Kur saugoti slaptažodžius?

Naudojantis kompiuteriu, pastoviai tenka susidurti su slaptažodžiais. Interneto tarnybose naudoju n savo sugalvotų slaptažodžių. Kai kurie yra sugeneruoti, kiti – formuojami pagal sugalvotą algoritmą, veikiantį pagal tam tikrus tinklapio bruožus. Tai palengvina nepamiršti slaptažodžių, saituose, kuriuose lankausi rečiau. Bet apie tai kitą kartą. Tad su savo asmeniniais slaptažodžiais susitvarkau ganėtinai neblogai.

Tačiau web programuotojas – toks gyvūnas, kuriam tenka dažnai susidurti ir su kitų projektų informacija: FTP, duomenų bazių, administravimo sistemų, ssh ir kiti prisijungimai. Jie dažnai būna generuojami automatiškai. O keisti į paprastesnius ir suprantamus arba negalima (paprasčiausiai neturiu teisių) arba tiesiog neverta dėl saugumo – automatiškai sugeneruoti n*y ilgio slaptažodžiai laikomi saugiais. Žinoma, jei nėra užrašyti ant post-it lapuko, kuris priklijuotas prie monitoriaus :-) Atsiminti kelis kilogramus tokių slaptažodžių yra sudėtinga, ypač kai jie nėra naudojami kasdien.

Anksčiau saugojau šią informaciją tekstiniame faile, kurį laikydavau šifruotame diske. Galbūt šitas būdas yra neblogas, tačiau nepatogus, kai informacijos kiekis išauga. Nusprendžiau, jog reikia kažkaip išspręsti šį klausimą. Esu matęs keletą sistemų, tad iškart galvoje sukosi reikalavimai:

• Katalogizavimas. Sistema turėtų leisti sudėlioti duomenis į katalogus arba suteikti jiems etiketes.
• Prie kiekvieno projekto turėtų būti galima sukurti kelis įrašus su aprašymais. To reikia, kadangi kiekvienas projektas gali turėti daugiau nei vieną slaptažodį. Kaip minėjau anksčiau: duomenų bazės, FTP prisijungimai ir t.t.
• Galimybė pasiekti duomenis ne tik iš savo kompiuterio.
• Multiplatformiškumas. Tai galėtų būti web pagrindu veikianti sistema arba programa, veikianti ant skirtingų operacinių sistemų.
• Atviro kodo programa. Tai yra ypač svarbu, kai programa dirba su jautriais duomenimis, tokiais kaip slaptažodžiai.
• Na ir žinoma, visa tai turėtų būti saugu.

Pirma mintis buvo pačiam pasirašyti web sistemą, nes galėčiau ją pritaikyti pagal savo poreikius. Tačiau pamaniau, kad nereikia išradinėti dviračio ir nusprendžiau paieškoti jau egzistuojančių sprendimų. Peržvelgęs keletą variantų apsistojau ties KeePassX. Tai kitos programos KeePass klonas. Abi programos yra multiplatforminės ir atviro kodo, tačiau antrosios net nebandžiau – pirmoji buvo Ubuntu repozitorijose ir pilnai tenkino mano poreikius. Kiek mačiau KeePass palaiko įskiepius, o KeePassX to neturi.

KeePassX slaptažodžių tvarkyklė

Kaip jau minėjau, programa yra multiplatforminė. Yra sukurtos versijos Windows, Linux ir MacOS operecinėms sistemoms. Slaptažodžiai yra saugomi šifruotose duomenų bazėse (atskiruose failuose), kurias galima (kaip gi kitaip?) apsaugoti slaptažodžiu ir raktu.

KeePassX slaptaždžių manageris

Programa leidžia sukurti slaptažodžių grupes – katalogus (kaip matote paveikslėlyje), priskirti jiems piktogramas. Grupėse galima saugoti slaptažodžių įrašus. Išsaugant įrašą nurodomas jo pavadinimas, vartotojo vardas, url, slaptažodis (du kartus), komentaras ir galiojimo data. Galima prisegti failus. Visi šie laukai nėra privalomi, todėl galima saugoti įvairaus tipo informaciją. Kartu yra pateikiamas saugių slaptažodžių generatorius, nors aš pratęs naudoti pwgen.

KeePassX slaptažodžio įrašo kūrimas

Programoje daug dėmesio skirta saugumui. Vartotojui nėra rodomi įvesti slaptažodžiai – jie slepiami po šešiomis žvaigždutėmis (žinoma, šitai galite išjungti). Tokiu atveju slaptažodžius siūloma nusikopijuoti į laikinąją atmintį (clipboard), iš kurios jie yra pašalinami po nurodyto laiko tarpo (pvz. 20 sekundžių). Minimizavus programos langą arba uždarius ją į system tray lauką, galima nustatyti, kad duomenų bazė būtų automatiškai užrakinama ir norint ją vėl peržiūrėti būtų reikalaujama slaptažodžio. Šios priemonės gelbėja nuo atsitiktinai prie kompiuterio prisėdusių pašalinių asmenų.

Sinchronizavimas

Vienas iš reikalavimų buvo galimybė pasiekti duomenis ne tik iš savo sistemos. Nors KeePassX yra darbastalio programa, tačiau ji duomenis saugo išoriniuose failuose. Čia mums į pagalbą ateina universalus sprendimas – DropBox. Tiesiog duomenų bazės failą saugau DropBox direktorijoje. Kadangi duomenų bazė šifruota – perdaug nesijaudinu, o savo slaptažodžius galiu pasiekti tiek iš namų, tiek ir iš darbo kompiuterių.

Tagged as: atviras kodas, DropBox, KeePassX, saugumas, slaptažodžiai