Artėjant šventėm jau spėjom pamiršti apie Lanvos šou su Linkomanija. Buvo teigiama, kad pirmieji šio renginio rezultatai turėtų pasirodyti 2009 metų pabaigoje arba 2010-ųjų pradžioje. Pagyvensim – pamatysim. O dabar galime padiskutuoti apie piratavimo įtaką gyvenimui. Nesiruošiu pasakoti, kaip yra gerai ar blogai piratauti. Manau, kad kiekvienas iš jūsų turit savo nuomonę šiuo klausimu, o jei neturit – paskaitykit komentarus po piratavimo temas nagrinėjančiais straipsniais ar blogų įrašais.
Pats esu atviro kodo šalininkas – tiek darbe, tiek namuose savo reikmėms naudoju atviro kodo programinę įrangą. O mokslams reikalingoms programoms esu gavęs studentiškas licenzijas – jos dalinamos nemokamai. OpenSource’ą naudoju tikrai ne iš bado. Greičiau dėl to, kad prijaučiu laisvos informacijos idėjai. Manau, kad didžioji dalis internete plintančios informacijos (filmai, muzika, …) galėtų būti platinama laisvai, nemokamai ir visiškai legaliai. Pilnai tikiu, kad taip ir bus, kai pasikeis verslo modeliai iš įprastinių į naujus. Dabartinis modelis: “Aš sukūriau, jei nori turėt – nusipirk” praranda savo pagreitį (žinoma, omeny turiu skaitmeninę informaciją). Kai prie interneto prijungtas visas pasaulis, tai toks modelis nelabai ir negali normaliai funkcionuoti. Tik žmonėms, įpratusiems stovėti parduotuvės eilėse prie kasos ir mainantiems litus į dešrą, sunku suprasti, kad gali būti kitaip. Sunkiai įsivaizduojama, kad gamintojas savo noru galėtų nemokamai atiduoti sukurtą produktą (dešrą?). Čia ir yra didžiausia klaida, kad bandome sutapatinti realų pasaulį su skaitmeniniu. Realiame pasaulyje turime realius fizinius daiktus. Negalime lengvai daryti jų kopijų, todėl juos saugome. Skaitmeniniame pasaulyje (kaip man patinka ši frazė) informaciją dauginti galime kiek tik norime, nepatirdami žalos ar neprarasdami jos (nekalbu apie teisinius ir kitus *inius dalykus). Jei jau galime laisvai dalintis, tai kodėl nepasinaudoti šia proga? Ar tik dėl to, jog kažkas sako, kad taip daryti negražu/negerai? Manau, kad žinojimas, jog instaliuodami kaimynui nelegalią programinę įrangą “elgiamės negerai”, kažkiek mus verčia jaustis nepatogiai. Bet tik dėl to, jog JIE taip sako. Realiai gi programinės įrangos kūrėjai nepraranda kelių šimtų dolerių tuo metu, kai baigiasi nelegalios langų versijos instaliacija kompiuteryje. Jie išvis nenukenčia. Nukenčia nebent teoriškai. Nes patys taip sako.
Aš pilnai sutinku, kad piratavimas yra blogai. Tačiau pastangos jį sustabdyti panaikinti man atrodo bergždžios. Vienintelis dalykas, kuris galėtų sustabdyti piratavimą – drastiškas interneto greičio apribojimas. Bet negi kas nors to imsis? Technologijos visgi tobulėja, o ne degraduoja. Filmą, kurį anksčiau galėjau parsisiųsti per 2 paras, dabar galiu gauti per valandą. O rytoj ir dar greičiau. Ir nesvarbu, kad jo įrašas DVD diske oficialiai bus išleidžiamas tik poryt. Ateityje mainai tarp vartotojų tik dar labiau spartės, o iš to seka, kad piratavimo mastai taip pat didės. Skaitmeninio turinio gamintojai neišvengiamai turės prie to taikytis ir ieškoti kitų būdų uždirbti. Ką dabar bando padaryti LANVA ir panašios agentūros – stabdyti šią įprastinės prekybos griūtį skaitmeninėje erdvėje. Bet ar verta veltui eikvoti laiką? Gal jų pastangos ir leis ištempti kokius 3-5 ar 10 papildomų metų, tačiau vistiek galutinio rezultato nepakeis.
{ 40 comments… read them below or add one }
Atviras kodas gerai, bet iš kitos pusės niekur taip nenuvertinama profesija, kaip programuotojo. Prasideda frazės juk va ten yra nemokamas, tai tavo darbas kelių litų vertas :)
Tą ir noriu pasakyti, kad susidaro toks įspūdis, jog nemokamas dalykas turi būti nekokybiškas. Čia problema tame ir yra, kad skaitmeninę informaciją pasąmonėje asocijuojame su realiais fiziniais objektais. Jei kažkas mums bando prastumti nemokamai kokį daiktą, tai iškart kyla įtarimas “kuo jis blogas”?
Pamenu, universitete per vadybos paskaitą savo dėstytojai (senyvai moteriškei) pristatinėjau savo pseudo-projektą. Akcentavau, kad projekte naudojame laisvą programinę įrangą, dėl to galime sutaupyti lėšų. Jai niekaip nepavyko suprasti kodėl ši PĮ yra nemokama. Uždavė eilę klausimų: “O tai kas jai blogai?”, “Kodėl ji nieko nekainuoja?”, “Ji turi būti kažkuo prastesnė už mokamą PĮ”. Tai akivaizdus faktas, kad žmonės nėra dar pripratę, kad geri dalykai gali būti ir nemokami :-)
Nemokama programinė įranga yra prastesnė už mokamą. Pagrindinis jos trūkumas – reikia nors kaškiek dirbančią galvą turėti, kad naudotis nemoka progamine įranga. Windows tai nėra būtina.
“UNIX is basically a simple operating system, but you have to be a genius to understand the simplicity.” Dennis Ritchie.
1. Nemokama tai ne Linux sinonimas.
2. Kalbant apie linux, tavo teiginys gal ir buvo teisingas prieš 10 metų, bet dabar taip tikrai nėra.
3. Aš asmeniškai šiuo metu naudoju Linux Mint, bet kai turėjau Windows (legalius), visos iki vienos programos buvo nemokamos (nebūtinai atviro kodo) ir aš su savo kompiuteriu galėjau nuveikti lygiai tiek pat, kiek mano prisipiratavę kolegos.
Jei įdomu, štai sąrašas http://karolis.pocius.lt/nemokama-programine-iranga-v2/ (jis jau gerokai pasenęs).
Prieštarauji pats sau, nemanai?
O ką tu atsakai į klasikinę schemą – jei kūrėjai nenukenčia, tuomet kas būtų, jei visi vartotojai kopijuotų įrangą ir niekas jos nepirktų? Iš kokių pinigų atsirastų naujos versijos ir saugumo atnaujinimai?
O jei tavo argumentas yra tai, kad „egzistuoja ir nemokamos alternatyvos, tad lai mokamos nudvėsta“, tuomet atsakyk į šiuos klausimus:
Nemokamų alternatyvų kūrėjai iš kažko gyvena? Kaip manai, iš ko?
Kur nemokamos alternatyvos sudėtingesniems produktams, tokiems kaip CAD sistemos?
Tikrai nėra toks mano argumentas :-) Manau, kad specifinė komercinė programinė įranga visada turės tvirtas pozicijas rinkoje.
PĮ kūrėjai nepatiria nuostolio, jei tu instaliuoji jų softą pas save. Nors būtent taip bandoma skaičiuoti jų “patiriamą žalą”. Galbūt tu, neturėdamas galimybės jos parisiųsti, laimingas gyventum ir be jos. Tačiau aš esu tos nuomonės, kad jei naudoji mokamą programinę įrangą – už ją reikia ir susimokėti. Kur čia prieštaravimas?
Kaip tai nepatiria?
Tu teigi „Galbūt tu, neturėdamas galimybės jos parisiųsti, laimingas gyventum ir be jos“
O galbūt aš negyvenčiau laimingai, ir visgi ją įsigyčiau?
Realus pavyzdys: operacinės sistemos.
Aš konkrečiai turiu Windows 7 trialą. Kai jis pasibaigs – aš jo nepirksiu. Visgi mano pagrindinė sistema yra Ubuntu, o Windows skirta tik žaidimams paleisti.
Tačiau mano mama turi Windows 7 trialą ir kai jis pasibaigs – tikrai reikalaus jį įdiegti ir į jokį Ubuntu nesutiks, bent todėl, kad jos darbo PĮ neveikia niekur kitur. Jeigu aš jai įdiegsiu nepirktą versiją, teisių savininkai nukentės – jie negaus tų pinigų, kuriuos mano mama garantuotai sumokėtų, jei neturėtų kitos išeities.
(Čia tik pavyzdys. Be abejo, aš diegsiu licenzijuotą versiją)
Kaip manai, kiek procentų skaitmeninio turinio (audio įrašų, knygų, filmų, programinės įrangos) vistiek būtų nupirkta, jei vartotojai jų nebūtų įsigiję nelegaliai (parsisiuntę, nusikopijavę, etc.)? Aš manau, kad lyginant su informacijos srautu – minimumas. Nepamirškim, kad kalbu ne vien tik apie PĮ. Manau jog ta didesnė dalis kaip tik labiau veikia kaip reklama – vartotojai atranda naujų pomėgių, už kuriuos paskui moka pinigus (eina į koncertus, kino teatrus, ir t.t.).
Kad pirksi Win7 – puiku ir sveikintina. Asmeniškai manau, kad verslo sektorius galėtų būti dar griežčiau kontroliuojamas šiuo klausimu – daromi dažnesni patikrinimai. Nes susimokėti už įrankį, kuriuo tu užsidirbi pragyvenimui yra būtina. Tačiau galinių vartotojų gaudymas, interneto atjunginėjimas už tai, kad parsisiuntė keletą mp3 failų, tai man atrodo juokingas.
1%. Ir kas dabar?
Tie 1% sudarytų gigantiškus biudžetus, už kurį galima būtų vystyti įrangą, kurti muziką, daryti filmus.
Kartoju – jei niekas nepirks ir tai bus normalu, autoriai neturės skatinimo ir biudžeto kurti ir to nedarys.
Po kurio laiko nebebus, ką kopijuoti.
Tu manai, kad kopijavimas kompensuojamas reklama pardavimams alternatyviais šaltiniais, kaip kad koncertai ir kino teatrai.
a) Sakykime, tu teisus. Tačiau kaip tai pasireiškia PĮ srityje? Kaip tai pasireikš kino srityje, kai namų kinas pasidarys prieinamas visiems?
b) O kodėl tu teisus? Jei aš muzikantas, nenorintis/negalintis keliauti ir duoti koncertų? Jei aš filmų, kuriuos kino teatrai nenori rodyti, kūrėjas (indie, porno)?
Dabar tai nieko. Sutinku, kad už pajamas iš to 1% (jei bent tiek yra) būtų galima daug ką nuveikti. Tačiau aš visgi manau, kad likę 99% daro didesnę reklamą ir atneša daugiau baudos nei tas 1%… Aš nesakau, kad nebebus pardavimų. Vartotojai vistiek kažką pirks: servisus, prenumeratas ir pan. Jau dabar pilna sėkmingai veikiančių pavyzdžių.
PĮ srityje taip pat jau egzistuoja tokia strategija. Masiniai produktai platinami nemokamai, o už spec. sprendimus mokami nemaži pinigai. Vartotojui galima laisvai pateikti paprastą, žemesnės kokybes turinį (filmą, muziką), o už aukštesnę kokybę jis lai moka. Apie Nine Inch Nails taktiką turėtum žinot: grupė savo albumus leidžia parsisiųsti nemokamai, o CD, DVD, delux DVD ir visokius kitus special edition itemus pardavinėja. Po pirmo tokio albumo išleidimo pirmiausiai buvo išpirktos pačios brangiausios – kolekcinės pakuotės. Nors žmonės jų muziką galėjo parsisiųsti iš to pačio puslapio, kuriame ir pirko tas pakuotes.
Nepopuliarūs/nekomerciniai filmai? Kas nepopuliaru/specifiška – visada turės fantiškų gerbėjų, kurie bus pasiryžę donate’int. Taip pat rengiami netradicinio kino festivaliai. Žodžiu būdų daug, ir manau, kad jų tik daugės.
Su tuo NIN pavyzdžiu yra dvi problemos:
1. Reikia visų pirma pasiekti tam tikrą finansinį lygį, kad įgautum nepriklausomybę nuo studijų ir prodiuserių, o kad jį pasiekti reikia tų pačių studijų ir prodiuserių apsaugos. Sviestas sviestuotas.
2. Manau NIN ir Radiohead pavyzdžiai buvo tik išimtys iš taisyklės. Tol kol tai yra nauja ir įnovatyvu, vartotojai pirks prekę, vien tam, kad parodyt jog „gali būt kitaip“. Bet jei tą pradės daryti visos grupės, bus ne kitaip, o taip pat ir nebeįdomu.
Kad šį manymą reikia kaip nors pagrįsti. Nemanai, kad, pavyzdžiui, iš tų 99% 70% yra chaliavšikai, kurie niekad ir neišleis pinigų pagal paskirtį?
Kodėl? Kodėl jie tai pirks, jeigu viskas, ko reikia, pasiekiama nemokamai?
Tai galioja didelėms korporacijoms. O jeigu aš esu nedidelė įmonė, kuri tesugeba daryti vieną produktą, bet daro tai gerai? Apie kokius spec. sprendimus mes galime kalbėti?
A ne?
Klasikinis pavyzdys, kartu su Radiohead. O kaip tas faktas, kad jie jau yra labai žinomi? Kaip tas faktas, kad tai unikalus atvejis, o ne masinė praktika?
Kaip tau smagu skaičiuoti svetimus pinigus. Jeigu apibendrinsi, ką čia sakai – išeina, kad tiesiog nuoširdžiai tiki, kad donate schema gali objektyviai pakeisti tradicinę.
Tačiau tam reikia šiek tiek daugiau, nei tavo įsitikinimo.
@Karolis:
Pirmiausiai man kyla vienas klausimas. Kaip įgyti nepriklausomybę nuo studijų ir prodiuserių, jei jie tave užaugino? Manau niekaip. Didžiąją dalį pinigų susižeria tokių muzikantų augintojai. O jei užsimano prastumt kokį atlikėją, pamoka daugiau pinigų, pagroja jį dažniau per MTV ir štai turim naują žvaigždę. Žinoma čia jau kita tema, kurios geriau neplėtokim. Tačiau kodėl visa tai pasakoju? Trent’as Reznor’as (NIN) įkūrė savo įrašų studiją “Nothing Records”, nes nenorėjo patys tapti eiliniu komerciniu produktu, norėjo uždirbti iš to pinigų ir t.t. Ne paslaptis, kad leidybos įmonės ir susišluoja didžiąją dalį visų pinigų, uždirbtų iš atlikėjo. Atlikėjams lieka tik centai. Žinoma, kai tas atlikėjas yra užaugintas tų pačių leidybinių įmonių ir prodiuserių, jam gal ir gerai, nes be jų nieko jis nebūtų pasiekęs. Tačiau kitais atvejais, kai žmonės nori KURTI savo muziką, o ne tą, kurią jiems pakiša prodiuseriai, interesai pradeda kirstis. Nepasitenkinimas dar didėja, kai pamatai, kad vien tavo sukurto darbo vaisius raško kiti. Ir ne šiaip kokią, o didžiąją dalį! Kas labiausiai rėkauja dėl piratavimo, tai ne atlikėjai (nekalbu apie tas marionetes, kontroliuojamas minėtų aukštesnių jėgų), o būtent leidybinės kompanijos. Taigi, kuo daugiau atlikėjų norės eiti savo keliu, tuo daugiau turėsim panašių atvejų. Žinoma, kol kas galbūt jie bijo/nenori/nesuvokia jog kad galima veikti kitaip. Tačiau manau (nors @Katinas sako, kad nuo mano manymo niekas nepriklauso) jog tokių atvejų tik daugės.
2. Karoli ir Katine :-), ar jūs tikrai manote, kad NIN ir Radiohead pavyzdžiai pasaulyje yra vienetiniai ir nepakartojami? Gal kaip tik jie daugiausiai nuskambėję todėl, kad šios grupės yra gerai žinomos. Vien Lietuvoj galima tokių atvejų rasti. A. Mamontovas neseniai dalino savo albumą “Geltona Žalia Raudona”. Dauguma mažiau žymių grupių irgi taip elgiasi: SPORTAS, Dr. Green, didžioji dalis DJ’ų deda savo setus arba sukurtus gabalus laisvai parsisiųsti. Tai veikia kaip brando stiprinimas, o pinigai uždirbami iš koncertų. Neseniai skaičiau kažkokiam LT bloge, kad berods A. Smilgevičiūtės ir gr. Skylė koncerte buvo galima donatint po 10 Lt naujo albumo išleidimui. O išleidus albumą, visi paaukoję pinigus gaus po jo kopiją. Dar vienas variantas, huh?
@Katinas
Kalbant apie 99-1% santykį, aš negaliu pagrįsti tų skaičių, jog iš tų 99% atlikėjai gauna daugiau naudos, nei 1% realių pardavimų. Negaliu pagrįsti lygiai taip pat, kaip ir tu negali pagrįsti jog taip nėra :-) Tiesiog manau (taip ir vėl manau), kad tokių dalykų niekas neskaičiuoja. Gal tiksliau nelabai nori viešinti ir garsinti, nes oficialiai gi tie 99% yra vagys. Čia panašu į naftos magnatų biznį, kai visos jiems nenaudingos technologijos yra nuperkamos ir pamirštamos. Velnias žino kaip ten yra iš tikrųjų, tačiau esmę supratot.
Manau. Manau, kad netgi dar didesnė dalis. Tačiau iš jų vistiek nebūtų jokios naudos, tai lai klauso tos muzikos ir žiūri filmus. Kalbėdamas, jog padarius skaitmeninę įrašo kopiją įmonės nieko nepraranda, būtent omeny ir turėjau šią grupę (70%+) asmenų, iš kurių vistiek nebūtų gauta jokio pelno.
Nes paslaugos nebus teikiamos nemokamai. O už paslaugas reiks susimokėt. Nori daugiau gigabaitų Dropboxe? Mokėk. Nori kolekcinės DVD pakuotės? Mokėk. Niekas nesako, kad žmonės pradės dirbti nemokamai. Tik sakau, kad pinigai bus uždirbinėjami kitaip.
Tai puiku, kurk savo paslaugų servisą ir plėtok jį. Elementarus web puslapis irgi yra spec. sprendimas t.y. projektas. Nes jis unikalus. Tokių variantų begalės. Žinoma, kažkam reikės persiorientuoti iš dabartinio biznio į naują. Be to mokama programinė įranga visiškai irgi neišnyks. Kaip ir dabar yra perkančių WinRAR’ą, nors 7z yra pilnavertė alternatyva.
Nuo šios vietos pradėjau nieko nebesuprasti. Aš biudžeto neskirstau ir svetimų pinigų neskaičiuoju. Tuo labiau šiame įraše niekur nerašiau, kad “nuo rytojaus bus va taip, nes tai mano įsitikinimas”. Akivaizdu, kad reikės daugiau nei mano įsitikinimo, nes aš kažko keisti šiuo klausimu nesiruošiu ir netgi nelabai galėčiau. Tad dar pakartosiu, ką tu čia norėjai pasakyt – nesupratau :-|
Apibendrinant matau du skirtumus tarp šio mano įrašo pozicijos ir opozicijos. Nepalaikantys mano minčių gali tvirtai pateikinėti dabartinę situaciją ir ją grįsti faktais, nes mes tarp šių faktų gyvename. Tuo tarpu aš to padaryti negaliu, nes kalbu apie vieną iš galimų variantų, kaip susiklostis ateitis. Tai yra prognozė, kurią tiksliai įvertinti galėtų nebent Haris Seldonas.
1. Kodėl tu nusprendei, kad po 5 ar 10 metų piratavimas bus nesustabdomas? Tiesą sakant, stebint šiomis dienomis prastumiamus įstatymus, tokiais teiginiais imu abejoti. Dauguma šalių jau turi gan drastiškus anti-piratavimo įstatymus, tik kol kas jų niekas griežtai nevykdo. O kai bus kas vykdys, nereiks ir riboti to interneto greičio, jis tau tiesiog bus išjungtas vien kilus įtarimui apie piratavimą. Be to tinklo neutralumas irgi eina šiknon, įvairiausi ISP riboja, reguliuoja, filtruoja ir daro viską ką tik nori su srautu – prisuks p2p kranelį ir bus ramu.
2. Nemanau, kad pramogų industrija yra tokie dundukai ir nepaskaičiavo kas jiems labiau apsimoka: dalinti turinį pusvelčiui ar gaudyti piratus ir taip laikytis senojo verslo modelio. Jiems vis dar apsimoka pardavinėti dešrą, todėl jie taip ir daro. Kai labiau apsimokės įvairiausi prenumeratos modeliai, bus pereita prie jų. Tiesa, kol kas tokios tarnybos kaip Spotify, Last.fm ir t.t. visiškai nepasiteisina – jos tiesiog neneša tokio pelno kaip dešros pardavinėjimas.
3. Visi sakom, kad reikia nustoti naudoti senus verslo modelius ir siūlyti naujas alternatyvas. Bet kokios jos? Kaip ir minėjau, prenumeratos nepasiteisina. Ką dar siūlom? Vienintelis logiškas argumentas, kurį teko girdėt, tai kolegos vienastoks išsakytos mintys, kad daugiau pinigų turėtų būt skirta vartotojams informuoti ir jų sąmoningumui ugdyti, o ne gaudyt piratus. Bet vėlgi, tai nedaro pinigo filmų ir įrašų studijoms, tad kam vargintis?
1. Bus sukurti nauji protokolai, šifruojami duomenys, vėl atsidarys piratų turgeliai (kurie dabar išmirė, nes internetu atsisiųsti yra ir greičiau ir patogiau). Interneto atjungimas šiuo atveju tolygus interneto srauto sumažinimui. O beje kaip galima prisukti p2p kranelį? p2p yra principas – ne protokolas.
2. Kol jiems apsimoka, tai tol ir gyvens. Aš pats visada teikiu prioritetą nueiti į kino teatrą, nei siųstis filmą į kompą.
3. Apie tai kitame šios temos įraše :-)
tiek verslo, tiek teisinė bazė, leidžiu daryti sau išvadą (remdamasis kolegos vienastoks surengto T*nklas seminaro informacija), stipriai atsilieka nuo IT plėtros.
tad galiu daryti prielaidą — situacija pasikeis, kai įvyks lūžis. koks ir kodėl — nesiimu prognozuoti.
juk kai prisimeni ką Bilas Gatesas kalbėjo apie PC atminties užtektinumą ir žvelgi į dabartinius net “notebookus”, šypsaisi — nedėkingas dalykas ateitį prognozuoti.
nors pavyzdys gal ne visai tinka — “gyva” visuomenė inertiška ir joje daug “stabdžių”, kurių jau nėra virtualybėje.
Rokai, pilnai pritariu tau. Būtent vieną iš galimų lūžių ir turėjau omeny.
Dėl Billo 640kb:
Kuo tai pasireiškia, tavo manymu?
Kodėl atsilieka, kuo atsilieka?
Labai neaiški pozicija.
Norėčiau paklausti to paties ko ir kolega Katinas klausė: kuo pasireiškia verslo ir teisinės bazės atsilikimas nuo IT plėtros?
Vien tai, kad keičiasi vartotojų įpročiai (ir išpindėjimo lygis), dar visai nereiškia, kad įstatymai yra pasenę. Juk jei viską, ko negalime sukontroliuoti, imtume legalizuoti (keisti įstatymus), būtų absoliutus chaosas.
Kažkur riba turi būt užbrėžta, o šiuo metu ji yra tokia, kad kompanijos turi teisę gauti užmokestį už produktą, į kurio kūrimą investavo nemažai pinigų bei gaudyti tuos, kas produktą iš jų bando pavogti.
O aš migravau į Linux ir kitas atviro kodo programas (anksčiau apart Windows ir taip naudodavau AKPĮ) tiek darbe, tiek namie, nors visur turima Microsoft PĮ buvo licenzijuota.
Ir ne kažkokia tariama baimė tai skatino, bet požiūris į vartotoją kaip potencialų nusikaltėlį…
Negražu kandžiot ranką, kuri tave maitina… O ir tų rankų bent jau viena bus mažiau…
na žiūrėkit kaip gražiai reiškiam visi savo mintis, net gražu skaityti.
Čia buvo kažkokia užslėpta mintis? :-)
Ne, manau, kad ji nuoširdžiai.
Aš irgi taip manau, tik pasitikslinau gal visgi :-)
ne, aš rimtai
Ne tik skaitmeniniame pasaulyje, ir realybėje, tik ne visi susimąsto. Kai kopijuoji knygą, tai ir piratauji, kai nusirašo kažkokią mintį, vėl.. net kai rašei savo įrašą, vistiek negalėjai būti nepaveiktas kitų tekstų, filmų, kurie galbūt buvo copyrighted, o dabar vienaip ar kitaip atgaminai kažką – “piratauji”.. Taip pasaulis sukasi kasdien, tik kažkokie Lanva ir jos pakalikai bando paprieštarauti fizikos dėsniams su savo kvailomis teorijomis. Svarbiausiai, kad atsiranda tokių bambukų, kurie tuo patiki..
Tiesa yra subjektyvus dalykas, tik mūsų susitarimas, kas blogai, o kas gerai, ką daryti gražu, o ko ne. Informacijos keitimasis turbūt yra labai teigiamas dalykas, nes visi kažkuo praturtėja.. bet kažkokie Lanva piratais prasivardžiuoja… Kadangi turi bapkių ir laiko kitus tikinti su savo tiesa.. turbūt ne ilgam, nes pasaulyje ne vien bambukai. :)
Tau derėtų pasiskaityti autorinių teisių įstatymą ir tuomet grįžti dalyvauti diskusijoje.
Tau reikėtų pasiskaityti autorinių teisių įstatymų istoriją ir tuomet grįžti dalyvauti diskusijoje.
Autorinės teisės buvo sukurtos, kaip sutartis visuomenės su kūrėjais, abiejų naudai. Visuomenė gauna meną, kūrėjai – galimybę kurti.
Teigti „Lanva ir jos pakalikai prieštarauja fizikos dėsniams“ yra gana netoliaregiška.
Čia tik keli pavyzdžiai, o jų realybėje galima surasti labai daug… Kodėl bibliotekos niekam neužkliūna? Jei į torrent įkeli savo pirktos knygos kopiją, tai jau blogai. Juk biblioteka taip pat neperka kažkokios licenzijos, o tiesiog paprastai vieną retail knygos kopiją.. Kodėl paprasti mokyklos sąsiuviniai nėra apmokestinami papildomai kaip kompo laikmenos? Juk ten mokiniai NUPIRATAUJA autorių tekstus iš vadovėlių, kuriuos “siunčia” iš bibliotekos ir nieko nemoka! Dar kopijuoja savo mažomis ir purvinom rankytėmis, tie prakeikti mažieji piratai!!! :D
Man net juokinga, nes čia nėra joks piratavimas, tiesiog Lanva ir jos analogai pasaulyje turi laiko ir pinigų bandyti įrodyti, kad yra kitaip su kompais ar internetu… Turbūt pasaulyje yra pakankamai bambukų, kuriems internetas yra ta mėlyna IE ikona, ir jie patiki viskuo.. ypač jei yra pinigų ir noro juos kažkam pastoviai tikinti, kad informacijos dalinimasis yra blogai.
Geriau pacituok tą įstatymo vietą, o ne postus. :p Kadangi aš nematau, kodėl piratavimas yra blogai, o tas pats kitoje rankoje jau vadinama gerai.
Kaip matai, biblioteka irgi turi mokėti licencines išmokas.
Tai va, kopijuoti knygą nėra nusikaltimas arba kopijuoti kažką švietimo tikslais, o parsiųsti tą pačią knygą iš torrent jau tipo bus nusikaltimas. Nesąmonė!
Originalai, kartoju.
Atsisiųsdamas knygą iš interneto, įstatymų nepažeidi. Pažeidi juos, tą knygą platindamas. O torrent technologija veikia būtent taip, kad platini, siųsdamasis.
Teisingai maniau, kad straipsnis #2 parašomas komentaruose. Kartais nuo jų net įdomu pradėt skaityt.
Svarbiausia, kad keičiasi su kartom nuomonė ir po truputuką ateina visiem į galvą kad yra mokamas softas ir yra nemokamas softas.
Ta prasme vien tą idėją, kad žino žmonės jog softas mokamas jau yra good ;]
Pirmajame komentare Vaido išsakyta mintis yra netgi labai teisinga – programuotojo profesija yra viena iš labiausiai nuvertinamų profesijų. Kartais susidaro nuomonė, jog neretas vartotojas galvoja, jog va Linux OS yra kuriamos gausybės entuziastų, kurie už tai negauna jokio atlygio. Pačių rimčiausių Linux operacinių sistemų kūrėjai yra remiami investuotojų ir tikrai ne iš altruistinių paskatų. Piratavimas, vienareikšmiškai, yra blogai, tačiau taip pat vienareikšmiškai blogai yra ir tai, jog didelė dalis produktų yra stipriai pervertinti, todėl kiekvienas iš mūsų turime galimybę ieškoti pigesnės arba nemokamos alternatyvos, o ne pulti piratauti ir vėliau pareikšti, jog piratauju tik todėl, kad man yra nepriimtina kaina. Aš labai abejoju ar pirataujantys asmenys pultu pirkti programinę įrangą jei ji būtų pigesnė, na nebent tuo atveju jei ji būtų pardavinėjama pusvelčiui, bet tada kažin ar atsiras kūrėjų, norinčiu pusvelčiui pardavinėti savo produktus. Visus labai įtikina Google pavyzdys, jog va ši kompanija yra puikiausias pavyzdys, jog programinę įrangą galima kurti už dyką. Jai pakankamai nesunku išgyventi, kai didžioji dalis jos pajamų gaunami iš reklamos. Tačiau jei Google paieška prarastų žymią dalį rinkos tarp visų paieškos variklių, tai greitai pamatytume pasikeitimą šios kompanijos elgsenoje. Aš netgi drįsčiau teigti, jog visi šios kompanijos kuriami produktai yra pasiruošimas, tam atvejui, kai bus prarasta didelė dalis rinkos tarp paieškos variklių, arba pajamos gaunamos iš reklamos stipriai sumažės.
http://www.15min.lt/naujiena/laisvalaikis/it/iskelta-pirma-byla-linkomanijos-vartotojui-51-81398 – pirmas rezultatas :) Bet manau vienintelis, nes nieko jiems neiseis… Apgins ta “kaltaji” ir dar moralines zalos priteis :)