O čia jau ir rezultatas:

Jei kam įdomu, barkodus generavausi Kaywa QR-code Generator, o nuskaitymui naudojau savo mobiliąjam telefonui skirtą tų pačių gamintojų programą Kaywa reader.

Jei prijaučiate Ubuntu, Linux ar atviram kodui ir norite susipažinti, sisitikti su bendraminčiais, prašome Spalio 31 dieną prisijungti! Jei nelaikote savęs kietu Linuxistu, vistiek ateikite! Kaip minėjau, laukiamas kiekvienas, kuriam įdomu. Susitiksim, susipažinsim, pakalbėsim apie teisingą programinę įrangą, paragausim alaus / arbatos / sulčių. Kauniečiams siūlau susiburti “Bernelių užeigoje” (K. Donelaičio g. 11, netoli Soboro). Jei norite prisijungti, būtinai užsiregistruokite į renginį Ubuntu.lt svetainėje. To reikia, kad miestų atstovai žinotų kiek vietų užrezervuoti. Registracija vyks iki spalio 28 dienos. Iki susitikimo susitikime!

Po darbų susitikom su draugais ir pajudėjome iš Kauno link Trakų. Miestas buvo kimšte prikimštas automobilių, o vietiniai, turėdami savo kiemuose dar po kelias laisvas vietas, siūlė juose statyti mašinas po 15 litų. Kadangi atvykome kiek anksčiau, nuėjom į “Senąją kibininę” pasistiprinti. Užkandome kibinų, išgėrėm “Kibininės” alaus ir, likus pusvalandžiui iki koncerto, pajudėjom link pilies. Pasirodo ne mes vieni tokie gudrūs buvom, tad prie tilto į pilį susidarė nemaža eilė. Apie apšildančiąją grupę nereikia net kalbėti – kitapus kranto nieko nesigirdėjo. Eilėje prastovėjom apie valandą, kol galiausiai priėjom apsauginius. Šie nieko neatėmė, nes po Metallicos koncerto puikiai žinojom ko negalima neštis :-) Pasak Delfio, vidiniame pilies kieme buvo susirinkę 4000 žmonių. Nors kiti skundėsi, kad nebuvo vietos, tačiau mes, atsistoję viduryje, tilpome kuo puikiausiai – nebuvo jokio susispaudimo ar stumdymosi. Pagaliau pasirodė visų laukti Suomiai. Koncertą pradėjo atlikdami Sepulturos gabalą Refuse / Resist. Paskui sekė muzika iš asmeninės kolekcijos, įmaišant Metallicos hitų. Antroje renginio pusėje pradėjo pilti lietus. Pradžioje žiūrovai šiek tiek sunerimo, tačiau netrukus vėl visi įsišėlo. Scena vidiniame kieme atrodė puikiai – Trakų pilies aplinka tikrai tiko tokiam renginiui, o apšvietimas dar gerino vaizdą. Tačiau garso kokybė nedžiugino (pastaruoju metu tas būtinga Lietuvos koncertams). Atrodo, kad prastesnę kokybę buvo bandoma kompensuoti padidinant garsą. Bet Apocalypticos vyrukams priekaištų neturiu jokių, koncertas buvo geras. Beveik nesuspausti ir visiškai šlapi šiaip ne taip išsineždinom iš pilies, susigaudėm savus ir judėjom namo.

Sucks

• 15 Lt mokestis palapinių miestelyje “nuo žmogaus”. Nesamonė! Kodėl renkamas mokestis ne už palapinę? Atrodo, kad organizatorių mąstymas maždaug toks: “nusipirkot bilietus, tai niekur nebedingsit ir susimokėsit dar.”
• Mažai nebuvo šiukšliadėžių. Tik keli konteineriai, pastatyti prie įėjimo. Kitais metais organizatoriai turėtų pasirūpinti šia bėda visame palapinių miestelyje.
• Permažai tualetų. Jų tikrai trūko tokiam žmonių kiekiui. Ir valomi buvo jie retokai… Kituose festivaliuose viešus biotualetus valo bent porą kartų per dieną.
• Neveikiantys dušai. Pradžioje jie lyg ir veikė, tačiau atslinkę zombiai iš purvo duobės, bandantys nuplauti savo purvus, dušus visiškai užkimšo dar pačioje festivalio pražioje.
• “Gargždų Banga”. Čia naujas bajeris skanduot jų skanduotes? Kaip mano gf sakė: “čia maždaug kaip Minedas?”.

Respect!

• Palapinių miestelis suskirstytas į sklypus, tarp jų padarant takus praėjimui. To dėka nelipom vieni kitiems ant galvų, kas yra būdinga kitiems festivaliams (pvz. Roko ar Bliuzo Naktims, kai palapinės statomos visur).
• “Ir visa tai kas yra gražu yra gražu” pasirodymas. Super, kaip ir reikėjo tikėtis. Gaila, kad nespėjau visko išklausyti.
• BIX, kurie vėl nunešė stogą. Eilinį kartą atidainavęs visas dainas prarėkiau balsą.
• Ettiene de Crecy Live. Įspūdingai. Įspūdingai. :-) Scenoje pastatytas kubas ir vizualiniai efektai, suderinti su gera elektronine muzika atrodė išties nuostabiai! Gaila, kad dėl techninių kliūčių apie pusę pasirodymo laiko neveikė projektorius. Tačiau net ir tai, ką pamatėme buvo tikrai SUPER!
• Zdob si Zdub, kurie sugebėjo išjudinti dienos karščio nualintą ir jėgų nebeturinčią publiką. Jei jų koncertas būtų vykęs vakare, pasirodymas būtų beveik ekvivalentus BIX’ams.
• Antrą festivalio dieną gaisrininkų surengtas šaltas “lietus” ir taip dehidratacijos iškankintus poilsiautojus išgelbėjo nuo perkaitimo.
• Berods festivalis sutraukė visus seniai matytus pažįstamus.
• Ir šiaip visas renginys veri gut.

P.S. Kaip minėjau anksčiau, mano nuomonės nepaveikė didelė bilietų kaina. Jei būčiau mokėjęs už bilietus, tikriausiai būčiau viską vertinęs pesimistiškiau.

Diskiniai stabdžiai, rakinama šakė, pora ratų, sėdynė, vairas, ganėtinai nesunkus, daug bėgių ir dar visokių fyčerų. Rieda labai smagiai. Ateityje reikės dar šiek tiek pasiitunint, bet čia ateities planai. Šiandien su džiaugsmu, nepirkdamas troleibuso talonėlio, atriedėjau į darbą (taip taip, šį įrašą rašiau darbo metu) :-) Nebežinau kaip gražiai užbaigti šį įrašą, tad viskas.

Iš Vilniaus išskridom 6 ryte, tad, kaip jau ir minėjau, teko gerokai anksčiau keltis ir palikti Kauną. Skridimo maršrutas: Vilnius – Praha – Venecija ir atvirkščiai. Prahos aerouoste mūsų lėktuvo turėjom pralaukti 5 valandas. Per tą laiką apėjom Duty free parduotuves, pamiegojom, paskaitėm knygą, užkandom @ KFC, išgėrėm Čekiško alaus, kol pagaliau galėjom lipti į lėktuvą. Tiesa, per tą ilgą laiką jau porą kartų save keikiau, kodėl nepasiemiau laptopo (taip taip, esu priklausomas).

Atvykus į vietą (Veneciją) nusipirkom žemėlapį + gidą ir 3 dienų nuolatinius bilietus Venecijos transportui. Įlipom į autobusą, kuris nuvežė mus iki reikiamos stotelės. Kadangi viešbučio interneto svetainėje pateiktas žemėlapis buvo kreivas, tai nusprendėm paklaust vietinių į kurią čia pusę mums eiti. Apskritai, italai keisti žmonės – ko paklausi, to negausi. Ir šiaip, jei klausi jų angliškai, jie tau viską atsakys, bet itališkai. Dėl tokio nesusikalbėjimo šiek tiek nugrybavom į priešingą pusę, tad teko grįžti atgal :-)

Apsistojome prie Venecijos esančiame miestelyje Mestre. Pačiame viešbuty aptarnaujantis personalas angliškai kalbėjo be jokių problemų, tad iškart išsiklausinėjom kaip patogiausia nuvykti iki Venecijos, kaip ir iki kada iš ten galima ištrūkti ir pan. Pats transportas organizuotas labai puikiai – kaip ir priklauso turistiniam miestui. Vienas autobusas važiuoja iki aerouosto, kitas stoja prie pat viežbučio ir veža iki pačios Venecijos. Su vandens transportu irgi panašiai – iš bet kurios salos galima pasiekti praktiškai bet kurią kitą su maksimum 1 persėdimu. Yra netgi maršrutas nuo oro uosto iki Venecijos, todėl mieste visad pilna žmonių su lagaminais ant ratukų.

Įsikūrę savo apartamentuose išsiruošėm apžiūrėti Venecijos. Atvykę į vietą ir nusprendę šiek tiek pasivaikščioti iškart pastebėjom miesto ypatumus – nuklysti iš kelio net ir su žemėlapiu yra itin lengva. Atrodo praėjom keletą gatvelių bei tiltelių ir jau atsidūrėm visiškai kitame kvartale nei planavom. Norint, kad taip nenutiktų reik nuolat sekti žemėlapyje, kurioje vietoje randiesi. Šiaip pati Venecija nėra didelė, žemėlapio mąstelis mažas, tad grįžti atgal nesunku. Sunkiausia susirasti kur randiesi, ypač kai pradeda temti :-)

Antrą dieną buvom paskyrę plaukiojimui po aplinkines salas. Įlipi į laivą, nuplauki į vieną salą, pasivaikštai, plauki į kitą.

• San Michele, dar kitaip vadinama “Mirties sala”. Kadangi vietos šiame krašte nėra daug, tai vietiniai paskyrė vieną salą kapavietėms. Tačiau vieta čia vistiek labai taupoma – kaikurioms šeimoms išskirti maždaug dviejų kvadratinių metrų plotai, kuriuose kažkokiu būdu būna sulaidota ~10 žmonių. Kitiems apskritai skiriamos kažkokios metro ilgio nišos sienoje. Turbūt ten talpina kokias urnas ar ką.
  
• Murano – sala garsėjanti savo stiklo gaminiais. Visi stikliai dėl kažkokių priežasčių buvo sukelti gyventi į šią salą. Stikliams buvo suteiktos tam tikros privilegijos, pvz. galėjo nešiotis kardą. Tiesa, jiems buvo draudžiama išvykti iš tuometinės Venecijos respublikos. Daug čia nematėm, tik vieną ant kitos užkištų stiklo dirbinių parduotuvių, kuriose analogiškų gaminių kainos skirtingos. Tad jei sumąstysit ką stiklinio nusipirkt – apžiūrėkit gretimose parduotuvėse.
• Burano – pati gražiausia ir tvarkingiausia sala. Salai grožį suteikia skirtingomis ryškiomis spalvomis nudažyti namukai. Spalvos parenkamos tam tikra tvarka, tad norėdamas nusidažyti savo namą, jo savininkas privalo siųsti paraišką vyriausybei. Vyriausybė atsiunčia tam plotui galimų spalvų sąrašą. Ši sala garsėja neriniais ir kepiniais, tačiau juos mes ignoravom.
  
• Torchello. Ši sala, skirtingai nei kitos, nėra visiškai užstatyta namais. Tiesa, dėl potvynių yra niokojama salos gamta, užlietos kaikurios pievos. Didelė salos teritorija yra aptverta, rekonstruojami kanalai. Čia pasikėlėme į esančią varpinę iš kurios puikiausiai matosi visos Venecijos lagūnos salos.
  
• Lido – apie 20 kilometrų ilgio sala, kuri skiria Venecijos lagūną nuo Adrijos jūros. Gal kažkuo primena Nidą. Čia, skirtingai nei prieš tai aprašytose salose, galima keltu persikelti automobilius. Saloje pagaliau radome normalią maisto parduotuvę, ko pačioje Venecijoje nepavyko rasti. Maisto ir alaus kainos panašios kaip Lietuvoje, gal kiek didesnės. Išlipę laivo prisišvartavimo stotelėje, perėjome salą skersai ir pasiekėm Adrijos jūrą. Paplūdimys kokius tris kartus platesnis nei pas mus Palangoje, jūros vanduo irgi tiek pat šiltesnis (bent jau pastaraisiais metais man nepavyksta nuvykti į Palangą, kad būtų šiltas vanduo), tačiau smėlis čia prastesnis.

Tiesa, būtent tą dieną turėjo žaisti Lietuvos ir Italijos krepšinio rinktinės. Viešbutyje paklausiau per kokį kanalą rodys ir kur būtų galima pažiūrėti. Kaip ir reikėjo tikėtis, prižiūrėtojas nelabai galėjo atsakyti. Pas juos sportas #1 yra futbolas, o toliau nieko nežino. Tad teko apsiriboti transliacija SMS’ais iš Lietuvos.

Trečią dieną vėl paskyrėm Venecijai, tik šį kartą nuosekliau nei pirmą kartą. Padėjom žemėlapį į kuprinę ir nusprendėm eiti kur akys veda. Kanalai, tiltai, skersgatviai, minios turistų, kurių didelė dalis – patys Italai, balandžiai San Marko aikštėj, kur nusiperki lesalo ir jie tave lesa…

Arsenalas su uždraustu įėjimu, juodžiai su šiūkšlių maišais ir D&G rankinėmis juose, palaidi šunys, bažnyčios, bažnyčios, bažnyčios, aikštės ir aikštelės su šuliniais viduryje. Mitom tikromis itališkomis picomis, lazanija, Ravioli. Prie pietų – namų vynas. Labai skanūs tikri ledai, kurie gaminami iš šaldytų vaisių. Alaus pirkau tik Lido, aptikęs “pigiąją” parduotuvę. Kambary nebuvo šaldytuvo, tad teko naudotis kitomis priemonėmis:

Pernakvoję paskutinę naktį papusryčiavom, susikrovėm lagaminus, damušiau alų ir pajudėjom aerouosto link. Nuvykę į Prahą užsipirkom duty free. Aš prigriebiau čekiško absento, tai dabar nagai niežti :-) Vilniuj buvom 22 val., kaip tik po Lietuvių pergalės prieš Prancūzus. Taip mūsų kelionė ir baigėsi. Sunkiai suvokiu, kaip tenykščiai žmonės ten gyvena. Turbūt dauguma jų arba dirba vandens transporte – vairuoja katerį/plaukioja su gondola, arba dirba siuvenyrų parduotuvėj ar picerijoj. Apibendrinus labai gražu – pamatyti tikrai verta.

Tiesa, buvau šiek tiek susimakalavęs datose ir galvojau, jog būsim išvykę tuo metu, kai Lietuvos krepšinio rinktinė finale doros Ispaniją, bet paskui pasirodė jog klydau – tai vyks savaite vėliau. Tačiau, kaip ir skaičiavau/prognozavau, vakar Italai nukovę Lenkus, suteikė man nuostabią galimybę Venecijoj stebėti kaip Lietuva doroja Italus.

Krepšys jau sukrautas, pasas ant stalo prieš akis, telefonas kraunasi, o aš einu bandyt miegot, visgi anksti keltis.

Kaip jau buvau užsiminęs, gimtadienio dieną su gf išlėkėm į Palangą.

Saulė (bent jau pradžioj), tiltas, jūra, smėlis, papludimys, kopos (nes stiprus vėjas), alus, laisvas laikas, alus, Basanofkė, ruskiai su treninginėm kelnėm ir marškiniais (haha), alus, Inculto koncertas, alus, alus, riedučiai, monopolio turnyrai kopose (bendras rezultatas 2:2), Jurgos koncertas, falšyvi nuomojami segway’ai su dviem papildomais paslėptais ratukais (irgi haha), panoraminiai kryžiažodžiai & sudoku papludimy, nuo kompo neišvarvėjusios akys, dar kažkas… Beje, labai gerai važiuojant į Palangą į bagažinę įsimesti riedučius aka rolikus. Miestas puikiai tam pritaikytas (jei galima taip pavadinti). Praktiškai iš bet kokio taško A į tašką B galima rasti kelią, tinkamą važiavimui :-) Užsimeti prie namų, tik fyt fyt prie jūros. Tada rankoj pasineši iki kopų, paguli, pasivartai ir atgal, prieš tai porą kartų apsukdamas kokį kvartalą. Ir daaaug geriau už visokius falšyvus segway’us.

Taip ir praėjo savaitė. O tuo tarpu netoliese, Klaipėdoje, turėjo vykti baigiamasis Jūros šventės koncertas. Koncertavo viena geriausių Lietuvos grupių – BIX (kita geriausia yra Antis) ir Andrius Mamontovas, tad negalėjome sau leisti tokios prabangos ir pakeliui neužsukti.

Hey hey kur gimiau?
Tarp Europos ir Honkongo.
Ką aš čia radau?
Savo perskeltą galvą.

Perskeltų galvų turbūt buvo ir nemažai. Bet ko norėt, kad kaikurie asmenys nelabai beatskyrė instrumentų derinimo repeticiją nuo pačio koncerto ir rekė “ei! ko visos (dainos) negroji?” :-) Dar pastebėjau pagausėjimą tokių padarų, pasižyminčių priekinių dantų deficitu. Matyt, kad alui tekėti nekliudytų. Koncerto metu neapseita ir be pogo (tiek draugiško, tiek ir kumščių). Nežinau ar sutapimas, bet atkreipiau dėmesį, kai po vieno pirmųjų susistumdymų/muštynių prie scenos Samas užgrojo “Kas iš to, kas iš to-o?”. Šiaip mano mintys šia tema sutampa su Karolio. Nežiūrint šių minor problemų (kurios išlieka minor, kol pats nesi užkabinamas), koncertas veri gut. Šiandien ta proga į mp3 grotuvą vėl prisirašiau BIX’ų :-) Tik vat iš Klaipėdos naktį važiuot į Kauną truputį not fun. Namo parsiradom apie 2:30-3, tad saulutė šiandien nekokios formos ėjo į darbą. Gerai, kad aš dar bedarbis :-)

P.S. Jei norit, dar galit sveikint su gimtadieniu :-)

Infoshow PHP konferencija 2007

Matosi, kad su kiekvienais metais Lietuvoje rengiamos PHP konferencijos tobulėja tiek pranešimų, tiek ir organizavimo atžvilgiu. Šiemet netgi turėjom remėją, kuris labai protingai viliojo programerius pas save :-) Pranešimų nevertinsiu, nes tai puikiausiai galėsit padaryt patys, kai bus įdėta filmuota medžiaga (turėtų pasirodyti dviejų savaičių bėgyje). Galiu tik pasakyti, kad praktiškai visi pranešimai yra verti dėmsio. Norėčiau išskirti tik R. Švarplio temą “PHP ir dideli duomenų kiekiai”. Savo pranešime Ričardas papasakojo apie braškilijoninių duomenų kiekių apdorojimą, siekiant kuo didesnės spartos, bei patvirtino kaikuriuos mano teiginius (pvz., kad nėra būtina visad normalizuoti duomenų bazę). Kaip pavyzdį pateikė NFQ projektą Swoodoo.de, kurio vienas iš reikalavimų buvo iš milijoninių duomenų išrinkti reikiamus ir tai atlikti ne daugiau, kaip per 0.1 sekundės.

PHP Security Conference

Pirmadienį prasidėjo kitas renginys. Ši konferencija truko dvi dienas, nuo 9:00 iki 17:00. Konferenciją vedė Johann-Peter Hartmann – PHP saugumo specialistas. Į renginį susirinko tie patys matyti veidai. Pasakoti kas ir kaip nelabai gaunasi, nes reiktų išdėstyti praktiškai visą medžiagą. Pirmąją dieną teko išgirsti plačią saugumo teoriją apie XSS, SQL bei kodo injekcijas, kritines funkcijas ir t.t. Na o šiandien prasidėjo visos linksmybės. Neturėdamas piktų kėslų, vedėjas gyvai pravedė hack sesiją, kurios metu pademonstravo saugumo spragas įvairiuose puslapiuose. Kaikurie taikiniai buvo pasirinkti atsitiktinai, kitus pasiūlė konferencijos klausytojai. Vienas taikinių buvo Lietuvos vyriausybės puslapis, kurio klaidomis pasinaudoti užteko vos pusvalandžio. Hartmann’as rimtu veidu žurnalistę tikino, kad tokį atvėjį mato tik Lietuvoje. Žinoma jis juokavo :-) Taip jau yra, kad valstybinės organizacijos rūpinasi savo puslapių saugumu per mažai. Ne menkesnės klaidos buvo aptiktos ir kituose puslapiuose. Apibendrinus, renginys, kaip ir visas savaitgalis, vertas dėmesio.