasčiausiai susikūriau naują skiltį pavadinimu “Skolos”. Rašydamas naujus įrašus laikausi tam tikros tvarkos:
Viskas! Kai skola “įveikiama”, pažymim ją ir spaudžiam “Complete” - įrašas automatiškai pašalinamas iš sąrašo. Remember The Milk turi galimybę peržiūrėti jau atliktus darbus - tai irgi gali būti naudinga. Jei turite šimtus skolininkų arba verčiatės skolų išieškojimu, tai sistema tikriausiai bus perpaprasta, tačiau paprastam mirtingąjam to turėtų pilnai užtekti.
Praėjus keliom dienom nuo grįžimo, šiek tiek apsitvarkius ir vėl įsivažiavus į trasą galima pasidalinti įspūdžiais. Ir reik kuo greičiau, kol visko dar nepamiršau.
Iš Vilniaus išskridom 6 ryte, tad, kaip jau ir minėjau, teko gerokai anksčiau keltis ir palikti Kauną. Skridimo maršrutas: Vilnius - Praha - Venecija ir atvirkščiai. Prahos aerouoste mūsų lėktuvo turėjom pralaukti 5 valandas. Per tą laiką apėjom Duty free parduotuves, pamiegojom, paskaitėm knygą, užkandom @ KFC, išgėrėm Čekiško alaus, kol pagaliau galėjom lipti į lėktuvą. Tiesa, per tą ilgą laiką jau porą kartų save keikiau, kodėl nepasiemiau laptopo (taip taip, esu priklausomas).
Atvykus į vietą (Veneciją) nusipirkom žemėlapį + gidą ir 3 dienų nuolatinius bilietus Venecijos transportui. Įlipom į autobusą, kuris nuvežė mus iki reikiamos stotelės. Kadangi viešbučio interneto svetainėje pateiktas žemėlapis buvo kreivas, tai nusprendėm paklaust vietinių į kurią čia pusę mums eiti. Apskritai, italai keisti žmonės - ko paklausi, to negausi. Ir šiaip, jei klausi jų angliškai, jie tau viską atsakys, bet itališkai. Dėl tokio nesusikalbėjimo šiek tiek nugrybavom į priešingą pusę, tad teko grįžti atgal :-)
Apsistojome prie Venecijos esančiame miestelyje Mestre. Pačiame viešbuty aptarnaujantis personalas angliškai kalbėjo be jokių problemų, tad iškart išsiklausinėjom kaip patogiausia nuvykti iki Venecijos, kaip ir iki kada iš ten galima ištrūkti ir pan. Pats transportas organizuotas labai puikiai - kaip ir priklauso turistiniam miestui. Vienas autobusas važiuoja iki aerouosto, kitas stoja prie pat viežbučio ir veža iki pačios Venecijos. Su vandens transportu irgi panašiai - iš bet kurios salos galima pasiekti praktiškai bet kurią kitą su maksimum 1 persėdimu. Yra netgi maršrutas nuo oro uosto iki Venecijos, todėl mieste visad pilna žmonių su lagaminais ant ratukų.
Įsikūrę savo apartamentuose išsiruošėm apžiūrėti Venecijos. Atvykę į vietą ir nusprendę šiek tiek pasivaikščioti iškart pastebėjom miesto ypatumus - nuklysti iš kelio net ir su žemėlapiu yra itin lengva. Atrodo praėjom keletą gatvelių bei tiltelių ir jau atsidūrėm visiškai kitame kvartale nei planavom. Norint, kad taip nenutiktų reik nuolat sekti žemėlapyje, kurioje vietoje randiesi. Šiaip pati Venecija nėra didelė, žemėlapio mąstelis mažas, tad grįžti atgal nesunku. Sunkiausia susirasti kur randiesi, ypač kai pradeda temti :-)
Antrą dieną buvom paskyrę plaukiojimui po aplinkines salas. Įlipi į laivą, nuplauki į vieną salą, pasivaikštai, plauki į kitą.
Tiesa, būtent tą dieną turėjo žaisti Lietuvos ir Italijos krepšinio rinktinės. Viešbutyje paklausiau per kokį kanalą rodys ir kur būtų galima pažiūrėti. Kaip ir reikėjo tikėtis, prižiūrėtojas nelabai galėjo atsakyti. Pas juos sportas #1 yra futbolas, o toliau nieko nežino. Tad teko apsiriboti transliacija SMS’ais iš Lietuvos.
Trečią dieną vėl paskyrėm Venecijai, tik šį kartą nuosekliau nei pirmą kartą. Padėjom žemėlapį į kuprinę ir nusprendėm eiti kur akys veda. Kanalai, tiltai, skersgatviai, minios turistų, kurių didelė dalis - patys Italai, balandžiai San Marko aikštėj, kur nusiperki lesalo ir jie tave lesa…
Arsenalas su uždraustu įėjimu, juodžiai su šiūkšlių maišais ir D&G rankinėmis juose, palaidi šunys, bažnyčios, bažnyčios, bažnyčios, aikštės ir aikštelės su šuliniais viduryje. Mitom tikromis itališkomis picomis, lazanija, Ravioli. Prie pietų - namų vynas. Labai skanūs tikri ledai, kurie gaminami iš šaldytų vaisių. Alaus pirkau tik Lido, aptikęs “pigiąją” parduotuvę. Kambary nebuvo šaldytuvo, tad teko naudotis kitomis priemonėmis:
Pernakvoję paskutinę naktį papusryčiavom, susikrovėm lagaminus, damušiau alų ir pajudėjom aerouosto link. Nuvykę į Prahą užsipirkom duty free. Aš prigriebiau čekiško absento, tai dabar nagai niežti :-) Vilniuj buvom 22 val., kaip tik po Lietuvių pergalės prieš Prancūzus. Taip mūsų kelionė ir baigėsi. Sunkiai suvokiu, kaip tenykščiai žmonės ten gyvena. Turbūt dauguma jų arba dirba vandens transporte - vairuoja katerį/plaukioja su gondola, arba dirba siuvenyrų parduotuvėj ar picerijoj. Apibendrinus labai gražu - pamatyti tikrai verta.
Man ir mano draugei šis savaitgalis jau prasidėjo ir truks ilgiau nei įprastai - iki antradienio. 6 valandą ryte turime būti Vilniaus oro uoste, tad iš Kauno pajudėsim kiek anksčiau ;-) Galvojau šiandien eit anksčiau miegot, bet vargu ar užmigčiau įpratęs prie savo dienotvarkės. Iš Vilniaus skrisim į Prahą, patupėsim keletą valandų, o tada į galutinį kelionės tikslą - Veneciją. Savaitgalį ten bus apie 25 laipsniai šilčio, tad dar pasimėgausim vasara. Svečiuosimės tik savaitgalį, tad jei norim ką nors pamatyti, nosies krapštyt laiko nelabai turėsim. Todėl iš anksto daugmaž susiplanavom ką veiksim, kokias prioritetines vietas lankysim, susižiūrėjom transporo klausimus. Visą Venecijos žemės ir vandens transportą valdo viena kompanija - ACTV, tad bus galima nusipirk kelių dienų nuolatinį bilietą ir nesukt galvos. Kažkur internete mano saulutė rado “The best way to visit Venice” gidą, kuriame rašoma kaip susisukt per vieną dieną aplankant visas salas. To ir sieksim :-) Jei pavyks susisukt - gal parašysiu kaip man sekėsi, jei ne - liksim kurioj nors vienoj iš salų…
Tiesa, buvau šiek tiek susimakalavęs datose ir galvojau, jog būsim išvykę tuo metu, kai Lietuvos krepšinio rinktinė finale doros Ispaniją, bet paskui pasirodė jog klydau - tai vyks savaite vėliau. Tačiau, kaip ir skaičiavau/prognozavau, vakar Italai nukovę Lenkus, suteikė man nuostabią galimybę Venecijoj stebėti kaip Lietuva doroja Italus.
Krepšys jau sukrautas, pasas ant stalo prieš akis, telefonas kraunasi, o aš einu bandyt miegot, visgi anksti keltis.