Povilas Balzaravičius

Taip jau nutiko, kad prieš kelias dienas mane apvagino. Ne tik mane, bet ir mano bendranuomininką. Užteko tik išeit iš namų 3,5 valandom. Rezultatas: išlaužta spyna ir du pavogti laptopai. Pavogė mano Acer TravelMate ir bendrasugyventinio senesnį HP crap’ą. Kas esat vienokiu ar kitokiu būdu praradę kompiuterį, žinote, kad vien tik tuo viskas neatsiperka. Su juo kartu dingsta ir visa turima informaicja. Duomenų kopijos išoriniame diske yra labai gut, tik reiks jas dažniau daryt ir taikyt visiems jautriems duomenims (taip ir neprisiruošiau to automatizuoti su rsync). Bakalaurinis sukasi serveryje ir sucommitintas svn’e, o semestro darbai jau atsiskaityti. Tik nuplaukė vienas projektas, kurį buvau jau beveik pabaigęs. Tik kol neturiu darbo priemonės, daug darbų sustojo.

Dar per PHP konferenciją kalbėjau su Infidel. Jis užsiminė, kad analogiškai prarado savo kompą, fotoaparatą ir dar kažką. Tačiau aš į tai perdaug nekreipiau dėmesio. Be reikalo. Po įvykio išgirdau ir apie daugiau panašių nutikimų. Tad būkite budrūs, įsiveskite signalizaciją (įsivedėm kitą dieną), įsistatykit normalias duris, nes galite būti nustebinti pačiu netikėčiausiu momentu. Ir dar: kas pavogė kompą - tas gaidys.

Šį savaitgalį Kaune galima būtų vadinti programavimo konferencijų savaitgaliu. Penktadienį vyko jau penktoji - jubiliejinė PHP konferencija Kaune, o vakar - šeštadienį - pirmoji Ruby konferencija. Pradžioje norėjau rašyt du atskirus pranešimus, tačiau kol vakar išsikrapščiau iš lovos ir pavalgiau, iškart teko skubėti į Ruby renginį. Jei ne Eimanto laiškas, informavęs apie PHP konferenciją, tai tikriausiai būčiau ir pražiopsojęs (nors buvau užsiregistravęs ir laukiau). Tas pats būtų nutikę ir su Ruby - galvojau, kad vyks kitą savaitgalį.

PHP Konferencija

Tokie renginiai man labai patinka, tačiau gaila, kad pranešėjų buvo ganėtinai mažai, lyginant su ankstesniais kartais. Galbūt krenta PHP populiarumas (nemanau), o gal tiesiog nepavyko surinkti žmonių. Viso turėjo būti penki pranešimai, tačiau jau renginio pradžioje sužinojome, kad bus tik keturi. Povilas, turėjęs kalbėti apie saugumą negalėjo atvykti. Apie viską iš eilės:

• Tomas Liubinas - Perfomance. Tomas kalbėjo apie sistemos (ne tik PHP) veikimo spartą ir optimizavimą. Tema aktuali kiekvienam. Tačiau mano nuomone pranešėjas į kaikurias smulkmenas gilinosi kiek permažai ir tik greitai apibūdino į ką reiktų atkreipti dėmesį. Prezentacijoj figūravo tokie teiginiai, kad prieš ciklą reiktų iškelti count() funkciją, nes viduj ją naudoti netikslinga (šitą manau dar mokykloje visi mokėmės) arba, kad vietoj $x / 2 reiktų naudoti $2 * 0.5. Neišdrįsau paklaust ar Oxid’e (Tomas dirba NFQ) jie visur vietoj dalybos tikrai naudoja daugybą. :-) Neabejoju Tomo profesionalumu (apie tai negali būti net kalbos), tačiau norėjosi, kad tema būtų pakrapštyta truputį giliau.
• Emilis Dambauskas - Kodo interpretacija ir analizė. Už skambaus pavadinimo slepiasi paprasta tema. Jis tiesiog papasakojo kaip paprastai svetainei rinkosi platformą iš Wordpress, Joomla ir Drupal, pasinaudodamas esminiais testavimo ir palyginimo metodais. Viskas aišku, suprantama, paprasta, o svarbiausia - malonu klausyt. Beje, Emilio testavimo metodika buvo naudojama “ant” Ubuntu (galima pritaikyti ir kitoms OS), kas leido jam surinkti daugiau pliusų iš mano pusės :-)
• Sergej Kurakin - Pasiimam duomenis iš trečios šalies šaltinių. Tema įdomi, papasakota gerai. Jei nesate su tuo susidūrę, peržiūrėkite kai atsiras vaizdo įrašai.
• Rimtantas Liubertas, imCat - CSRF. Pranešėjas kalbėjo apie CSRF atakas, kurių pagalba gali būti vogiami duomenys ar vykdomi kiti pikti veiksmai (ar atakos būna kitokios?). Vėlgi - viskas greita ir paprasta. Prezentacijos metu Rimantas pastebėjo, kad trūksta kaikurių skaidrių, tad pranešimas turbūt dar labiau sutrumpėjo. Skaidrių dingimas vėl pasikartojo kitą dieną vykusioje Ruby konferencijoje.

Kaip minėjau, renginys praėjo labai greitai, tad dauguma nubildėjome į netoliese esančią kavinę pasiafterpartinti. Prisėdę pratesėm konferenciją, šiek tiek padiskutavome aktualiomis temomis ir išsiskirstėme.

Ruby konferencija

Vakar nuo 11 ryto vyko pirmoji Lietuvoje Ruby konferencija. Dieną prieš, kalbėjau su Artūru apie prie konferencijos norėjusius prisijungti Python’istus, šis paminėjo, kad papildomiems pranešimams nelabai yra laiko, nes ir pačius laikas spaudžia. Tad maniau, jog renginys vyks gal iki 18 valandos vėliausiai. Kaip paaiškėjo vėliau - klydau. Pats renginys užsitesė iki vėlumos ir baigėsi truputį po 21, tačiau aš galo taip ir nesulaukiau - išlėkiau paskutinio pranešimo viduryje. Nenuostabu, kad per tokį laiką sugeneruotos informacijos srautas buvo didžiulis, tad visko nuosekliai atkurti nesugebėsiu. Trumpai papasakosiu kas kokias roles atliko. Konferencijoje dalyvavo 5 pranešėjai:

• Artūras ‘arturaz’ Šlajus. Oficialiai - renginio organizatorius. Taip pat turbūt daugiausiai kalbėjęs pranešėjas - pasakojo kelias prezentacijas. Artūras pradėjo nuo susipažinimo “Kas yra Ruby?”, pateikė keletą gyvų pavyzdžių suprogramuodamas registraciją ar dar kažką ir gilindamasis į sudėtingesnius dalykus. Man asmeniškai nepatiko Artūro kalbėjimo stilius. Pranešimo metu keli bajeriai yra ok, bet kai jų kiekis lenkia pranešimo turinį tai jau negerai. Reikia gerbti klausytoją ir taupyt jo, tiek ir savo laiką. Artūrai, tiesiog kitą kartą (kuris, manau tikrai bus) perdaug neatsipalaiduok ir bus ok :-)
• Laurynas Liutkus pasakojo apie Rubio modulių rašymą su C. Kadangi jaučiu simpatijas C/C++, tai prezentaciją stebėjau su malonumu.
• Saulius Grigaitis, Rubyonrails.lt autorius, buvo tas pranešėjas kurio klausyti tikras malonumas. Praktiškai kiekvienas jo pasakytas sakinys yra naudingas - malonu ir aišku klausyti. Saulius pasakojo apie testavimą, saugumą ir dar kažką.
• Eimantas ‘enc’ Vaičiūnas turėjo pasakot apie kažką su JavaScript, tačiau galiausiai pats apsigalvojo, tad supažindino su rake naudojimu. Trumpa, paprasta ir aišku. Tiesa, tikėjausi, kad Eimantas daugiau pasireikš konferencijos metu :-)
• Fiodor Vereščiaka pasakojo apie kito Ruby karkaso - MERB naudojimą. Manau, prezentacija daugiau skirta įsigilinusiems į Rails karkasą ir galintiems jį palyginti su MERB’u. Kadangi Fiodor kalbėjo paskutinis, o konferencija, kaip minėjau, užtruko, tai jo pranešimo pabaigos taip ir nesulaukiau.

Dėkoju organizatoriams ir laukiu kitų renginių. Girdėjau gandų, kad galbūt jo netgi nereiks laukti iki kitų metų (kalbu apie PHP) :-)

Kaip viskas vyko, smulkiai nepasakosiu. Jei dar neskaitėt apie įvykių eigą (kuo labai abejoju), viską galėsit pamatyt, kai pasirodyts video medžiaga ir nuotraukos. O šis įrašas daugiau skirtas pasižymėjimui, kad pats nepamirščiau, jog dalyvavau :-) Į Vilnių važiavau su Tadu. Jis prigriebė mane su Tygu pakeliui, važiuodamas iš Klaipėdos. Ačiū jam. Kėlėmės ganėtinai anksti: aš asmeniškai - 04:30, Tygas - kai jam paskambinau :-) Kažkur apie 06:00 pajudėjom iš Kauno. Tadas siekė išvengti garsiųjų Vilniaus kamščių, tad vietoje buvom 07:30. Pasitrynėm po uždarytą Europą, sulaukėm kol atsidarys Čili ir papusryčiavom. Pavalgę nuslinkom link Reval Hotel Lietuva, kur ir turėjo vykti visas veiksmas. Užsiregistravę ir atsiėmę dovanas susiradom sėdimas vietas. Labai gut, kad buvo paruošti stalai laptopininkams, tad nereikėjo šildytis kelių. Prasidėjo veiksmas, visi viską pasakojo. Per kavos pertraukėles bendravimas persikeldavo į foje. Susipažinau su mase žmonių, visų išvardint turbūt net nepajėgčiau. Šiaip žiauriai smagu, kai prieina nepažįstamas žmogus ir sako “Sveikas, Pawka!” :-) Renginio metu, diskusijoje “Verslas ir tinklaraščiai” atstovavau level.lt. Žiauriai jaudinausi, bet matėt ir patys :-) Tačiau žmonės kalba, kad kalba buvo ok, o tai ir yra svarbiausia. Po renginio nulėkėm į preafterparty ir afterparty kalt alaus ir visa kita. Afterpartis buvo super, kas nedalyvavo, galima sakyti prarado pusę renginio vertės. Šiek tiek padalyvavę vienos panelės dėka pajudėjom link Kauno. Norėčiau jai padėkoti ir sorry, už gale paliktą D Light butelį (pamiršau, prašiau Eimanto ir Vido, kad paimtų bet tu jau juos buvai pristačius namo) :-) Taip pat noriu padėkoti visiems, kurie siūlėsi mane apnakvydinti. Jei kada reiks vietos Kaune - you are welcome. Na ir paskutinis (ir didžiausias) ačiū skiriamas renginio organizatoriams už perfect konferenciją.

Kartą jau rašiau, apie specialybinių įpročių įtaką elementariems dalykams. Šiandien pasitaikė dar vienas įvykis. Sukontaktavau su vienu pažįstamu. Jis į programuotoją nei kiek nepanašus, niekada nenorėjo ir nežadėjo juo būti. Senokai buvom bendravę, tai pirmiausiai sekė standartiniai klausimai apie gyvenimą. Klausiu aš jo:

- Kuo užsieimi?
- Ai, dirbu čia Rūbininku.
- Programuoji Rubiu?! - pasakiau su nuostaba.
- Ne, rūbinėj.

Atrodo elementarus dalykas, tačiau “sukimasis” konkrečioje sferoje iškreipia supratimą.

Vakar sėkmingai įvyko skambiai pavadintas Vidurio Lietuvos blogerių susitikimas. Dėkoju Aurimui Gudui už organizavimą - tokio renginio seniai reikėjo Kaune. Šiandien turėtų pasipilti ir daugiau įrašų šia tema, nes dalyvių buvo išties nemažai - apie 20. Į susitikimo vietą atėjau lygiai 18 val. - oficialiu pradžios laiku. Galvojau būsiu vienas pirmųjų (kas kartais būdinga kitoms kompanijoms), tačiau čia jau buvo susirinkę apie puse dalyvių. Tikriausiai visi labai norėjo susimatyti :-) Apie puse dalyvių nepažinojau, tad buvo smagu susipažinti, o kiti - pažįstami ar bent jau matyti/žinomi. Sutikau netgi savo buvusį bendradarbį - Simą. Pasitaikė pažinčių, kurios netgi nustebino - su Vidu esame, kaip jis pats sako, beveik bendradarbiai. Jis dirba per kelis kabinetus nuo mano darbo vietos. Sakė manęs nematė, nes sėdžiu atsukęs nugarą į duris :-) Susirinkę paragavom alaus, pašnekėjom, padiskutavom. Juokaudami nusprendėm, kad Justino blogas - popsas (aišku friendly). Neišlaikiau ir pradėjau diskutuoti apie visokius GTK, Eimantas priminė, kad čia ne programerių meetas. Sėdėjom prie ilgo stalo, tad teko šiek tiek migruoti norint pabendrauti su kitais. Įsibėgėjus visam veiksmui, žmonės pradėjo skirstytis. Suprantama - buvo vėlu, kiti turėjo važiuoti netgi iki Vilniaus. Visiem išsiskirsčius, su Tygu ir Aurimu pabaigėm savo gėrimus ir uždarėm susitikimą. Buvo smagu. Dabar Vilniečių eilė :-)

Aurimo nuotraukos guli čia. O čia Margaritos nuotraukos. Turboliux nuotraukos čia.

Atnaujinta #1

Visgi maža ta Lietuva. Atrodo esame vieni kitų pažįstami. Jei patys kažko nepažįstam, tai juos tikriausiai pažinos mūsų draugai. Mano draugė, bežiūrėdama susitikimo nuotraukas, atpažino Aistę. Pasirodo jos tą pačią mokyklą baigusios. O su Vidu mane išvis kažkokie keisti ryšiai sieja. Kaip rašiau aukščiau - sužinojau, kad jis dirba vos per kelis kabinetus nuo manęs. Tačiau tai dar ne viskas. Šiandien mano sugyventinis su kuriuo nomuojamės butą (sugyventinis, nes ne kambariokas - kadangi negyvenam skirtinguose kambariuose) taip pat peržiūrinėjo įvykio nuotraukas. Bakstelėjo į Vidą, sako: “Šitas mano name gyvena” (turėjo galvoje savo seną gyvenamąją vietą). Kas dar mane nustebins?

Metai tik prasidėjo, tad reik nusistatyti ko noriu siekti (ir pasiekti) per visus šiuos metus.

• Pabaigti sesiją, paskui pabaigti kitą sesiją ir tapsiu (turėčiau) diplomuotu bakalauru. Reik šito neapleist ir tuo pačiu dar pastot kur nors į magistratūrą.
• Jau esu diiidelis, tačiau vis dar neturiu vairavimo licenzijos. Anksčiau nebuvo laiko, paskui nebuvo atliekamų $$$, kad galėčiau sau tai leisti (kam teisės be automobilio?). Galiausiai tiesiog nereikėjo. Tačiau pastaruoju metu pastebėjau, kad per dieną sutaupyčiau ganėtinai nemažai laiko (dabar ~1-2h, iki persikraustymo sugaišdavau dar daugiau), jei valdyčiau automobilį. Ir šiaip patogiau, naudingiau, galėčiau su visais teršti aplinką, keikti mikroautobusų vairuotojus, tukti etc. Žodžiu reik išsilaikyti teises!
• Vėl pradėt reguliariai sportuoti. Vasarą sėkmingai pakeičiau darbo vietą, be to ketvirtas kursas, tad po vasaros laiko sportavimui taip ir nebeatradau. Fix this! Jei bus tinkamos oro sąlygos, prie viso šito dar reik įvaldyt snowboardą. Pradžioj gal pasipraktikuočiau čia - Lietuvoje, o metų gale vėl į kurortą? Žiūrėsim, bet šito irgi sieksiu. Na o vasarą vėl atgaivinti važinėjimus riedučiais. Šią vasarą net iki skeitparko nebuvau nuvykęs. Gėda!
• Daugiau daugiau daugiau! Yra pora dalykų ko norėčiau šiek tiek dauigau. Skaityti daugiau knygų ir reguliariai rašyti daugiau įrašų ;-) . Knygų skaitymu pastaruoju metu skųstis negaliu, tačiau norėčiau tam atrasti daugiau laiko, nes būtent šis faktorius mane kartais ir stabdo. Na o kalbant apie įrašus - per 2007-uosius parašiau jų 49. 49 / 12 = 4.08 įrašo per mėnesį. Tai vidutiniškai po įrašą per savaitę. Kartais produktyvumas krisdavo iki vieno įrašo per mėnesį, o tai jau manes netenkina… Žodžiu tobulėti yra kur, o tam paprasčiausiai tereikia tik skirti šiek tiek daugiau laiko. Tarkim 6-7 įrašai per mėnesį būtų visai nieko.
• Dirbti dirbti dirbti. Čia kalbu ne tik apie darbą. Aikivaizdu, kad įdėdamas daugiau darbo - pasieksi geresnių rezultatų. Taip stengiuosi ir elgtis, tačiau ne visada sėkmingai ;-) Toliau vadovausiuos šiuo principu. Taip pat norėčiau į pasaulį išleisti kokį projektą ar prisijungti prie palaikymo/kūrimo. Idėjų turiu, vėlgi - reikia tik laiko ir darbo.
• Galiausiai, kaip ir šiemet, poilsiui ir pramogai išvykti paturistauti į užsienį. 1 - 2 kelionės į metus būtų pats tas. Sąraše yra Airija (aplankyti draugus), Paryžius, Barcelona ar Graikija.

Atrodo, turėsiu ką veikti.

Praėjus keliom dienom nuo grįžimo, šiek tiek apsitvarkius ir vėl įsivažiavus į trasą galima pasidalinti įspūdžiais. Ir reik kuo greičiau, kol visko dar nepamiršau.

Iš Vilniaus išskridom 6 ryte, tad, kaip jau ir minėjau, teko gerokai anksčiau keltis ir palikti Kauną. Skridimo maršrutas: Vilnius - Praha - Venecija ir atvirkščiai. Prahos aerouoste mūsų lėktuvo turėjom pralaukti 5 valandas. Per tą laiką apėjom Duty free parduotuves, pamiegojom, paskaitėm knygą, užkandom @ KFC, išgėrėm Čekiško alaus, kol pagaliau galėjom lipti į lėktuvą. Tiesa, per tą ilgą laiką jau porą kartų save keikiau, kodėl nepasiemiau laptopo (taip taip, esu priklausomas).

Atvykus į vietą (Veneciją) nusipirkom žemėlapį + gidą ir 3 dienų nuolatinius bilietus Venecijos transportui. Įlipom į autobusą, kuris nuvežė mus iki reikiamos stotelės. Kadangi viešbučio interneto svetainėje pateiktas žemėlapis buvo kreivas, tai nusprendėm paklaust vietinių į kurią čia pusę mums eiti. Apskritai, italai keisti žmonės - ko paklausi, to negausi. Ir šiaip, jei klausi jų angliškai, jie tau viską atsakys, bet itališkai. Dėl tokio nesusikalbėjimo šiek tiek nugrybavom į priešingą pusę, tad teko grįžti atgal :-)

Apsistojome prie Venecijos esančiame miestelyje Mestre. Pačiame viešbuty aptarnaujantis personalas angliškai kalbėjo be jokių problemų, tad iškart išsiklausinėjom kaip patogiausia nuvykti iki Venecijos, kaip ir iki kada iš ten galima ištrūkti ir pan. Pats transportas organizuotas labai puikiai - kaip ir priklauso turistiniam miestui. Vienas autobusas važiuoja iki aerouosto, kitas stoja prie pat viežbučio ir veža iki pačios Venecijos. Su vandens transportu irgi panašiai - iš bet kurios salos galima pasiekti praktiškai bet kurią kitą su maksimum 1 persėdimu. Yra netgi maršrutas nuo oro uosto iki Venecijos, todėl mieste visad pilna žmonių su lagaminais ant ratukų.

Įsikūrę savo apartamentuose išsiruošėm apžiūrėti Venecijos. Atvykę į vietą ir nusprendę šiek tiek pasivaikščioti iškart pastebėjom miesto ypatumus - nuklysti iš kelio net ir su žemėlapiu yra itin lengva. Atrodo praėjom keletą gatvelių bei tiltelių ir jau atsidūrėm visiškai kitame kvartale nei planavom. Norint, kad taip nenutiktų reik nuolat sekti žemėlapyje, kurioje vietoje randiesi. Šiaip pati Venecija nėra didelė, žemėlapio mąstelis mažas, tad grįžti atgal nesunku. Sunkiausia susirasti kur randiesi, ypač kai pradeda temti :-)

Antrą dieną buvom paskyrę plaukiojimui po aplinkines salas. Įlipi į laivą, nuplauki į vieną salą, pasivaikštai, plauki į kitą.

• San Michele, dar kitaip vadinama “Mirties sala”. Kadangi vietos šiame krašte nėra daug, tai vietiniai paskyrė vieną salą kapavietėms. Tačiau vieta čia vistiek labai taupoma - kaikurioms šeimoms išskirti maždaug dviejų kvadratinių metrų plotai, kuriuose kažkokiu būdu būna sulaidota ~10 žmonių. Kitiems apskritai skiriamos kažkokios metro ilgio nišos sienoje. Turbūt ten talpina kokias urnas ar ką.
  
• Murano - sala garsėjanti savo stiklo gaminiais. Visi stikliai dėl kažkokių priežasčių buvo sukelti gyventi į šią salą. Stikliams buvo suteiktos tam tikros privilegijos, pvz. galėjo nešiotis kardą. Tiesa, jiems buvo draudžiama išvykti iš tuometinės Venecijos respublikos. Daug čia nematėm, tik vieną ant kitos užkištų stiklo dirbinių parduotuvių, kuriose analogiškų gaminių kainos skirtingos. Tad jei sumąstysit ką stiklinio nusipirkt - apžiūrėkit gretimose parduotuvėse.
• Burano - pati gražiausia ir tvarkingiausia sala. Salai grožį suteikia skirtingomis ryškiomis spalvomis nudažyti namukai. Spalvos parenkamos tam tikra tvarka, tad norėdamas nusidažyti savo namą, jo savininkas privalo siųsti paraišką vyriausybei. Vyriausybė atsiunčia tam plotui galimų spalvų sąrašą. Ši sala garsėja neriniais ir kepiniais, tačiau juos mes ignoravom.
  
• Torchello. Ši sala, skirtingai nei kitos, nėra visiškai užstatyta namais. Tiesa, dėl potvynių yra niokojama salos gamta, užlietos kaikurios pievos. Didelė salos teritorija yra aptverta, rekonstruojami kanalai. Čia pasikėlėme į esančią varpinę iš kurios puikiausiai matosi visos Venecijos lagūnos salos.
  
• Lido - apie 20 kilometrų ilgio sala, kuri skiria Venecijos lagūną nuo Adrijos jūros. Gal kažkuo primena Nidą. Čia, skirtingai nei prieš tai aprašytose salose, galima keltu persikelti automobilius. Saloje pagaliau radome normalią maisto parduotuvę, ko pačioje Venecijoje nepavyko rasti. Maisto ir alaus kainos panašios kaip Lietuvoje, gal kiek didesnės. Išlipę laivo prisišvartavimo stotelėje, perėjome salą skersai ir pasiekėm Adrijos jūrą. Paplūdimys kokius tris kartus platesnis nei pas mus Palangoje, jūros vanduo irgi tiek pat šiltesnis (bent jau pastaraisiais metais man nepavyksta nuvykti į Palangą, kad būtų šiltas vanduo), tačiau smėlis čia prastesnis.

Tiesa, būtent tą dieną turėjo žaisti Lietuvos ir Italijos krepšinio rinktinės. Viešbutyje paklausiau per kokį kanalą rodys ir kur būtų galima pažiūrėti. Kaip ir reikėjo tikėtis, prižiūrėtojas nelabai galėjo atsakyti. Pas juos sportas #1 yra futbolas, o toliau nieko nežino. Tad teko apsiriboti transliacija SMS’ais iš Lietuvos.

Trečią dieną vėl paskyrėm Venecijai, tik šį kartą nuosekliau nei pirmą kartą. Padėjom žemėlapį į kuprinę ir nusprendėm eiti kur akys veda. Kanalai, tiltai, skersgatviai, minios turistų, kurių didelė dalis - patys Italai, balandžiai San Marko aikštėj, kur nusiperki lesalo ir jie tave lesa…

Arsenalas su uždraustu įėjimu, juodžiai su šiūkšlių maišais ir D&G rankinėmis juose, palaidi šunys, bažnyčios, bažnyčios, bažnyčios, aikštės ir aikštelės su šuliniais viduryje. Mitom tikromis itališkomis picomis, lazanija, Ravioli. Prie pietų - namų vynas. Labai skanūs tikri ledai, kurie gaminami iš šaldytų vaisių. Alaus pirkau tik Lido, aptikęs “pigiąją” parduotuvę. Kambary nebuvo šaldytuvo, tad teko naudotis kitomis priemonėmis:

Pernakvoję paskutinę naktį papusryčiavom, susikrovėm lagaminus, damušiau alų ir pajudėjom aerouosto link. Nuvykę į Prahą užsipirkom duty free. Aš prigriebiau čekiško absento, tai dabar nagai niežti :-) Vilniuj buvom 22 val., kaip tik po Lietuvių pergalės prieš Prancūzus. Taip mūsų kelionė ir baigėsi. Sunkiai suvokiu, kaip tenykščiai žmonės ten gyvena. Turbūt dauguma jų arba dirba vandens transporte - vairuoja katerį/plaukioja su gondola, arba dirba siuvenyrų parduotuvėj ar picerijoj. Apibendrinus labai gražu - pamatyti tikrai verta.

Man ir mano draugei šis savaitgalis jau prasidėjo ir truks ilgiau nei įprastai - iki antradienio. 6 valandą ryte turime būti Vilniaus oro uoste, tad iš Kauno pajudėsim kiek anksčiau ;-) Galvojau šiandien eit anksčiau miegot, bet vargu ar užmigčiau įpratęs prie savo dienotvarkės. Iš Vilniaus skrisim į Prahą, patupėsim keletą valandų, o tada į galutinį kelionės tikslą - Veneciją. Savaitgalį ten bus apie 25 laipsniai šilčio, tad dar pasimėgausim vasara. Svečiuosimės tik savaitgalį, tad jei norim ką nors pamatyti, nosies krapštyt laiko nelabai turėsim. Todėl iš anksto daugmaž susiplanavom ką veiksim, kokias prioritetines vietas lankysim, susižiūrėjom transporo klausimus. Visą Venecijos žemės ir vandens transportą valdo viena kompanija - ACTV, tad bus galima nusipirk kelių dienų nuolatinį bilietą ir nesukt galvos. Kažkur internete mano saulutė rado “The best way to visit Venice” gidą, kuriame rašoma kaip susisukt per vieną dieną aplankant visas salas. To ir sieksim :-) Jei pavyks susisukt - gal parašysiu kaip man sekėsi, jei ne - liksim kurioj nors vienoj iš salų…

Tiesa, buvau šiek tiek susimakalavęs datose ir galvojau, jog būsim išvykę tuo metu, kai Lietuvos krepšinio rinktinė finale doros Ispaniją, bet paskui pasirodė jog klydau - tai vyks savaite vėliau. Tačiau, kaip ir skaičiavau/prognozavau, vakar Italai nukovę Lenkus, suteikė man nuostabią galimybę Venecijoj stebėti kaip Lietuva doroja Italus.

Krepšys jau sukrautas, pasas ant stalo prieš akis, telefonas kraunasi, o aš einu bandyt miegot, visgi anksti keltis.

Jau kurį laiką bandau organizuotis savo darbus, kažkiek remdamasis GTD technika. Šiandien išaušus laisvadieniui atėjo ir namų tvarkymo dalis. Šiaip turiu tokią ligą - kaupiu senus daiktus, tokius kaip žurnalai, kompaktiniai diskai, audio kasetės (jas išneždinau praeitą kartą) ir pan. Tiesiog gaila išmest :-) Tačiau kadangi dabar esu nusiteikęs kovingai, tai nusprendžiau ir šito nepalikti. Katik iš spintos išgrūdau dvi didžiausias krūvas makulatūros - seni “Naujosos Komunikacijos”, “Kompiuterijos”, “Hakerio” (hehe), “Kiberzonos”, “Gramafono” numeriai, pradedant kokiais 1998 metais. Supakavau į maišus ir įdomumo dėlei pasvėriau - viso 35 kilogramai popieriaus. Vistiek gaila išmest, tad keliaus į rūsį (o gal kam nors reikia?) :-) Paskui atėjo kompaktinių diskų eilė. Pratuštinau lentyną išneždinęs kokius 75% cd su visokiais senais žaidimais. Kultinę Fallouto seriją, Diablo ir kelis Sido Meierio kūrinius pasilikau, o likusius jau radau kas priims. Pagaliau priėjau konspektus ir sąsiuvinius. Jau žadėjau viską mest velniop, bet atkreipiau dėmesį, kad daugumos A4 lapų antra pusė tuščia - puikiai tiks pakartotiniam panaudojimui. Ant tokų lapų spausdinu visokius e-bookus ir žurnaliūkščius, kuriuos paskui doroju važinėdamas viešuoju transportu. Dar pats tvarkymo procesas toli gražu nebaigtas - liko rašomojo stalo stalčiai. Matomai teks iškraustyt ir legendinį antrą stalčių nuo viršaus (dabar jau trečias ir gerokai papilnėjęs), tačiau dėl šito dar galutinai neapsisprendžiau. Gaila tokios investicijos :-) Nežinau ką daryt su savo senu laptopu, kuriam smegenys susisukę - nepripažįsta atminties modulių, tačiau turi 30 gb HDD ir 192 RAM. Ai, bet jų nepripažįsta, tiesa :-) Gal irgi kam nors reikia? Jei įtikintumėt - galėčiau perleisti. Na, o mano PC taip pat stovi ant spintos. Jau visas dalimis išdalintas. Likęs tik procas (berods 450 Mhz) ir Elsa Erasor III 32 mb video plokštė. Šitą irgi galiu padovanot jei kam reik (nustebčiau). Na o dabar, einu kovot su stalčiais!!!

Viešuoju transportu (VT) naudojuosi kiekvieną dieną. Važiuoju į darbą, važiuoju pas draugę, važiuoju į universitetą, sporto klubą ir t.t. Mėnesinis viešojo transporto bilietas man yra būtinybė, nes pirkdamas vienkartinius talonėlius išleisčiau 2-3 kartus daugiau. Nuo rugpjūčio mėnesio Kaune pabrango viešojo transporto paslaugos. Pabrango ganėtinai nemažai - apie 100%. Anksčiau autobusų ir troleibusų bilietas su važiavimo teise poilsio dienomis ir 50% studento nuolaida kainavo 11 lt, o dabar - 22 ar 24 (tiksliai nepamenu, mačiau skelbimus autobuse). Pabrango tai pabrango, nieko nepadarysi - važinėti vistiek tenka. Tačiau didžiausia bėda, kad niekaip negalėjau rasti nusipirkti tų pabrangusių nuolatinių bilietų - nebuvo nei viename spaudos kioske. Tai būdinga Kaunui vasaros metu, tad keikdamas Kauno VT toliau pirkau vienkartinius talonėlius. Vakar eidamas pro kioską vėl pasiteiravau nuolatinio bilieto. Žinoma jo vėl nebuvo, tačiau kioskininkė pasiūlė elektroninį bilietą. Mano nuostabai su studento pažymėjimu jo kaina tik 10,20 lt. Kaip skelbiama, pati kortelė kainuoja 1 litą, tad papildymas studentams - 9,20 lt.

Pats elektroninis bilietas - identifikacinė kortelė su unikaliu barkodu ir reklama kitoje pusėje. Parašyta, kad galioja iki 2010-01-01 :-) Kartu pateikiamas ir mini-aprašas. Norint naudotis el. bilietu, privaloma ant jo AIŠKIAI užrašyti savo vardą ir pavardę. Kadangi kortelė plastikinė, tad užrašas greitai nusitrina, dėl ko paskui gali kilti nemalonumų. Užrašęs duomenis, ant viršaus užklijavau lipnios juostos gabaliuką.

Bilietas pildomas spaudos kioskuose, kasininkei pateikus kortelę ir nurodžius pildymo sumą/tipą. Papildymo informacija duomenų bazę pasiekia maždaug per pusvalandį (skamba labai nepatikimai), tad rekomenduojama bilietą pasipildyti iš anksto ir visada kartu pasiimti kasos kvitą. Su juo taip pat galima susigrąžinti kortelę, ją pametus ar sugadinus (už papildomą mokestį). Tai ką gi mes gauname? Stebujlingą kortelę, kuriai kas mėnesį turime pirkti kasos čekius. Praktiškai tai lygiai tas pats mėnesins bilietas, kaip ir anksčiau, tik kitame pavidale. Kolkas jokių didelių pliusų (ar minusų) nepastebiu. Tiesa, kortelė turi PIN kodą, kuris matyt galės būti naudojamas Kauno Viešojo Transporto svetainėje. Gaila, tačiau svetainė, kurioje “galime rasti visą informaciją” (taip rašoma buklete) dar kuriama. Labai neteisinga startuojant projektą, nesutvarkyti jį aprašančios svetainės. Tuo labiau kai tai ELEKTRONINIO bilieto projektas. Ateityje žadama tobulinti šį projektą, į kortelę leisti pervesti pinigus ir pan. Žiūrėsim kaip čia bus :-)