• Pelė turėjo būti bevielė. Būtent bevielė o ne Bluetooth. Kodėl? Bevielės pelės yra tikslesnės, naudoja mažiau energijos ir turiu pakankamai USB lizdų Wireless adapteriui. Suprantu, kai laptopas turi 2 USB lizdus, tada nelieka nieko kito kaip griebti Bluetooth tipo pelę, tačiau pas mane jų 4.
• Wireless adapteris turėjo būti kiek galima mažesnis.
• Pelė neturėjo būti visiškai miniatiūrinė, tačiau ir ne per daug didelė. Kitaip sakant, ji turi būti patogi nuolatiniam darbui.
• Dizainas neturėjo priminti kosminio laivo iš žvaigždžių karų.

Pavartęs interneto tinklapius ir reklaminius leidinius galiausiai radau kas man galėtų įtikti. Tai neseniai Logitech išleista V550 Nano Cordless Laser Mouse.

Už

Kuo šis padaras man įtiko? Apie tokius dalykus, kaip lazerinis tikslumas, nediskutuosiu. Visų pirma patiko dizainas ir forma – solidus ir mažas, bet ne perdaug mažas. Tinkamas svoris ir labai patogus dirbti. Atrodo, kad sutvertas mano rankai :-) Žinoma čia gali būti subjektyvi nuomonė, tad pažiūrėkim kuo jis dar ypatingas. Kartu su v550 pridedamas Nano USB adapteris, kuris yra nedidesnis už monetą. Aš jo net neištraukinėju – laptopas puikiausiai telpa į case’ą. Įjungus pelę nereikia laukti kol ji prisijungs prie kompiuterio – įrenginys paruošiamas darbui momentaliai. Pelės ratukas vertas atskiro paragrafo. Juo galima dokumentus valdyti keturiomis kryptimis, t.y. be įprasto vaizdo perslinkimo aukštyn ir žemyn, jį galite slankioti ir horizontaliai – į šonus. Kita maloni funkcija, kuria dar negaliu atsidžiaugti – laisva ratuko sukimosi eiga. Įprastai, sukant pelės ratuką jaučiamas spragsėjimas, fiksuojantis ratuko poziciją. Šiame modelyje ratuką galite įsukę paleisti, šis laisvai suksis iš inercijos. Taip daug patogiau slankioti po ilgus dokumentus, skaityti iš daugelio puslapių sudarytus PDF’us ir kitus failus. Parodęs šią galimybę kambariokui, gavau klausimą: “O kaip ant kaunterio (Counter Strike) ginklus reiktų keistis?”. Na tiesa, kaikuriais atvejais laisvas ratukas gali netikti. Tačiau paspaudus ratuką (kas įprastai atstoja viduriniojo pelės mygtuko paspaudimą), laisva eiga pakeičiama į įprastą – fiksuojamą. Kadangi ratuko paspaudimas nebeatstoja viduriniojo mygtuko paspaudimo, šis yra iškeltas atskirai po ratuku. Paveikslėlyje galite pastebėti po ratuku esantį juodos spalvos kvadratą. Pradžioje atrodė, jog jį spaudyti nepatogu, tačiau kadangi pelė laikoma dviem pirštais (o ne padėjus plaštaką ant jos), galima pasiekti vidurinįjį mygtuką didžiuoju piršu nejaučiant jokio diskomforto. Pakuotėje taip pat yra pridedami du specialūs ant kompiuterio klijuojami fiksatoriai. Jie skirti pritvirtinti pelę, nešiojantis kompiuterį su savimi. Tiesa, kolkas jų neišbandžiau, nes nesinešioju kompiuterio rankose. Gamintojai skelbia, kad energijos saugojimo rėžimo dėka, pelė gali veikti iki 18 mėnesių su viena baterijų pora. Šito kolkas neišbandžiau, nes jums būtų tekę ilgokai laukti šio įrašo :-)

Prieš

Kas nepatiko? “Nepatiko” gal pergriežtas žodis, tačiau yra keletas nepatogumų. Visų pirma kartais tyčia ar netyčia paleidus ratuką laisvai suktis, pereinu prie kitų darbų, kur ratuko pasukimas daro tam tikrus veiksmus. Pavyzdžiui kodo redaktoriaus lange paspaudus CTRL mygtuką ir pasukus ratuką yra keičiamas teksto dydis. Tad tiesiog norėdamas paspausti kombinaciją pvz. CTRL + V, pastebiu, kad keičiasi teksto dydis :-) Tai dažniau pasitaikydavo pradžioje, kai nebuvau įpratęs su pirštu sustabdyti sukimosi. Taip pat kolkas niekaip nepavyko susitvarkyti ratuko horizontalaus slankiojimo ant Linux. Nors xorg.conf aprašau įrenginį, tačiau rezultatas nulinis. Kažkodėl poslinkiai į šonus nėra fiksuojami kaip mygtuko paspaudimai (o taip turėtų būti). Žinoma čia jau ne pelės, o mano kreivų rankų arba xorg’o kaltė.

Galiu tvirtai pasakyti, kad esu labai patenkintas pirkiniu ir nė nedvejodamas pakartočiau šį žingsnį jei reiktų. Daugiau apie modelį galite pasiskaityti oficialioje Logitech svetainėje: V550 Nano Cordless Laser Mouse for Notebooks.

Diskiniai stabdžiai, rakinama šakė, pora ratų, sėdynė, vairas, ganėtinai nesunkus, daug bėgių ir dar visokių fyčerų. Rieda labai smagiai. Ateityje reikės dar šiek tiek pasiitunint, bet čia ateities planai. Šiandien su džiaugsmu, nepirkdamas troleibuso talonėlio, atriedėjau į darbą (taip taip, šį įrašą rašiau darbo metu) :-) Nebežinau kaip gražiai užbaigti šį įrašą, tad viskas.

Pakuotės turinys

Telefonas atkeliavo gražioje raudonoje dėžutėje ant kurios lietuviškai (!!!) užrašyta “Bondas niekada nesinešiotų dviejų telefonų”. Atidaręs dėžutę aptikau tokį turinį:

• Kažkoks telefonas, tikriausiai uBOND.
• 256 Mb talpos mini SD kortelė. Nemaža, tačiau šiais laikais, kai telefonai bando atstoti mp3 grotuvus, kartu dalinamos 1 Gb ir didesnės kortelės.
• Pakrovėjas. Jį sudaro dvi dalys: phone – USB kabelis ir galvutė, skirta jungti į elektros lizdą. USB kabelis gali būti naudojamas duomenų perdavimui ir krovimui iš kompiuoterio. Norint telefoną pakrauti iš elektros lizdo, kabelį reikia prijungti prie minėtos galvutės ir gausime įprastą pakrovėją. Patiko šis sprendimas. Iškarto kilo mintis prie galvutės USB jungties prijungti kokį USB atminties raktą ar mp3 grotuvą ir visą agregatą sukišti į elektros lizdą, tačiau tai skamba destruktyviai – visgi skolintas daiktas.
• Automobilinė jungtis. Norint pakrauti telefoną automobilyje, vietoj įprastos galvutės prie USB kabelio jungiama ši jungtis.
• Du ličio jonų akumuliatoriai. Geras sprendimas į pakuotę įdėti porą akumuliatorių, turint galvoje, kad naudojant dvi SIM korteles pokalbio laikas taip pat gali išaugti dvigubai.
• Laisvų rankų įranga.
• Vartotojo dokumentacija lietuvių kalba.

Įspūdžiai

Telefonas turi 2 megapikelių vaizdo kamerą, gali atkurti mp3 ir mp4 failų formatus. Turi USB ir Bluetooth jungtis ir dar galybę standartinių funkcijų, kurių smulkesnį sąrašą galite rasti techninių duomenų aprašyme (nuoroda apačioje). Įrenginys gali veikti kaip Web kamera. Tam užtenka jį prijungti prie kompiuterio per USB jungti ir telefone nustatyti Web kameros režimą. Dviejų kortelių funkcionavimo sprendimas atlikas ganėtinai paprastai: korpuse puikuojasi du atskiri skambinimo mygtukai, pažymėti “A” ir “B” raidėmis. Abu mygtukai aptarnauja atskiras SIM korteles. Norint paskambinti, tereikia surinkti numerį (arba pasirinkti jį iš užrašų knygutės) ir paspausti atitinkamą mygtuką iš kurio operatoriaus norite skambinti. Tai leidžia greitai į vienoje SIM kortelėje esantį numerį skambinti iš kitos kortelės operatoriaus. Telefono meniu sukurtos dvi analogiškos sritys veiksmams su “A” ir “B” operatorių kortelėmis: telefonų knygelių, SMS žinučių tvarkymas ir kt. Pats korpusas pagamintas iš atsisipindinčio plastiko, prie kurio puikiai limpa nešvarumai ir lieka visi pirštų antspaudai. Dabar tai turbūt madinga, nes HP taip pat gamina panašius korpusus nešiojamiems kompiuteriams. Telefono mygtukai galėtų būti ryškesnio reljefo, išgaubti ar kitaip atskirti, kad jų pozicijas būtų įmanoma apčiuopti pirštais. Dabar nepatogu juos spaudyti nežiūrint į klaviatūrą – nesijaučia kur baigiasi vienas mygtukas ir prasideda kitas, tad rašant žinutę dažnai įterpiami ne tie simboliai. Telefonas turi lietimui jautrų ekraną su apačioje esančia penkių greitųjų veiksmų juosta (5 jau nustatytų veiksmų piktogramos). Pats ekranas taip pat traukia dulkes, saulės šviesoje beveik neįmanoma įžiūrėti vaizdo. Ekraną galima baksnoti tam skirta lazdele, tvirtinama telefono korpuse, arba tiesiog pirštu. Tačiau meniu elementai yra labai smulkūs ir nelabai dera prie įrenginio su lietimui jautriu ekranu. Mano nuomone, tokio įrenginio meniu turėtų būti sudarytas iš sąlyginai didelių piktogramų, kurias būtų patogu bakstelti tiek “pieštuku”, tiek ir pirštu. Esant dabartinei situacijai, važiuojant automobiliu pataikyti į ypatingai smulkius meniu elementus yra sudėtinga. Žinoma, tokiu atveju galima naviguoti naudojantis telefono mygtukais. Apskirtai, pats meniu pasirodė ganėtinai neintuityvus ir nepatogus naudoti. Ekrano kairėje apatinėje pusėje pateikiama komanda vykdoma telefono viduryje esančiu mygtuku OK, tačiau dėl užrašo pozicijos ekrane, insinktyviai norisi spausti kairėje esantį mygtuką. Kol neįpratau, tai kėlė šiokių tokių problemų. Kaikuriose vietose lietuviškai išverstiems meniu punktams tiesiog neužteko vietos ir jie užlenda už rėmelių ir kitų elementų. Pasitaikė įdomių situacijų: pakrovus telefoną iš kompiuterio per USB kabelį, pastoviai pasirodydavo užrašas “Dėmesio! Pakrauti nepavyko!”. Tikriausiai vertimo klaida. Buvau dar kažką panašaus pastebėjęs “ne vietoje”, tačiau dabar nebeprisimenu.

Sprendimas

Nemeluosiu, mėgstu “brandinius” produktus. Be to ir 1200 Lt suma už šį produktą nėra maža. Kainą kelia papildomas akumuliatorius, lietimui jautrus ekranas, taip pat nepamirškime dviejų kortelių palaikymo. Tačiau ji vistiek išlieka nemaža, lyginant su kitais gaminiais. Rinkoje pasirodžius vienam gaminiui, jis netrukus sulaukia atsako iš kitų gamintojų. Visa tai verčia produktus tobulėti. Analogiškai bus ir čia, tad siūlyčiau neskubėti. Na o gaminys galbūt tiktų tiems, kurie visgi neišsiverčia su viena kortele, dažnai atsinaujina telefonų kontaktus ir nenori nešiotis dviejų telefonų.

• Oficialus tinklapis
• Telefono techniniai duomenys
• Vaido Žilionio vaizdinis pristatymas

Aišku bekišdamas Ubuntu, kaip ir visad susidūriau su rezoliucijos problema, nes widescreenui primygtinai buvo siūloma standartinė 1024×768 raiška. Nepadėjo jokių xorg.conf redagavimas, tačiau kiek pasikuitus sprendimą rasti pavyko ubuntuforumuose: HOWTO: install drivers and set up widescreen res. with Intel 945 vga card and Ubuntu. Manau, kad tokios rezoliucijų bėdos atbaido žalius wanabe Ubuntu vartotojus, nes kiek teko diegti pastarąjį, tiek kildavo problemų su raiška.

Toliau kalbant apie mano pirkinį, beliko nusipirkt keletą gadgetų: terbą, mausą, dar lyg kažką. Vis nesugebu visą savaitę mauso įsigyt, nes jau užp…o dirbt su tuo touchpad’u. Stalčius pilnas visokių PS2 ir Serial atgyvenų, o USB peliaus taip ir neturiu. Kažką padirbęs ar pabrowsinęs, instinktyviai dedu ranką ant mousepad’o, tada nustembu nieko ten neradęs :-)

Tai trijų kanalų šviesos net-nežinau-kas. Šitas net-nežinau-kas turi integruotą mikrofoną, kurio pagalba reaguoja į garsą, atsirenka žemus, aukštus ir vidutinius garso dažnius ir atitinkamai mirksi :-) Bus geras priedas mano kambario interfeisui :-)

Kadangi šiuo metu klesti nuolaidos ir iš vargšų studentų turiu užsidirbęs šiek tiek pinigų, tai nusprendžiau, jog dabar pats laikas juos panaudot pagal paskirtį. Kalėdų proga pasidovanojau sau šiuos batukus. Tik žalius (Brazilų rinktinės modelis, su skaičiumi 62, kuris reiškia antrąjį Brazilų futbolo rinktinės pasaulio čempionų titulą 1962 metais Čilėje). Tokių batukų jau nuo praeitos žiemos labai norėjau, kai irgi buvo taikoma nuolaida, tačiau taip ir nenusipirkau. Nuo to laiko labai save keikiau ir pasimokiau, kad jei nori, tai reik ir pirkt. Iš Kaune esančių Sportline parduotuvių tik vienoj radau tokius. Ir paėmiau berods paskutinę porą .