Artėjant sesijai (kitiems jau pati sesija artėja link pabaigos) laisvas laikas kažkur mistiškai dingsta. O dar jei prisideda koks projekto deadline’as… Kad viską laiku spėti, retkarčiais tenka praiilginti darbo dieną iki vakaro, ar net iki labo ryto. Neseniai Aidas rašė ta pačia tema. O ir pats per pastarąjį mėnesį turėjau keletą tokių naktelių (ši – iš dalies panaši), tad situacija aktuali daugeliui, ypač studentams ;-) Duosiu jums porą patarimų, kaip ryte nepavirsti į zombį.
Daugelis stengiasi mokytis kol “ištempia” nemiegodami, o tada dar ir nemiegoję eina į egzaminą. Jei tenka ilgai tverti be miego bandant mokytis ar užsiemant kita protine veikla, kuo ilgiau nemiegi – tuo sunkiau tampa išlikti žvaliu ir įsisavinti žinias. Klaidos pačios pradeda lipti į darbą. Deja jas atrandu dažniausiai tik ryte. Galų gale pats pastebiu, kad elementariam kodo gabaliukui parašyti užtrunku gal 5-10 kartų ilgiau, nei būdamas blaivaus proto. Išvados: kuo ilgiau nemiegi – tuo mažesnis darbingumas, tad kuo ilgiau nemiegi – tuo labiau švaistai laiką veltui. Kad to išvengčiau, apgaudinėju organizmą paprasčiausiai pamiegodamas bent 2-3 valandas. Atsibudus galva vėl būna “šviežia” ir pasiruošusi galvoti. Žinoma pavargstu greičiau nei normalią darbo dieną, tačiau tuo pačiu galiu ilgiau dirbti produktyviai, nei visiškai nemiegojęs.
Kartais, papasakojęs šį būdą, iš pažįstamu išgirstu: “oj ne, aš jei užmigčiau tai viskas… nebeatsikelčiau”. Visų pirma, žmogus stresinėje situacijoje (pvz. ruošdamasis egzaminui ir stengdamasis jo nepramiegoti) neatsipalaiduoja. Organizmas būna įsitempęs nuo įtempto mąstymo, tad atsibusti yra daug lengviau nei įprastai. Be to, per 2-3 valandas nesugebėsite gerai įmigti. Tačiau vien tuo pasikliauti nerekomenduočiau ;-) Kad lengviau atsikelčiau, turiu šiokią tokią taktiką. Žadintuvą pastatau toliau nuo lovos, pvz. ant stalo, kad norėdamas jį išjungti, būčiau priverstas išlipti iš lovos. O tai jau šis tas. Antras dalykas – kava. Nežinau kaip skirtingai kitus žmones veikia šis gėrimas, tačiau nepaslaptis, kad ji veikia ne iškart. Na taip, priklauso nuo koncentracijos :-) Nepaisant to, prieš einant miegoti išgėręs puodelį normalios kavos – ryte atsibundu daug žvalesnis ir galva “įsijungia” sparčiau. Betkokiu atveju, persistengus nepadės nei kava. Tiek mano patarimų, linkiu nepramiegoti [įsirašyk pats]!
{ 7 comments… read them below or add one }
Geri patarimai. Aš šiaip siūlyčiau paskutinę naktį prieš egzą išsimiegot, o jei reikia naktinėt – tai daryt priešpaskutinę naktį. :)
Dėl greito atsikėlimo, aš kartais prie lovos pasidedu redbulio skardinę. Ir ryte vos prabudęs po nedaug valandų miego beveik dar miegodamas išgeriu. Organizmas priverstinai pabunda, greičiau pradėjus plakt širdžiai.
„Lenk medį kol jaunas“, bet „neperlenk lazdos“…
na, dar galima kas kokias 2-3 val pasnausti po 15-20 min. Energijos padaugėja, galva prasiblaivo ir vėl gali darbuotis :)
Beje nepersianiausiai lifehacker’yje rašė, jog dar gerai prieš tai išgerti kavos, nes ji, kaip minėjai, veikia neiškarto o poto energijos daugiau :)
Archatas, o kad taip mokėčiau ;-)
Na Pawka, parasei labai aktuali tema :) Jau visas menuo su virs kaip nera paros be naktinejimo… Nezinau ka tas mifas galvoja, bet… treciame kurse uzlauze nebesveikai. Todel naktineti tenka ir tenka daznai. Mano naktinejimo receptas niekada nebuna toks pat :D Kartais jei dirbu kazka kas paciam idomu tai ir nakti prasedejes galiu taip pat mastyt ir ryte ir dar kita diena iki vakaro, taciau tada jau nakti turiu miegot kaip minimum 8 valandas. Bet jei dirbi nesamones, tada jau sunku nemiegot.. tada taikau panasu i tavaji… pamiegi nors kiek, atsikeli ir vel dirbi. Tik visokiu redbuliu stengiuosi vengt, nesinori organizmo veltui alint tokias kofeino kiekiais.
cigareciu nepamirshtam :) kava cigarete = rytas kita spalva, nors ir tai trecias rytas tavo pareoje bet neesme.. visad veikia :)
Mano receptras, kaip nuo pat ankstaus ryto buti zvaliam, tai vos pramerkus akis isgerti [SPAM] ;]] o tada jau turiu jegu perplaukt visas pasaulio juras ;]
Elektra minejo [SPAM], tai cia mano dievas, kuriuo as tikiu! kitaip pramiegociau daugiau nei puse savo gyvenimo