• Pelė turėjo būti bevielė. Būtent bevielė o ne Bluetooth. Kodėl? Bevielės pelės yra tikslesnės, naudoja mažiau energijos ir turiu pakankamai USB lizdų Wireless adapteriui. Suprantu, kai laptopas turi 2 USB lizdus, tada nelieka nieko kito kaip griebti Bluetooth tipo pelę, tačiau pas mane jų 4.
• Wireless adapteris turėjo būti kiek galima mažesnis.
• Pelė neturėjo būti visiškai miniatiūrinė, tačiau ir ne per daug didelė. Kitaip sakant, ji turi būti patogi nuolatiniam darbui.
• Dizainas neturėjo priminti kosminio laivo iš žvaigždžių karų.

Pavartęs interneto tinklapius ir reklaminius leidinius galiausiai radau kas man galėtų įtikti. Tai neseniai Logitech išleista V550 Nano Cordless Laser Mouse.

Už

Kuo šis padaras man įtiko? Apie tokius dalykus, kaip lazerinis tikslumas, nediskutuosiu. Visų pirma patiko dizainas ir forma – solidus ir mažas, bet ne perdaug mažas. Tinkamas svoris ir labai patogus dirbti. Atrodo, kad sutvertas mano rankai :-) Žinoma čia gali būti subjektyvi nuomonė, tad pažiūrėkim kuo jis dar ypatingas. Kartu su v550 pridedamas Nano USB adapteris, kuris yra nedidesnis už monetą. Aš jo net neištraukinėju – laptopas puikiausiai telpa į case’ą. Įjungus pelę nereikia laukti kol ji prisijungs prie kompiuterio – įrenginys paruošiamas darbui momentaliai. Pelės ratukas vertas atskiro paragrafo. Juo galima dokumentus valdyti keturiomis kryptimis, t.y. be įprasto vaizdo perslinkimo aukštyn ir žemyn, jį galite slankioti ir horizontaliai – į šonus. Kita maloni funkcija, kuria dar negaliu atsidžiaugti – laisva ratuko sukimosi eiga. Įprastai, sukant pelės ratuką jaučiamas spragsėjimas, fiksuojantis ratuko poziciją. Šiame modelyje ratuką galite įsukę paleisti, šis laisvai suksis iš inercijos. Taip daug patogiau slankioti po ilgus dokumentus, skaityti iš daugelio puslapių sudarytus PDF’us ir kitus failus. Parodęs šią galimybę kambariokui, gavau klausimą: “O kaip ant kaunterio (Counter Strike) ginklus reiktų keistis?”. Na tiesa, kaikuriais atvejais laisvas ratukas gali netikti. Tačiau paspaudus ratuką (kas įprastai atstoja viduriniojo pelės mygtuko paspaudimą), laisva eiga pakeičiama į įprastą – fiksuojamą. Kadangi ratuko paspaudimas nebeatstoja viduriniojo mygtuko paspaudimo, šis yra iškeltas atskirai po ratuku. Paveikslėlyje galite pastebėti po ratuku esantį juodos spalvos kvadratą. Pradžioje atrodė, jog jį spaudyti nepatogu, tačiau kadangi pelė laikoma dviem pirštais (o ne padėjus plaštaką ant jos), galima pasiekti vidurinįjį mygtuką didžiuoju piršu nejaučiant jokio diskomforto. Pakuotėje taip pat yra pridedami du specialūs ant kompiuterio klijuojami fiksatoriai. Jie skirti pritvirtinti pelę, nešiojantis kompiuterį su savimi. Tiesa, kolkas jų neišbandžiau, nes nesinešioju kompiuterio rankose. Gamintojai skelbia, kad energijos saugojimo rėžimo dėka, pelė gali veikti iki 18 mėnesių su viena baterijų pora. Šito kolkas neišbandžiau, nes jums būtų tekę ilgokai laukti šio įrašo :-)

Prieš

Kas nepatiko? “Nepatiko” gal pergriežtas žodis, tačiau yra keletas nepatogumų. Visų pirma kartais tyčia ar netyčia paleidus ratuką laisvai suktis, pereinu prie kitų darbų, kur ratuko pasukimas daro tam tikrus veiksmus. Pavyzdžiui kodo redaktoriaus lange paspaudus CTRL mygtuką ir pasukus ratuką yra keičiamas teksto dydis. Tad tiesiog norėdamas paspausti kombinaciją pvz. CTRL + V, pastebiu, kad keičiasi teksto dydis :-) Tai dažniau pasitaikydavo pradžioje, kai nebuvau įpratęs su pirštu sustabdyti sukimosi. Taip pat kolkas niekaip nepavyko susitvarkyti ratuko horizontalaus slankiojimo ant Linux. Nors xorg.conf aprašau įrenginį, tačiau rezultatas nulinis. Kažkodėl poslinkiai į šonus nėra fiksuojami kaip mygtuko paspaudimai (o taip turėtų būti). Žinoma čia jau ne pelės, o mano kreivų rankų arba xorg’o kaltė.

Galiu tvirtai pasakyti, kad esu labai patenkintas pirkiniu ir nė nedvejodamas pakartočiau šį žingsnį jei reiktų. Daugiau apie modelį galite pasiskaityti oficialioje Logitech svetainėje: V550 Nano Cordless Laser Mouse for Notebooks.

Pakuotės turinys

Telefonas atkeliavo gražioje raudonoje dėžutėje ant kurios lietuviškai (!!!) užrašyta “Bondas niekada nesinešiotų dviejų telefonų”. Atidaręs dėžutę aptikau tokį turinį:

• Kažkoks telefonas, tikriausiai uBOND.
• 256 Mb talpos mini SD kortelė. Nemaža, tačiau šiais laikais, kai telefonai bando atstoti mp3 grotuvus, kartu dalinamos 1 Gb ir didesnės kortelės.
• Pakrovėjas. Jį sudaro dvi dalys: phone – USB kabelis ir galvutė, skirta jungti į elektros lizdą. USB kabelis gali būti naudojamas duomenų perdavimui ir krovimui iš kompiuoterio. Norint telefoną pakrauti iš elektros lizdo, kabelį reikia prijungti prie minėtos galvutės ir gausime įprastą pakrovėją. Patiko šis sprendimas. Iškarto kilo mintis prie galvutės USB jungties prijungti kokį USB atminties raktą ar mp3 grotuvą ir visą agregatą sukišti į elektros lizdą, tačiau tai skamba destruktyviai – visgi skolintas daiktas.
• Automobilinė jungtis. Norint pakrauti telefoną automobilyje, vietoj įprastos galvutės prie USB kabelio jungiama ši jungtis.
• Du ličio jonų akumuliatoriai. Geras sprendimas į pakuotę įdėti porą akumuliatorių, turint galvoje, kad naudojant dvi SIM korteles pokalbio laikas taip pat gali išaugti dvigubai.
• Laisvų rankų įranga.
• Vartotojo dokumentacija lietuvių kalba.

Įspūdžiai

Telefonas turi 2 megapikelių vaizdo kamerą, gali atkurti mp3 ir mp4 failų formatus. Turi USB ir Bluetooth jungtis ir dar galybę standartinių funkcijų, kurių smulkesnį sąrašą galite rasti techninių duomenų aprašyme (nuoroda apačioje). Įrenginys gali veikti kaip Web kamera. Tam užtenka jį prijungti prie kompiuterio per USB jungti ir telefone nustatyti Web kameros režimą. Dviejų kortelių funkcionavimo sprendimas atlikas ganėtinai paprastai: korpuse puikuojasi du atskiri skambinimo mygtukai, pažymėti “A” ir “B” raidėmis. Abu mygtukai aptarnauja atskiras SIM korteles. Norint paskambinti, tereikia surinkti numerį (arba pasirinkti jį iš užrašų knygutės) ir paspausti atitinkamą mygtuką iš kurio operatoriaus norite skambinti. Tai leidžia greitai į vienoje SIM kortelėje esantį numerį skambinti iš kitos kortelės operatoriaus. Telefono meniu sukurtos dvi analogiškos sritys veiksmams su “A” ir “B” operatorių kortelėmis: telefonų knygelių, SMS žinučių tvarkymas ir kt. Pats korpusas pagamintas iš atsisipindinčio plastiko, prie kurio puikiai limpa nešvarumai ir lieka visi pirštų antspaudai. Dabar tai turbūt madinga, nes HP taip pat gamina panašius korpusus nešiojamiems kompiuteriams. Telefono mygtukai galėtų būti ryškesnio reljefo, išgaubti ar kitaip atskirti, kad jų pozicijas būtų įmanoma apčiuopti pirštais. Dabar nepatogu juos spaudyti nežiūrint į klaviatūrą – nesijaučia kur baigiasi vienas mygtukas ir prasideda kitas, tad rašant žinutę dažnai įterpiami ne tie simboliai. Telefonas turi lietimui jautrų ekraną su apačioje esančia penkių greitųjų veiksmų juosta (5 jau nustatytų veiksmų piktogramos). Pats ekranas taip pat traukia dulkes, saulės šviesoje beveik neįmanoma įžiūrėti vaizdo. Ekraną galima baksnoti tam skirta lazdele, tvirtinama telefono korpuse, arba tiesiog pirštu. Tačiau meniu elementai yra labai smulkūs ir nelabai dera prie įrenginio su lietimui jautriu ekranu. Mano nuomone, tokio įrenginio meniu turėtų būti sudarytas iš sąlyginai didelių piktogramų, kurias būtų patogu bakstelti tiek “pieštuku”, tiek ir pirštu. Esant dabartinei situacijai, važiuojant automobiliu pataikyti į ypatingai smulkius meniu elementus yra sudėtinga. Žinoma, tokiu atveju galima naviguoti naudojantis telefono mygtukais. Apskirtai, pats meniu pasirodė ganėtinai neintuityvus ir nepatogus naudoti. Ekrano kairėje apatinėje pusėje pateikiama komanda vykdoma telefono viduryje esančiu mygtuku OK, tačiau dėl užrašo pozicijos ekrane, insinktyviai norisi spausti kairėje esantį mygtuką. Kol neįpratau, tai kėlė šiokių tokių problemų. Kaikuriose vietose lietuviškai išverstiems meniu punktams tiesiog neužteko vietos ir jie užlenda už rėmelių ir kitų elementų. Pasitaikė įdomių situacijų: pakrovus telefoną iš kompiuterio per USB kabelį, pastoviai pasirodydavo užrašas “Dėmesio! Pakrauti nepavyko!”. Tikriausiai vertimo klaida. Buvau dar kažką panašaus pastebėjęs “ne vietoje”, tačiau dabar nebeprisimenu.

Sprendimas

Nemeluosiu, mėgstu “brandinius” produktus. Be to ir 1200 Lt suma už šį produktą nėra maža. Kainą kelia papildomas akumuliatorius, lietimui jautrus ekranas, taip pat nepamirškime dviejų kortelių palaikymo. Tačiau ji vistiek išlieka nemaža, lyginant su kitais gaminiais. Rinkoje pasirodžius vienam gaminiui, jis netrukus sulaukia atsako iš kitų gamintojų. Visa tai verčia produktus tobulėti. Analogiškai bus ir čia, tad siūlyčiau neskubėti. Na o gaminys galbūt tiktų tiems, kurie visgi neišsiverčia su viena kortele, dažnai atsinaujina telefonų kontaktus ir nenori nešiotis dviejų telefonų.

• Oficialus tinklapis
• Telefono techniniai duomenys
• Vaido Žilionio vaizdinis pristatymas

• Core 2 Duo T5470 (1.6Ghz, 2MB L2 Cache, 800MHz FSB)
• 14,1” WXGA+ (1440×900) TrueLife
• 2GB DDR2 667Mhz
• 128MB Nvidia Geforce 8400GS
• 160GB 5400RPM
• 4 USB lizdai
• 2.0 mega pixel webcam
• WiFi, Ethernet, CD/DVD burner, etc…
• Windows Vista Business
• 3 metų garantija
• Svoris: 2,65 kg

Jau kelias dienas džiaugiuosi naujuoju pirkiniu. Kompiuteris daug smagesnis, nei buvęs. Korpusas ir klaviatūra tvirti. Korpusas matinis, juodas. Ant viršaus lieka nežymūs pirštų antspaudai. Klaviatūra veikia tyliai, mygtukai patogūs ir vienodai reaguoja į paspaudimus. Atrodo tai turėtų būti savaime suprantama, tačiau kaikurių “minkšto” korpuso kompiuterių klaviatūrų mygtukai į paspaudimus reaguoja nevienodai. Ekranas taip pat laikosi stabiliai. Tarp kitko pats ekranas uždarius nėra fiksuojamas fiksatoriais, kaip įprastai, tačiau laikosi vistiek laikosi stipriai. Be to, taip patogiau jį atversti. Nors ekrano istrižainė mažesnė nei buvusio, tačiau palaikoma maksimali rezoliucija didesnė (tai ir buvo vienas iš veiksnių, kodėl pasirinkau būtent šį modelį). Apžvalgos kampas ganėtinai didelis, ekranas ryškus. Integruotos web kameros vaizdo kokybė taip pat nudžiugino – tikėjausi prastesnių rezultatų, kadanors parodysiu. Integruotos garso kolonėlės nėra skirtos klausyti muzikai, tačiau filmams visai užtenka. Kokybė vėlgi geresnė nei Acer’io. Kompiuteris veikia tyliai, kaista mažai. 6 celių akumuliatorius veikia iki 4 valandų naudojant Windows Vista.

Vostro ir Ubuntu

Žinoma netrukus susiinstaliavau Ubuntu. Gaila, tačiau čia ne viskas vyko sklandžiai, kaip norėjau. Užkrovus sistemą iš Live CD, neveikė WiFi tinklo plokštė. Taip pat sistema neturėjo Geforce vaizdo tvarkyklių (parinko tvarkykles pagal nutylėjimą). Dėl WiFi išsiaiškinau, kad taip nutinka su visomis Broadcom tinklo plokštėmis. Pakako kompiuterį prijungti prie interneto įkišus kabelį ir Ubuntu automatiškai susirado reikiamas video ir tinklo tvarkykles. Kaltinti Ubuntu čia nėra ko, nes kūrėjai paprasčiausiai nededa neatviro kodo tvarkyklių į CD. Dar viena problema – Stand by ir Hibernate rėežimai. Nepavyksta pervesti kompiuterio į nei vieną iš jų. Pasirinkus, sistema uždaro grafinę sąsają ir galiausiai pakimba. Trumpai permečiau akimis forumus ir radau, jog tai Vostro problema. Kolkas sprendimo neieškojau.

Manau, kad labai neblogas pirkinys už puikią kainą. Jei sumanysite pirkti tokį patį, atkreipkite dėmesį į Vostro su Free DOS (žinoma, jei dar rasit). Sutaupysit 200 Lt.

Cooler Master XCraft Lite (RX-3SB)

Kas įtakojo pasirinkti būtent šį produktą – negaliu tiksliai ir pasakyti. Tiesą sakant, nėra čia ką daug ir svarstyti – ieškojau SATA palaikymo ir dėmesį kreipiau į dizainą. Cooler Master produkcija pasižymi unikaliu dizainu, tad produkai traukia akį. Galima pasirinkti dėklo spalvą: juodą arba sidabrinį. Parsinešęs namo puoliau atlupinėt dėžę.

Nustebino gausus priedų rinkinys. Į komplektą įėjo:

• XCraft Lite USB 2.0 dėklas 3.5” kietąjam diskui.
• A-Male – B-Male USB 2.0 kabelis. 3 pėdų ilgio, tad kiek trumpokas.
• eSata kabelis jungimui prie kompiuterio. Taip pat 3 pėdos.
• SATA – eSATA išėjimo lizdas stacionariam kompiuteriui. Tvirtinamas galinėje sienelėje.
• Aliumininė prie šono fiksuojama kojelė, norint diską laikyti vertikaliai.
• Maitinimo kabelis.
• Dvi fiksavimo plastmasės ploniems HDD.
• CD su USB tvarkyklėmis (chi chi) ir kažkokia programine įranga.
• Vartotojo vadovas.

Programinės įrangos nebandžiau, nes ji skirta Windows OS. XCraft’as palaiko iki 500 Gb ir iki 10000 apsukų per minutę kietuosius diskus. Ant dėžutės parašytos palaikomos OS: Windows ir Mac. Įdomu kodėl neparašytas Linux palaikymas? :-) Įrenginio priekinėje sienelėje ir apačioje esančios grotelės leidžia vėsinti kietąjį diską ir apsaugo jį nuo kaitinimo. Tiesa, dėl to girdimi disko triukšmai, nes jis nėra pilnai izoliuotas. Pradžioje norint atidaryti dėklą reikėjo šiek tiek pastangų. Gale yra sidabrinis mygtukas, kurį paspaudus nusiema viršutinė dėklo dalis. Tada į vidų jau galima statyti kietąjį diską. Diskas užmaunamas ant mažų “vinukų” su spiruoklėmis. Uždarius dėklą, spiruoklės prispaudžia diską prie viršutinės dalies, o vinukai neleidžia jam slankioti. Diskas išlieka stabilus vartant patį dėklą. Po viršutiniu dangčiu yra užklijuota kažkokios termomedžiados juosta, kuri taip pat turėtų padėti vėsinti.

Pajungimas

Viską sujugus atėjo metas pirmam bandymui. Įjungiau maitinimą, įkišau USB laidą, laukiu kol Ubuntu automatiškai primountins diską. Nieko nevyksta. Pasileidau disko skirsnių editorių – GParted ir žiūriu ką turiu.

Nieko nuostabaus, kad nebuvo automatiškai primountintas – pirmiausiai reik jį suformatuot. Jau esu perdaug pripratęs prie flash laikmenų. Sukūrus naują skirsnį, diskas atrandamas be jokių problemų, tačiau yra automatiškai prijungiamas /media/kažkas. Aš savo kompiuteryje diskus prijungiu $HOME direktorijoje esančiuose kataloguose “C”, “D” ir t.t. Taip būna daug patogiau juos pasiekti per terminalą. Todėl būtų labai patogu, kad ir šis būtų jungiamas tarkim prie ~/E katalogo. Tam užtenka sukurti nuorodą. Ant darbastalio atsiradusios disko ikonos spaudžiame dešinį pelės mygtuką, pasirenkame properties. Atsidariusiame lange pažiūrime kur prijungtas diskas, arba nurodome statinį prijungimo tašką:

Aš prijungimo tašką esu nurodęs kaip “E”, tad diskas jungiamas /media/E. Man daug patogiau kai diskai vadinami raidėmis. Pakeitimai įsigalios iš naujo prijungus diską. Galų gale telieka sukurti nuorodą iš savo $HOME katalogo į diską:

1

pawka@pawka-laptop:~$ ln -s /media/E E

Štai ir viskas, diskas pasiekiamas iš namų katalogo, kaip ir visi kiti. Ateityje reikės su rsync sinchronizuoti laptope ir diske esančius dokumentus, bei projektus, bet apie tai kitą kartą. Šiuo metu naujasis pirkinys iš interneto gilumų po truputį kaupia visus šešis Ozo sezonus (34 Gb).

Pasirodo Acer orbicam’ai dabar yra palaikomi gspca tvarkyklių.

The gpsca video for linux (v4l) driver, provides support for webcams and digital cameras.

Ir dar vienas dalykas, nors webcamas ir integruotas, jis yra atpažįstamas kaip USB įrenginys, tad problemų kaip ir nebelieka. Galbūt visas šis metodas veiks ne tik su Acer’iais, nes gspca yra universali tvarkyklė tinkanti daugelio firmų įrenginiams. Kai šiaip netaip susitvarkiau viską, aptikau analogiškos informacijos internete (nuorodos apačioje).

Webcaminimui naudoju Camorama programą, kuri veikia kiek šūdinai (o gal čia gpsca tvarkyklių bėda). Negaliu reguliuoti šviesumo, ryškumo ir kitų opcijų, tad vaizdas gaunasi kiek peršviesus. Čia stengiausi vieną ranka pridengti veidą, kad matyčiausi. O kitos rankos kaip ir nesimato :-)

Dar viena problema – persukus webcamą į kitą pusę (jį galimą sukinėti 225 laipsniais pagal horizontalią ašį) vaizdas turėtų persiversti tačiau taip nenutinka. Čia, manau, programinės įrangos problema, tad teks paieškot sprendimo. Nors kitąvertus, nelabai aš tą kamerą ir vartau :-) Anivai, smagu, kad viskas visdėlto veikia.

Nuorodos:

1. OrbiCam finalmente supportata! – Itališkai :-)
2. ACER Orbicam integrated webcam now supported by GSPCA – Ubuntuforums, šį kartą angliškai.

Aišku bekišdamas Ubuntu, kaip ir visad susidūriau su rezoliucijos problema, nes widescreenui primygtinai buvo siūloma standartinė 1024×768 raiška. Nepadėjo jokių xorg.conf redagavimas, tačiau kiek pasikuitus sprendimą rasti pavyko ubuntuforumuose: HOWTO: install drivers and set up widescreen res. with Intel 945 vga card and Ubuntu. Manau, kad tokios rezoliucijų bėdos atbaido žalius wanabe Ubuntu vartotojus, nes kiek teko diegti pastarąjį, tiek kildavo problemų su raiška.

Toliau kalbant apie mano pirkinį, beliko nusipirkt keletą gadgetų: terbą, mausą, dar lyg kažką. Vis nesugebu visą savaitę mauso įsigyt, nes jau užp…o dirbt su tuo touchpad’u. Stalčius pilnas visokių PS2 ir Serial atgyvenų, o USB peliaus taip ir neturiu. Kažką padirbęs ar pabrowsinęs, instinktyviai dedu ranką ant mousepad’o, tada nustembu nieko ten neradęs :-)

• Dviejų branduolių procesorius (prioritetą skiriu AMD)
• 15.4” ekrano įstrižainė
• 1024 Gb RAM
• Bent 80 Gb HDD
• WiFi
• DVD+-RW
• TV-Out
• Kaina iki 3500 lt.

Anksčiau žiūrinėjau HP Pavilion seriją (pvz. šitas), bet pastaruoju metu girdžiu įvairiausių atsiliepimų apie juos: vieni keikia, kiti giria. Tad net ir nebežinau ką galvoti. Taip pat yra iš kiek kuklesnis variantas – Acer Aspire 5102WLMi. Tik reiktų dar RAM’o dasimest. Žodžiu aš pasimetęs. Gelbėkit?!

Sulaukiau kol sėkmingai užbaigsiu sesiją (nes buvo kilę ir šiokių, ir tokių nesklandumų). Ta proga nulėkiau ir sau pasidovanojau jau seniai planuotą įsigyti mp3 grotuvą. Maždaug prieš mėnesį čia svarsčiau kokį modelį pirkti ir galų gale apsisprendžiau imti Creative MuVo V200 512 Mb. Kodėl pasirinkau būtent jį? Slim’as atkrito, nes yra pakraunamas per USB, tai man nepatiko. O TX’as – nes paprasčiausiai V200 yra naujesnis modelis. Taip pat su V200 yra pateikiamos kokybiškesnės ausinės.

Štai keletas pagrindinių šio grotuvo savybių:

1. Mp3 / wma failų atkūrimas. Išties gera savybė :-)
2. FM imtuvas (yra galimybė įrašinėti).
3. Diktafonas.
4. Skaitmeninis 5 dalių ekvalaizeris.
5. Apverčiamas ekranas.
6. Galima naudoti, kaip flash drive.

Pakuotėje be pačio grotuvo ir ausinių buvo Duracell elementas, manualas, tvarkyklių CD, keletas popiergalių, kuriuose rašoma, kaip negalima šiūkšlinti, ir kad šiūkšles reikia rūšiuoti, bei šniūrgalis, skirtas pasikabinti grotuvą ant kaklo. Galima išsaugoti iki 32 radio stočių. Automatinis radio diapozono skanavimas išsaugo visas radijo stotis, kurias įmanoma pagauti. Galima pasirinkti failų grojimo būdą iš šių: normal, shuffle folder, shuffle once, shuffle repeat, track once, repeat folder, repeat all, repeat track, A-B. Dauguma jų yra suprantami iš pavadinimų. Kolkas jokių minusų, kurie man kliudytų, neradau. Tiesa, prijungdamas grotuvą prie savo laptopo, pastoviai turiu ištraukti pelės laidą, nes USB jungtis yra prie pat PS/2 ir mano Creative’as netelpa. Bet čia jau greičiau HP dizainerių klaidos. Tei vot. Dabar jau laimės pas mane, tai pilnos kelnės :-)

Jau pakankamai ilgą laiką svajoju apie mp3 grotuvą. Optimalaus varianto ieškojimai tesėsi ganėtinai ilgai. Norėjau rasti sau priimtiną kainos ir talpos sprendimą. Pagaliau nuspręndžiau, kad išsiversčiau su 512 Mb -1 Gb talpos aparatu, nes vis dėl to HDD grotuvo negaliu sau leisti įsigyti. Taip pat turiu tokį įprotį pirkti žinomų gamintojų prekes, tad koks nors BMS Expert grotuvas manes nežavi :-) Žinoma labai norėjau ir dabar noriu iPod, bet jų kainos Lietuvoj užkeltos, taip, kad apseisim. Šiandien atkreipiau dėmesį į Creative grotuvų seriją MuVo. Šioje serijoje radau kelis sau patinkančius grotuvus už priimtiną kainą. Tik dabar negaliu išsirinkti, kurį įsigyti, nes kyla keletas klausimų: ar 512 Mb, bet su FM radija, ar 1 Gb, bet be FM ir panašiai. Pirmiausia, noriu, kad kaina neviršytų 300 litų, arba būtų kažkas panašaus. Pigiausias variantas būtų įsigyti MuVo TX grotuvą. Tačiau šiuo atveju tektų atsisakyti FM radijos. Taip pat labai vilioja V200. Čia jau ir FM imtuvą gaučiau. Bet, kad aš tos radijos vistiek neklausau, nors kitavertus kai yra – neblogai. O Slim versija irgi labai miela :-) Tik, kad pastaruoju metu nepavyko rasti Slim 512 Mb talpos egzempliorių, o 1 Gb jau man per didelė kaina :-(. Žodžiu nežinau ko noriu. Galbūt esate įsigiję vieną iš šių modelių, parašykite jų pliusus ir minusus, kad man paprasčiau būtų išsirinkt.