Filmai, muzika (turiu įprotį rinkti diskografijas), dvi operacinės sistemos ir 100 gigabaitų kieto disko darosi mažokai. Stacionariam kompiuteriui užtektų tiesiog nupirkti papildomą kietą diską. Šiais laikais paplitusiuose midi tower korpusuose vietos jam tikrai atsirastų. Tuo tarpu nešiojamuose kompiuteriuose dažniausiai tektų keisti visą kietą diską į didesnį. Nežiūrint į tai, jų kietieji diskai yra mažesni (turiu galvoje ir talpą) ir brangesni. Kitas variantas - nusipirkti stacionaraus kompiuterio HDD ir jam skirtą išorinį stalčių (case), kuris jungiamas prie kompiuterio per USB. Šiomis dienomis kietieji diskai kainuoja nedaug 200-300 Lt už 320-400 Gb, o išorinis dėklas: ~100 Lt. Vakar pasiemiau 320 Gb HDD (400 jau nebebuvo), o prie jo prigriebiau ir Cooler Master XCraft Lite išorinį dėklą.
Cooler Master XCraft Lite (RX-3SB)
Kas įtakojo pasirinkti būtent šį produktą - negaliu tiksliai ir pasakyti. Tiesą sakant, nėra čia ką daug ir svarstyti - ieškojau SATA palaikymo ir dėmesį kreipiau į dizainą. Cooler Master produkcija pasižymi unikaliu dizainu, tad produkai traukia akį. Galima pasirinkti dėklo spalvą: juodą arba sidabrinį. Parsinešęs namo puoliau atlupinėt dėžę.

Nustebino gausus priedų rinkinys. Į komplektą įėjo:
- XCraft Lite USB 2.0 dėklas 3.5” kietąjam diskui.
- A-Male - B-Male USB 2.0 kabelis. 3 pėdų ilgio, tad kiek trumpokas.
- eSata kabelis jungimui prie kompiuterio. Taip pat 3 pėdos.
- SATA - eSATA išėjimo lizdas stacionariam kompiuteriui. Tvirtinamas galinėje sienelėje.
- Aliumininė prie šono fiksuojama kojelė, norint diską laikyti vertikaliai.
- Maitinimo kabelis.
- Dvi fiksavimo plastmasės ploniems HDD.
- CD su USB tvarkyklėmis (chi chi) ir kažkokia programine įranga.
- Vartotojo vadovas.

Programinės įrangos nebandžiau, nes ji skirta Windows OS. XCraft’as palaiko iki 500 Gb ir iki 10000 apsukų per minutę kietuosius diskus. Ant dėžutės parašytos palaikomos OS: Windows ir Mac. Įdomu kodėl neparašytas Linux palaikymas? :-) Įrenginio priekinėje sienelėje ir apačioje esančios grotelės leidžia vėsinti kietąjį diską ir apsaugo jį nuo kaitinimo. Tiesa, dėl to girdimi disko triukšmai, nes jis nėra pilnai izoliuotas. Pradžioje norint atidaryti dėklą reikėjo šiek tiek pastangų. Gale yra sidabrinis mygtukas, kurį paspaudus nusiema viršutinė dėklo dalis. Tada į vidų jau galima statyti kietąjį diską. Diskas užmaunamas ant mažų “vinukų” su spiruoklėmis. Uždarius dėklą, spiruoklės prispaudžia diską prie viršutinės dalies, o vinukai neleidžia jam slankioti. Diskas išlieka stabilus vartant patį dėklą. Po viršutiniu dangčiu yra užklijuota kažkokios termomedžiados juosta, kuri taip pat turėtų padėti vėsinti.
Pajungimas
Viską sujugus atėjo metas pirmam bandymui. Įjungiau maitinimą, įkišau USB laidą, laukiu kol Ubuntu automatiškai primountins diską. Nieko nevyksta. Pasileidau disko skirsnių editorių - GParted ir žiūriu ką turiu.

Nieko nuostabaus, kad nebuvo automatiškai primountintas - pirmiausiai reik jį suformatuot. Jau esu perdaug pripratęs prie flash laikmenų. Sukūrus naują skirsnį, diskas atrandamas be jokių problemų, tačiau yra automatiškai prijungiamas /media/kažkas. Aš savo kompiuteryje diskus prijungiu $HOME direktorijoje esančiuose kataloguose “C”, “D” ir t.t. Taip būna daug patogiau juos pasiekti per terminalą. Todėl būtų labai patogu, kad ir šis būtų jungiamas tarkim prie ~/E katalogo. Tam užtenka sukurti nuorodą. Ant darbastalio atsiradusios disko ikonos spaudžiame dešinį pelės mygtuką, pasirenkame properties. Atsidariusiame lange pažiūrime kur prijungtas diskas, arba nurodome statinį prijungimo tašką:

Aš prijungimo tašką esu nurodęs kaip “E”, tad diskas jungiamas /media/E. Man daug patogiau kai diskai vadinami raidėmis. Pakeitimai įsigalios iš naujo prijungus diską. Galų gale telieka sukurti nuorodą iš savo $HOME katalogo į diską:
1 | pawka@pawka-laptop:~$ ln -s /media/E E |
Štai ir viskas, diskas pasiekiamas iš namų katalogo, kaip ir visi kiti. Ateityje reikės su rsync sinchronizuoti laptope ir diske esančius dokumentus, bei projektus, bet apie tai kitą kartą. Šiuo metu naujasis pirkinys iš interneto gilumų po truputį kaupia visus šešis Ozo sezonus (34 Gb).