Grįžtant prie Facebook naujienos, kodėl taip džiaugiuosi įdiegtu palaikymu? Iki šiol negalėjau buvo sunku nenaudoti Skype, nes dauguma Skype kontaktų pasiekiami tik šiuo tinklu. Žinoma, jie yra mano pažįstami (virtualūs, realūs ar nematomi…), tad didžiąją dalį jų turiu prisidėjęs į draugų sąrašą Facebook’e. Nuo dabar su jais puikiausiai galiu susisiekti naudodamas savo mėgstamiausią IM programą. Žinoma, sakysite, kad ir anksčiau galėjau rašyti per Facebook web-chat’ą, tačiau web-chat’as, tai jau nebe Instant Messanger – nepatogu, lėta ir pan. Žinant, kad Facebook naudoja visi (visdėlto tai yra gerai), visi man reikalingi kontaktai yra vienoje vietoje. Viskas ko reikia – kad žmonės pradėtų daugiau dėmesio kreipti į Facebook chat’ą ir naudotų jį kaip pilnavertę komunikavimo priemonę. Tad nestabdykit :-)

• Facebook chat. Everywhere – Facebook Jabber protokolo konfigūravimas jūsų IM programoje.
• Facebook jau palaiko Jabber/XMPP pokalbių protokolą! – Mantas džiaugiasi kartu su manim :-)

Pats esu atviro kodo šalininkas – tiek darbe, tiek namuose savo reikmėms naudoju atviro kodo programinę įrangą. O mokslams reikalingoms programoms esu gavęs studentiškas licenzijas – jos dalinamos nemokamai. OpenSource’ą naudoju tikrai ne iš bado. Greičiau dėl to, kad prijaučiu laisvos informacijos idėjai. Manau, kad didžioji dalis internete plintančios informacijos (filmai, muzika, …) galėtų būti platinama laisvai, nemokamai ir visiškai legaliai. Pilnai tikiu, kad taip ir bus, kai pasikeis verslo modeliai iš įprastinių į naujus. Dabartinis modelis: “Aš sukūriau, jei nori turėt – nusipirk” praranda savo pagreitį (žinoma, omeny turiu skaitmeninę informaciją). Kai prie interneto prijungtas visas pasaulis, tai toks modelis nelabai ir negali normaliai funkcionuoti. Tik žmonėms, įpratusiems stovėti parduotuvės eilėse prie kasos ir mainantiems litus į dešrą, sunku suprasti, kad gali būti kitaip. Sunkiai įsivaizduojama, kad gamintojas savo noru galėtų nemokamai atiduoti sukurtą produktą (dešrą?). Čia ir yra didžiausia klaida, kad bandome sutapatinti realų pasaulį su skaitmeniniu. Realiame pasaulyje turime realius fizinius daiktus. Negalime lengvai daryti jų kopijų, todėl juos saugome. Skaitmeniniame pasaulyje (kaip man patinka ši frazė) informaciją dauginti galime kiek tik norime, nepatirdami žalos ar neprarasdami jos (nekalbu apie teisinius ir kitus *inius dalykus). Jei jau galime laisvai dalintis, tai kodėl nepasinaudoti šia proga? Ar tik dėl to, jog kažkas sako, kad taip daryti negražu/negerai? Manau, kad žinojimas, jog instaliuodami kaimynui nelegalią programinę įrangą “elgiamės negerai”, kažkiek mus verčia jaustis nepatogiai. Bet tik dėl to, jog JIE taip sako. Realiai gi programinės įrangos kūrėjai nepraranda kelių šimtų dolerių tuo metu, kai baigiasi nelegalios langų versijos instaliacija kompiuteryje. Jie išvis nenukenčia. Nukenčia nebent teoriškai. Nes patys taip sako.

Aš pilnai sutinku, kad piratavimas yra blogai. Tačiau pastangos jį sustabdyti panaikinti man atrodo bergždžios. Vienintelis dalykas, kuris galėtų sustabdyti piratavimą – drastiškas interneto greičio apribojimas. Bet negi kas nors to imsis? Technologijos visgi tobulėja, o ne degraduoja. Filmą, kurį anksčiau galėjau parsisiųsti per 2 paras, dabar galiu gauti per valandą. O rytoj ir dar greičiau. Ir nesvarbu, kad jo įrašas DVD diske oficialiai bus išleidžiamas tik poryt. Ateityje mainai tarp vartotojų tik dar labiau spartės, o iš to seka, kad piratavimo mastai taip pat didės. Skaitmeninio turinio gamintojai neišvengiamai turės prie to taikytis ir ieškoti kitų būdų uždirbti. Ką dabar bando padaryti LANVA ir panašios agentūros – stabdyti šią įprastinės prekybos griūtį skaitmeninėje erdvėje. Bet ar verta veltui eikvoti laiką? Gal jų pastangos ir leis ištempti kokius 3-5 ar 10 papildomų metų, tačiau vistiek galutinio rezultato nepakeis.

Yahoo Pipes

Ką aš vadinu informacijos optimizavimu? Tai tiesiog kelių panašių srautų sujungimas į vieną, nedominančio turinio žinučių pašalinimas ir rezultatų rikiavimas pagal tam tikrus parametrus. Šiam darbui atlikti naudojausi Yahoo Pipes. Pipes yra įrankis, skirtas interneto turinio nuskaitymui ir manipuliavimui juo. Jo pagalba galima nuskaityti turinį iš web puslapio ar RSS srauto (resursų gali būti daugiau nei vienas), išrinkti dominančias žinutes arba išmesti netinkamas, jas surikiuoti ir viską pateikti naujo RSS srauto pavidalu. Pati Yahoo Pipes tarnyba pasirodė ganėtinai senai – praeitų metų pradžioje, tačiau aš nepastebėjau didesnio susidomėjimo ja. Betkokiu atveju ji mums labai tinka.

Ką ruošiausi daryti su Pipes’ais?

• Delfi RSS naujienas galima prenumeruoti pasirenkant konkrečią temą. Temos yra dviejų lygių: smulkesnės ir apibendrintos. Pavyzdžiui temai “Dienos naujienos” priklauso mažesnės temos: Lietuvoje, Užsienyje, Euronaujienos, Nusikaltimai ir nelaimės, Mokslas, Sveikata, Jaunimo sodas, Pikantiškos naujienos, Vox Populi. Galima pasirinkti kiekvienos iš jų srautą arba bendrą “Dienos naujienų” srautą. Iš šio sąrašo mane domina tik Lietuvos, užsienio, mokslo ir nusikaltimų naujienos. Tad sujungiau šiuos keturis srautus į vieną. Žinoma, galima buvo prenumeruoti visus keturis srautus atskirai, tačiau vienas bendras naujienų srautas atrodo estetiškiau ir patogiau. Betkada galėsiu prijungti naujienas iš kitų šaltinių.
• Lifehacker yra puikus tinklaraštis. Per dieną jame pasirodo ganėtinai nemažai įrašų, tarp kurių pasitaiko ir man neaktualių. Norėčiau, kad mane pasiektų tik man įdomi informacija. Dėl to sukūriau srautą, kuriame nėra įrašų apie Apple, Mac, iPhone ar Windows programas.
• Kaip dauguma lietuvių, domiuosi europietišku krepšiniu. Tad pasidariau srautą iš kelių šaltinių (Delfi, Eurobasket ir Lrytas) ir išmečiau visas naujienas apie NBA – tas cirkas manęs nedomina. Būtent šį srautą ir panagrinėsim.

Imamės darbo!

Norėdami naudotis Yahoo Pipes, privalote būti susikūrę Yahoo vartotoją. Jei jau jį turite, galime imtis darbo. Atsiverčiame pipes.yahoo.com puslapį ir pasirenkame naujo srauto kūrimą. Mus pasitinka ganėtinai neįprastas langas, demonstruojantis YUI JavaScript bibliotekos galimybes.

Kairėje pusėje matome modulių sąrašą, apačioje – derintuvą (debuggerį), o centre – redaktoriaus langą. Norėdami pridėti modulį, jį išsirinkę tiesiog nutempkite į redaktoriaus langą arba spauskite prie modulio pavadinimo esantį pliusą. Labai naudingas dalykas yra debuggeris. Pasirinkus kurį nors modulį, debuggeryje matysite kokie rezultatai gaunami apdorojus srautus tame modulyje. Galite stebėti ar rezultatai yra tikrai tie, kurių tikėjotės.

Kaip minėjau anksčiau, kursime srautą, kuris sujungs kelis krepšinio naujienų srautus. Tam panaudosime Fetch Feed modulį iš Sources modulių šeimos. Pridėjus modulį, ekrane atsiras du elementai: pats modulis ir Pipe Output elementas. Šis elementas yra viso mūsų srauto rezultatas. T.y. ką išveda Pipe Output’as, tą ir gausime mūsų kuriamame sraute. Įrašom kelis srautų adresus į Fetch Feed ir prijungiam jį prie Pipe Output.

Pirmas mūsų Pipe’as baigtas! Galite išsisaugoti ir naudoti. Atkreipkite dėmesį į debuggerį – jame vaizduojama ką išveda Fetch Feed modulis. Tačiau mes dar nebaigėme, toliau filtruosime duomenis. Kiekvienas programuotojas privalo žinoti, kad duomenys yra filtruojami iškart po jų nuskaitymo, kad tolesnius veiksmus (rikiavimą, tvarkymą ir t.t.) programa atliktų tik su reikalingais duomenimis, pvz. kad nebūtų rikiuojami tie duomenys, kuriuos vėliau pašalinsime. Kaip rašiau anksčiau, nesidomiu NBA, todėl norėčiau, kad mane pasiektų tik tie įrašai, kuriuose nėra rašoma apie NBA. Tam pridedame modulį Filter iš Operators šeimos. Filtre nustatom, kad būtų blokuojami tie įrašai, kurių tekste yra žodis “NBA”. Taip pat galime pridėti tuos pačius apribojimus ir įrašo antraštei.

Srauto rezultatai maždaug tokie:

Lietuvė užkariavo Amžinąjį miestą
Olimpiada prie televizoriaus išgydė D.Songailos nugarą
A.Sireika: „Žalgiris“ nustebino anksčiau“
„Barcelona“ gretas papildė D.Santiago

Viskas kaip ir tvarkoje, užtektų tik susirikiuoti įrašus pagal datą ir galima naudoti. Tačiau įrašus nuskaitom iš skirtingų šaltinių, tad būtų patogu, kad kiekvienos antraštės pradžioje būtų nurodomas šaltinis. Norėčiau kažko panašaus į tai:

[delfi.lt]: Lietuvė užkariavo Amžinąjį miestą
[delfi.lt]: Olimpiada prie televizoriaus išgydė D.Songailos nugarą
[eurobasket.lt]: A.Sireika: „Žalgiris“ nustebino anksčiau“
[lrytas.lt]: „Barcelona“ gretas papildė D.Santiago

Tam reikėtų iškažkur gauti srauto resurso pavadinimą ir jį prilipdyti prie kiekvienos naujienos antraštės. Resurso pavadinimą galime gauti iš įrašo URL, nuskaitę tam tikrą jos dalį, pvz. iš http://www.delfi.lt/blah/blah/…/ pasiimsim “delfi.lt” ir jį prirašysim žinutės antraštės pradžioje. Visa struktūra atrodo taip (paspauskite ant paveiksliuko, norėdami jį išdidinti):

Čia naudojami 5 moduliai:

• Rename – modulis skirtas pervadinti arba kopijuoti srauto įrašų elementus. Čia nukopijuojam įrašo nuorodą į naują elementą – domain.
• Regex – apdoroja eilutę reguliariąja išraiška. Išrenka ir atvaizduoja tai, ką norime. Išraiška ^http://\w+.(\w+.\w+).+ iš nuorodos paima domeną su galūne. Sritį kurią norime priskirti kintamąjam, apskliaudžiame skliaustais. Atvaizduojamos informacijos aprašymas [$1] reiškia, kad pirmąjį kintamąjį atvaizduosim tarp laužtinių skliaustų. Taip tiesiog gražiau. Nesu reguliariųjų išraiškų guru, tad tikiu jog ją galima aprašyti ir geriau, tačiau svarbiausia – savo darbą ji atlieka.
• Private string skirtas tiesiog aprašyti kažkokią eilutę. Naudojam pridėti dvitaškį ir tarpą po domeno.
• String builder formuoja rezultatą sudėdamas kelis nurodytus string tipo elementus. Faktiškai, čia visi duomenys yra string tipo :-) Kaip matome pavyzdyje, rezultatas bus sudarytas iš trijų eilučių: domeno, dvitaškio su tarpu (iš private string modulio) ir naujienos antraštės.
• Paskutinis modulis – Loop. Tai ciklas, pereinantis per visus įrašus. Į šį modulį reikia įterpti kitą modulį. Modulio paveiktą rezultatą galima priskirti vienam iš įrašo parametrų. Į ciklą patalpinau string builder’į, kuris kiekvienam įrašui suformuoja antraštę pagal anksčiau minėtas taisykles.

Galiausiai turime tokį rezultatą, kokio norėjome. Belieka tik surikiuoti informaciją pagal žinučių paskelbimo datą nuo naujausių iki seniausių (modulis Sort).

Nuorodos

• Yahoo! Pipes
• Šveicariškas peiliukas RSS srautams – Yahoo Pipes @ Pixel.lt
• Yahoo! vamzdžio kūrimas @ nežinau.lt

Pirmiausiai išsiaiškinkim kaip aš suprantu kas yra Web 2.0. Kaikuriems iškart kyla technologinės asociacijos su AJAX, žymėmis (tags). Kiti mini dizaino ypatumus: užapvalintus kampus, pastelines spalvas, padidintą šrifto dydį. Aš pats nenorėčiau Web 2.0 sieti konkrečiai su technologijomis ar webdunulišku dizainu. Tai greičiau reiškinys ir interneto naudojimo įpročių pasikeitimas, lyginant su praeitimi, arba vadinamais Web 1.0 laikais. Pagrindinis Web 2.0 principas – vartotojas pats kuria turinį, tad webdunuliškumas labiausiai pasireiškia wikiuose, webloguose ir kituose bendruomenių, bei socialinių tinklų portaluose. Manau visa tai galėtų kuo puikiausiai egzistuoti ir be AJAX’o ar užapvalintų kampų dizaine. Tiesiog paprasčiausiai šiuo metu populiarios technologijos ir dizaino ypatumai taip pat yra priskiriami Web 2.0 kartai tik dėl to, kad jų naudojimas išaugo būtent Web 2.0 laikotarpiu.

Atsiradus 2.0, vos ne tuo pačiu metu buvo pradėta kalbėti ir apie 3.0. Sklando įvairios nuomonės, kad Web 3.0 bus būdingas dirbtinis intelektas, dar kažkokios super technologijos ir t.t. Taip jau yra klijuojamas pavadinimas KAŽKAM, ko dar nėra ir niekas tiksliai nežino kas TAI bus. Tačiau atkreipkime dėmesį į tai, kad terminas Web 2.0 atsirado vėliau, nei pats reiškinys ir tik tada pradėta vadinti senąjį interneto vartojimo įprotį “Web 1.0″, norint parodyti skirtumą tarp praeities ir dabarties. Iki Web 2.0 atsiradimo niekas neskaičiavo, kad, tarkim, su Flash’o atsiradimu jau turim Web 1.5 versiją, o po Web 1.9 seks Web 2.0. Analogiškai ir čia – nemanau, kad brukdami technologijas, dirbtinį intelektą ir kitus stebuklus po truputį privesime internetą prie 3.0 kartos. Na, nebent tai pakeistų interneto vartojimo įpročius, kaip, kad nutiko su Web 2.0 pasirodymu. Pats Web 3.0 bus savaiminis reiškinys, ženklus interneto vartojimo įpročių pasikeitimas. O kada tai bus, nežino ir negali žinoti niekas.

Pirmiausiai pasvarstykime, koks turėtų būti internetinis žurnalas? Kuo jis skirasi nuo eilinių internetinių portalų ar įprastų žurnalų? Internetiniai žurnalai dažnai tapatinami su “zinais” (zinai nebūtinai gali privalo būti internetiniai), kurių pavadinimas kilęs nuo žodžio magazine. Dažniausiai tai būna nekomerciniai leidiniai, skirti konkrečiam ratui žmonių ar konkrečiai grupuotei, dažnai siejami su DIY kultūra. Pasaulyje plačiai sutinkami pogrindinių grupuočių zinai. Juos leidžia ultros, neformalų grupuotės (pankai, skinheadai ir kiti), savą kultūrą turintys klubai, hakerių grupuotės ir t.t. Kadangi informaciją platinti internetu labai patogu, iš tokių zinų išsivystė į konkrečias sritis orientuoti aukštos kokybės internetiniai žurnalai. Kartais netgi komerciniai (nieko nuostabaus, reguliariai rinkti aukštos kokybės informaciją, reikia lėšų). Dauguma PHP programuotojų žino php|architect, Ubuntu bendruomenė turi savo opensource’inį Full Circle Magazine, kaip gi nepaminėjus neseniai atgimusio pogrindinio Phrack. Štai keli elementarūs el. žurnalų pavyzdžiai. Lietuvoje situacija kiek prastesnė, tačiau kažkada egzistavo “Išjungt viską”, buvau aptikęs kelis skinheadų zinus, gal dar kažkas prisimena “Laužtuvą”? Betkokiu atveju, zine.lt nėra pirmasis Lietuviškas internetinis žurnalas, kaip jie patys skelbiasi. Galėtų nebent pretenduoti į pirmą el. žurnalą pritaikytą plačiąjai publikai.

Kuo el. žurnalas turėtų skirtis nuo įprastų internetinių puslapių ar blogų? Pirmiausiai iš žurnalo tikimės reguliaraus pasirodymo fiksuotu laiko tarpu. Informacija internete sensta greitai, tad renkant informaciją mėnesiui, ji paprasčiausiai gali būti pasenusi. Todėl el. leidinio medžiaga turi būti unikaliai vertinga, greit nesenstanti. Taip pat ji turėtų būti nauja, dar niekam nematyta. Neužtenka surinkti nuotraukų iš kokio šaltinio, kurį jau bus aplankę pusė Lietuvos internautų.

zine.lt

Atsidarius puslapį, mane pasitiko keturi skirtingi žurnalai:

• No Panic – Žurnalas apie sportą, madą, laisvalaikį, muziką ir sub-kultūrą.
• AutoZine – Automobilių mėgėjams.
• DesignZine – Žurnalas apie dizainą ir naujoves pasaulyje, bei Lietuvoje. Šis man pasirodė labiausiai vertas dėmesio.
• EroZine.lt – Be komentarų.

Parsisiunčiau visus numerius iš eilės. Žurnalas pladinamas EXE failų pavidalu. Keistas sprendimas – pirmą kartą tokį matau. Tą pastebėjo ir kiti zine.lt apžvelgę blogeriai. Suprantu, kad zine.lt formatas suteikia daugiau galimybių reklamai – Flash technologija leidžia talpinti vaizdo klipus ir garso įrašus, bet EXE… Kaip leidinį skaityti Linux ar Mac OS vartotojams? Girdėjau Eimantas jau susiderėjo dėl versijos Mac’ui, o kaip Linuxistai? Siūlyčiau leidinį leisti dviem formatais – dabartiniu ir pdf. Taip būtų išvengta suderinamumo problemų. Baigęs išsidirbinėti pasileidau žurnalus su windows emuliatoriumi ir perverčiau visus. Skaityti neskaičiau, nes didžioji dalis informacijos jau kažkur matyta arba žinoma: tie patys snowboardai, graffiti ar hip-hop’as. Tačiau tai tik pirmas numeris, galbūt leidėjai tiesiog bandė užkabinti pažįstamomis temomis, tad teisti dar anksti. Patiko, kad pateikiama ir Lietuviško turinio. Žurnalo apipavidalinimas atrodo neprastai, gražiai atrodo besiverčiantys puslapiai, aukštos kokybės nuotraukos ir t.t.

Apibendrinus žurnalas skirtas ne skaityti, o žiūrėti. Turbūt dėl šios priežasties labiausiai patiko DesignZine. Gal kiek primena Pravda leidinį, kuris taip pat skirtas perversti belaukiant kol padavėja atneš pietus kavinėje. Skaitysiu žiūrėsiu jei: didžioji dalis informacijos bus nematyta internete ar kituose panašiuose leidiniuose, leidinio formatas bus suderinamas su Linux OS (principo reikalas). Netgi pradėčiau skaityti, jei būtų daugiau tekstinės informacijos. O šiaip – gera iniciatyva.

Kokia TopRSS.lt nauda Lietuvos blogsferai? Pradžioje visi norintys buvo priversti persiregistruoti savo RSS srautus Feedburner’yje. Iš dalies tai patogiau ir skaitytojams – mažesnė tikimybė, kad pamesit tiklaraščio srautą, jei jis persikels. Be to ir patys autoriai nepraras skaitytojų kur nors perbėgę. Standartizavimas – gerai. Antras dalykas – vienoje vietoje turime didžiausių Lietuvos blogų sąrašą su aiškiomis pozicijomis. Per artėjančią konferenciją (juk tai ji, tiesa?) bus aiškiau, kam dalinti prizus ;-) Dėl tos pačios priežasties blogsfera vėl sulaukė žiniasklaidos dėmesio. Kalbu apie vakar Alfa.lt pasirodžiusį straipsnį “Lietuviški „blogai“ – jau įvairiausiems skoniams”. Manau tai tikrai ne paskutinis kartas. Pats TopRSS.lt projektas yra aktyviai vystomas, tad Aurelijus idėjų ir darbo turi toli į priekį. Good work!

Tas puslapis turbūt išvis nėra lankomas ir sukurtas tiesiog, kad būtų. Visgi kažkas mane patraukė ten pasižiūrėt ką jie ten gali rašyt. Atsivertęs aptikau vieną įdomų puslapį, kuriame pateikiamas visų atėjusių SMS žinučių sąrašas. Atėjusi žinutė talpinama į duomenų bazę ir iškart rodoma, o per televizorių rodomos žinutės šiek tiek vėluoja. Tai leido daryti prielaidą, kad galbūt sąraše pateikiamos žinutės dar nėra patikrinamos? Ir kažkaip užnižo man nagai…

SMS #1: “<b>nieko neiesko, nes geria alu.”

Veikia, bet beveik nesimato. Gal padarom gražiau?
SMS #2: “<h1>vis dar nieko neiesko, nes toliau geria alu.”

O kaip su JavaScript’u?
SMS #3: “<script>alert(’alaus?’);</script>”

Tai va. O viso šito moralas toks, kad reikia validuoti įeinančius duomenis nepriklausomai nuo to, ar jie ateina iš html formos, ar sms’u. “Koks durnius sugalvotų siųsti JavaScript’ą SMS’ais?” Iškart po atradimo parašiau laišką ir pranešiau apie klaidą. Kaip tyrimo kompensaciją (3 SMS’ai po du litu), gražiai paprašiau padovanoti kažkokį TeleJazz puoduką, kurį šianakt labai reklamavo, bet kažin. :-) Nors aš jų vietoj netaisyčiau klaidos, o palikčiau pasižaist kitiems. Vis keletą litų prisirinks.

Update #1

Pastebėjau, kad daug kas puolė registruotis Feedburner (matomai, kad patektų į top’ą :-) ) ir pranešti apie pasikeitusį RSS adresą. Wordpress vartotojai gali tiesiog nukreipti visus savo RSS skaitytojus į feedburner srautą pasinaudodami FeedBurner FeedSmith įskiepiu.

Šiais laikais naujausius filmus žiūrime kino teatruose. Senesnius arba tuos kurių nespėjom pažiūrėti – tyliai siunčiamės iš undergroundinių tinklų. Tuo tarpu televizija rodo tik daugiau mažiau senus filmus kurie kartas nuo karto periodiškai pakartojami ekrane. TV Serialai dabar praktiškai visi be išimties yra kultiniai (nes kitokių nebekuria), tad paskutinius epizodus taip pat siurbiamės iškart vos tik jie būna viešai parodyti kažkur už Atlanto. Na o jei netyčia aptinkame jau seniau rodomą serialą, tai pasivejam iki paskutinio epozodo paaukodami vieną savaitgalį ar kelias bemieges naktis. Televizija čia vėl atkrenta, dažnai vėluodama sezonu ar keliais. Pagrindiniai dalykai kam reikalingas televizorius: žinios, autorinės laidos ir žinoma tiesioginės sporto ir/ar kitų renginių transliacijos. Tiesioginių krepšinio varžybų laiko nepakeisim ir negadinsim sau malonumo žiūrėdami vaizdo įrašą, tačiau tiek žinių, tiek, tuo labiau, autorinių laidų rodymo laikas man neturėtų būti svarbus. Nėra didelio skirtumo ar Panoramą pamatysiu valandą vėliau ar anksčiau. Kadangi šiais laikais visi esame labai užimti, norimos informacijos gavimas patogiu laiku turi didelę vertę.

Kodėl LRT?

LRT tikriausiai puikiai tai supranta ir žengė didelį žingsnį į priekį. Neperseniausiai (tiksliai net nežinau kada) buvo atnaujintas jų puslapis, kuris pavirto naujienų portalu. Apie tai jau rašė ir Internetas LT. Portalui naujienų operatyvumu ir gausa sudėtinga konkuruoti su kitais (kitu?) konkurentais, tačiau pagrindinis koziris slypi ne čia. Naująjame LRT puslapyje galima stebėti tiesiogiai vykstančias LRT ir LRT2 kanalų, bei radio stočių transliacijas. Na o pats geriausias įvykis – kaupiamas autorinių laidų archyvas. Netgi yra pateikiami LKL rungtynių vaizdo įrašai. Laidas galima stebėti tiesioginiu srautu iš serverio arba parsisiųsti į savo kompiuterį. Būtent šios galimybės neturi jau seniai gyvuojantis vaizdo transliacijų portalas tv.lt. Iškart atsiverčiau Rolando Maskoliūno laidos “Negali būti” archyvą ir puoliau viską siųstis. Siuntimo greitis buvo virš 1 Mb, o pati laida teužima apie 75 Mb, tad ilgai laukti nereikėjo. Taip pat užsiprenumeravau laidos RSS srautą, kad žinočiau kada į archyvą patalpinamas naujas epizodas. Tiesa, puslapis kolkas ganėtinai naujas, tad laidų archyvai taip pat nėra dideli. Konkrečių laidų kiekiu netgi nusileidžia minėtam tv.lt., tad pasiteiravau LRT internetinio archyvo koordinatoriaus ar nėra planuojama ateityje talpinti ir senesnius sezonus. Antanas Gerdaitis atsakė, jog iki naujų metų planuojama praplėsti archyvo talpą ir talpinti 2-3 laidų sezonus. Na o netolimoje ateityje kaupti ir viešai transliuoti visą LRT autorinių darbu archyvą nuo jos įsikūrimo. Tokiu atveju lankytojams būtų prieinamas neįkainojamas informacijos archyvas. Kitos televizijos turi iš ko imti pavyzdį, nors jose vertingų autorinių laidų nėra daug.