Comments on: Piratavimas verčia galvoti kitaip

By: Pawka

Pawka — Thu, 22 Apr 2010 05:38:27 +0000

Manau, kad iš koncertų visgi ji daugiau uždirba :-)

By: Katinas

Katinas — Sun, 18 Apr 2010 11:38:17 +0000

Klasikinis svetimų pinigų skaičiavimo sindromas.

Lady Gaga nebadauja, nes amerikiečiai perka diskus.

By: zzz

zzz — Fri, 16 Apr 2010 10:27:00 +0000

katinam ir visiems idealistam reiketu susimastyti ar daug izymybiu, dainininku, aktoriu ir kt. veikeju badauja??? lady gaga jau is bado numete 10 kg scorio, cage’as knisasi siuksliu dezeje, nusipirkit DVD, nes jie ismirs, programines iranga ateityje namu vartotojams matau nemokama, verslui mokama arba mokamas palaikomas nemokamu alternatyvu

By: Ignas

Ignas — Tue, 26 Jan 2010 12:16:56 +0000

http://www.15min.lt/naujiena/laisvalaikis/it/iskelta-pirma-byla-linkomanijos-vartotojui-51-81398 – pirmas rezultatas :) Bet manau vienintelis, nes nieko jiems neiseis… Apgins ta “kaltaji” ir dar moralines zalos priteis :)

By: Gintaras Slavinskas

Gintaras Slavinskas — Sun, 20 Dec 2009 19:30:16 +0000

Pirmajame komentare Vaido išsakyta mintis yra netgi labai teisinga – programuotojo profesija yra viena iš labiausiai nuvertinamų profesijų. Kartais susidaro nuomonė, jog neretas vartotojas galvoja, jog va Linux OS yra kuriamos gausybės entuziastų, kurie už tai negauna jokio atlygio. Pačių rimčiausių Linux operacinių sistemų kūrėjai yra remiami investuotojų ir tikrai ne iš altruistinių paskatų. Piratavimas, vienareikšmiškai, yra blogai, tačiau taip pat vienareikšmiškai blogai yra ir tai, jog didelė dalis produktų yra stipriai pervertinti, todėl kiekvienas iš mūsų turime galimybę ieškoti pigesnės arba nemokamos alternatyvos, o ne pulti piratauti ir vėliau pareikšti, jog piratauju tik todėl, kad man yra nepriimtina kaina. Aš labai abejoju ar pirataujantys asmenys pultu pirkti programinę įrangą jei ji būtų pigesnė, na nebent tuo atveju jei ji būtų pardavinėjama pusvelčiui, bet tada kažin ar atsiras kūrėjų, norinčiu pusvelčiui pardavinėti savo produktus. Visus labai įtikina Google pavyzdys, jog va ši kompanija yra puikiausias pavyzdys, jog programinę įrangą galima kurti už dyką. Jai pakankamai nesunku išgyventi, kai didžioji dalis jos pajamų gaunami iš reklamos. Tačiau jei Google paieška prarastų žymią dalį rinkos tarp visų paieškos variklių, tai greitai pamatytume pasikeitimą šios kompanijos elgsenoje. Aš netgi drįsčiau teigti, jog visi šios kompanijos kuriami produktai yra pasiruošimas, tam atvejui, kai bus prarasta didelė dalis rinkos tarp paieškos variklių, arba pajamos gaunamos iš reklamos stipriai sumažės.

By: Pawka

Pawka — Sun, 20 Dec 2009 17:32:57 +0000

@Karolis:
Pirmiausiai man kyla vienas klausimas. Kaip įgyti nepriklausomybę nuo studijų ir prodiuserių, jei jie tave užaugino? Manau niekaip. Didžiąją dalį pinigų susižeria tokių muzikantų augintojai. O jei užsimano prastumt kokį atlikėją, pamoka daugiau pinigų, pagroja jį dažniau per MTV ir štai turim naują žvaigždę. Žinoma čia jau kita tema, kurios geriau neplėtokim. Tačiau kodėl visa tai pasakoju? Trent’as Reznor’as (NIN) įkūrė savo įrašų studiją “Nothing Records”, nes nenorėjo patys tapti eiliniu komerciniu produktu, norėjo uždirbti iš to pinigų ir t.t. Ne paslaptis, kad leidybos įmonės ir susišluoja didžiąją dalį visų pinigų, uždirbtų iš atlikėjo. Atlikėjams lieka tik centai. Žinoma, kai tas atlikėjas yra užaugintas tų pačių leidybinių įmonių ir prodiuserių, jam gal ir gerai, nes be jų nieko jis nebūtų pasiekęs. Tačiau kitais atvejais, kai žmonės nori KURTI savo muziką, o ne tą, kurią jiems pakiša prodiuseriai, interesai pradeda kirstis. Nepasitenkinimas dar didėja, kai pamatai, kad vien tavo sukurto darbo vaisius raško kiti. Ir ne šiaip kokią, o didžiąją dalį! Kas labiausiai rėkauja dėl piratavimo, tai ne atlikėjai (nekalbu apie tas marionetes, kontroliuojamas minėtų aukštesnių jėgų), o būtent leidybinės kompanijos. Taigi, kuo daugiau atlikėjų norės eiti savo keliu, tuo daugiau turėsim panašių atvejų. Žinoma, kol kas galbūt jie bijo/nenori/nesuvokia jog kad galima veikti kitaip. Tačiau manau (nors @Katinas sako, kad nuo mano manymo niekas nepriklauso) jog tokių atvejų tik daugės.

2. Karoli ir Katine :-), ar jūs tikrai manote, kad NIN ir Radiohead pavyzdžiai pasaulyje yra vienetiniai ir nepakartojami? Gal kaip tik jie daugiausiai nuskambėję todėl, kad šios grupės yra gerai žinomos. Vien Lietuvoj galima tokių atvejų rasti. A. Mamontovas neseniai dalino savo albumą “Geltona Žalia Raudona”. Dauguma mažiau žymių grupių irgi taip elgiasi: SPORTAS, Dr. Green, didžioji dalis DJ’ų deda savo setus arba sukurtus gabalus laisvai parsisiųsti. Tai veikia kaip brando stiprinimas, o pinigai uždirbami iš koncertų. Neseniai skaičiau kažkokiam LT bloge, kad berods A. Smilgevičiūtės ir gr. Skylė koncerte buvo galima donatint po 10 Lt naujo albumo išleidimui. O išleidus albumą, visi paaukoję pinigus gaus po jo kopiją. Dar vienas variantas, huh?

@Katinas
Kalbant apie 99-1% santykį, aš negaliu pagrįsti tų skaičių, jog iš tų 99% atlikėjai gauna daugiau naudos, nei 1% realių pardavimų. Negaliu pagrįsti lygiai taip pat, kaip ir tu negali pagrįsti jog taip nėra :-) Tiesiog manau (taip ir vėl manau), kad tokių dalykų niekas neskaičiuoja. Gal tiksliau nelabai nori viešinti ir garsinti, nes oficialiai gi tie 99% yra vagys. Čia panašu į naftos magnatų biznį, kai visos jiems nenaudingos technologijos yra nuperkamos ir pamirštamos. Velnias žino kaip ten yra iš tikrųjų, tačiau esmę supratot.

Nemanai, kad, pavyzdžiui, iš tų 99% 70% yra chaliavšikai, kurie niekad ir neišleis pinigų pagal paskirtį?

Manau. Manau, kad netgi dar didesnė dalis. Tačiau iš jų vistiek nebūtų jokios naudos, tai lai klauso tos muzikos ir žiūri filmus. Kalbėdamas, jog padarius skaitmeninę įrašo kopiją įmonės nieko nepraranda, būtent omeny ir turėjau šią grupę (70%+) asmenų, iš kurių vistiek nebūtų gauta jokio pelno.

Kodėl jie tai pirks, jeigu viskas, ko reikia, pasiekiama nemokamai?

Nes paslaugos nebus teikiamos nemokamai. O už paslaugas reiks susimokėt. Nori daugiau gigabaitų Dropboxe? Mokėk. Nori kolekcinės DVD pakuotės? Mokėk. Niekas nesako, kad žmonės pradės dirbti nemokamai. Tik sakau, kad pinigai bus uždirbinėjami kitaip.

O jeigu aš esu nedidelė įmonė, kuri tesugeba daryti vieną produktą, bet daro tai gerai? Apie kokius spec. sprendimus mes galime kalbėti?

Tai puiku, kurk savo paslaugų servisą ir plėtok jį. Elementarus web puslapis irgi yra spec. sprendimas t.y. projektas. Nes jis unikalus. Tokių variantų begalės. Žinoma, kažkam reikės persiorientuoti iš dabartinio biznio į naują. Be to mokama programinė įranga visiškai irgi neišnyks. Kaip ir dabar yra perkančių WinRAR’ą, nors 7z yra pilnavertė alternatyva.

Kaip tau smagu skaičiuoti svetimus pinigus. … Tačiau tam reikia šiek tiek daugiau, nei tavo įsitikinimo.

Nuo šios vietos pradėjau nieko nebesuprasti. Aš biudžeto neskirstau ir svetimų pinigų neskaičiuoju. Tuo labiau šiame įraše niekur nerašiau, kad “nuo rytojaus bus va taip, nes tai mano įsitikinimas”. Akivaizdu, kad reikės daugiau nei mano įsitikinimo, nes aš kažko keisti šiuo klausimu nesiruošiu ir netgi nelabai galėčiau. Tad dar pakartosiu, ką tu čia norėjai pasakyt – nesupratau :-|

Apibendrinant matau du skirtumus tarp šio mano įrašo pozicijos ir opozicijos. Nepalaikantys mano minčių gali tvirtai pateikinėti dabartinę situaciją ir ją grįsti faktais, nes mes tarp šių faktų gyvename. Tuo tarpu aš to padaryti negaliu, nes kalbu apie vieną iš galimų variantų, kaip susiklostis ateitis. Tai yra prognozė, kurią tiksliai įvertinti galėtų nebent Haris Seldonas.

By: Katinas

Katinas — Sun, 20 Dec 2009 15:44:53 +0000

Originalai, kartoju.

20 straipsnis. Kūrinio atgaminimas asmeniniais tikslais
Be autoriaus arba kito autorių teisių subjekto leidimo fiziniam asmeniui išimtinai savo asmeniniam naudojimui, nesiekiant tiesioginių ar netiesioginių komercinių tikslų, leidžiama atgaminti ne daugiau kaip vieną išleisto ar kitaip viešai paskelbto kūrinio egzempliorių, jeigu toks atgaminimas yra vienkartinis veiksmas. Atgaminant kūrinius asmeniniais tikslais reprografijos būdu (fotokopijavimo ar kitu būdu popieriuje), taikomos šio Įstatymo 23 straipsnio nuostatos.

Atsisiųsdamas knygą iš interneto, įstatymų nepažeidi. Pažeidi juos, tą knygą platindamas. O torrent technologija veikia būtent taip, kad platini, siųsdamasis.

By: Deividas

Deividas — Sun, 20 Dec 2009 09:11:20 +0000

Svarbiausia, kad keičiasi su kartom nuomonė ir po truputuką ateina visiem į galvą kad yra mokamas softas ir yra nemokamas softas.

Ta prasme vien tą idėją, kad žino žmonės jog softas mokamas jau yra good ;]

By: Originalas

Originalas — Sat, 19 Dec 2009 17:39:48 +0000

Tai va, kopijuoti knygą nėra nusikaltimas arba kopijuoti kažką švietimo tikslais, o parsiųsti tą pačią knygą iš torrent jau tipo bus nusikaltimas. Nesąmonė!

By: Katinas

Katinas — Sat, 19 Dec 2009 14:22:01 +0000

Kodėl bibliotekos niekam neužkliūna?

16 straipsnis. Kūrinio platinimas po pirmojo pardavimo ar kitokio nuosavybės teisių į kūrinį perdavimo
3. Teikiant panaudai knygas ir kitus leidinius bibliotekose, jų autoriai turi teisę gauti tam tikrą atlyginimą už perduotą išimtinę teisę teikti kūrinį panaudai. Atlyginimo dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybos siūlymus. Šis atlyginimas nemokamas teikiant panaudai knygas ir kitus leidinius švietimo ir mokslo įstaigų bibliotekose.

Kaip matai, biblioteka irgi turi mokėti licencines išmokas.

Juk ten mokiniai NUPIRATAUJA autorių tekstus iš vadovėlių.

20 straipsnis. Kūrinio atgaminimas asmeniniais tikslais
Be autoriaus arba kito autorių teisių subjekto leidimo fiziniam asmeniui išimtinai savo asmeniniam naudojimui, nesiekiant tiesioginių ar netiesioginių komercinių tikslų, leidžiama atgaminti ne daugiau kaip vieną išleisto ar kitaip viešai paskelbto kūrinio egzempliorių, jeigu toks atgaminimas yra vienkartinis veiksmas. Atgaminant kūrinius asmeniniais tikslais reprografijos būdu (fotokopijavimo ar kitu būdu popieriuje), taikomos šio Įstatymo 23 straipsnio nuostatos.