Archive for the 'Linux' Category

Kai laptope trūksta vietos…

Published
by
Pawka
on 2008 January 18
in Hardware, Kompiuterizmai and Linux
. 17 Comments

Filmai, muzika (turiu įprotį rinkti diskografijas), dvi operacinės sistemos ir 100 gigabaitų kieto disko darosi mažokai. Stacionariam kompiuteriui užtektų tiesiog nupirkti papildomą kietą diską. Šiais laikais paplitusiuose midi tower korpusuose vietos jam tikrai atsirastų. Tuo tarpu nešiojamuose kompiuteriuose dažniausiai tektų keisti visą kietą diską į didesnį. Nežiūrint į tai, jų kietieji diskai yra mažesni (turiu galvoje ir talpą) ir brangesni. Kitas variantas - nusipirkti stacionaraus kompiuterio HDD ir jam skirtą išorinį stalčių (case), kuris jungiamas prie kompiuterio per USB. Šiomis dienomis kietieji diskai kainuoja nedaug 200-300 Lt už 320-400 Gb, o išorinis dėklas: ~100 Lt. Vakar pasiemiau 320 Gb HDD (400 jau nebebuvo), o prie jo prigriebiau ir Cooler Master XCraft Lite išorinį dėklą.

Cooler Master XCraft Lite (RX-3SB)

Kas įtakojo pasirinkti būtent šį produktą - negaliu tiksliai ir pasakyti. Tiesą sakant, nėra čia ką daug ir svarstyti - ieškojau SATA palaikymo ir dėmesį kreipiau į dizainą. Cooler Master produkcija pasižymi unikaliu dizainu, tad produkai traukia akį. Galima pasirinkti dėklo spalvą: juodą arba sidabrinį. Parsinešęs namo puoliau atlupinėt dėžę.

Cooler Master XCraft Lite

Nustebino gausus priedų rinkinys. Į komplektą įėjo:

  • XCraft Lite USB 2.0 dėklas 3.5” kietąjam diskui.
  • A-Male - B-Male USB 2.0 kabelis. 3 pėdų ilgio, tad kiek trumpokas.
  • eSata kabelis jungimui prie kompiuterio. Taip pat 3 pėdos.
  • SATA - eSATA išėjimo lizdas stacionariam kompiuteriui. Tvirtinamas galinėje sienelėje.
  • Aliumininė prie šono fiksuojama kojelė, norint diską laikyti vertikaliai.
  • Maitinimo kabelis.
  • Dvi fiksavimo plastmasės ploniems HDD.
  • CD su USB tvarkyklėmis (chi chi) ir kažkokia programine įranga.
  • Vartotojo vadovas.

XCraft Lite dėžės turinys

Programinės įrangos nebandžiau, nes ji skirta Windows OS. XCraft’as palaiko iki 500 Gb ir iki 10000 apsukų per minutę kietuosius diskus. Ant dėžutės parašytos palaikomos OS: Windows ir Mac. Įdomu kodėl neparašytas Linux palaikymas? :-) Įrenginio priekinėje sienelėje ir apačioje esančios grotelės leidžia vėsinti kietąjį diską ir apsaugo jį nuo kaitinimo. Tiesa, dėl to girdimi disko triukšmai, nes jis nėra pilnai izoliuotas. Pradžioje norint atidaryti dėklą reikėjo šiek tiek pastangų. Gale yra sidabrinis mygtukas, kurį paspaudus nusiema viršutinė dėklo dalis. Tada į vidų jau galima statyti kietąjį diską. Diskas užmaunamas ant mažų “vinukų” su spiruoklėmis. Uždarius dėklą, spiruoklės prispaudžia diską prie viršutinės dalies, o vinukai neleidžia jam slankioti. Diskas išlieka stabilus vartant patį dėklą. Po viršutiniu dangčiu yra užklijuota kažkokios termomedžiados juosta, kuri taip pat turėtų padėti vėsinti.

Pajungimas

Viską sujugus atėjo metas pirmam bandymui. Įjungiau maitinimą, įkišau USB laidą, laukiu kol Ubuntu automatiškai primountins diską. Nieko nevyksta. Pasileidau disko skirsnių editorių - GParted ir žiūriu ką turiu.

GParted

Nieko nuostabaus, kad nebuvo automatiškai primountintas - pirmiausiai reik jį suformatuot. Jau esu perdaug pripratęs prie flash laikmenų. Sukūrus naują skirsnį, diskas atrandamas be jokių problemų, tačiau yra automatiškai prijungiamas /media/kažkas. Aš savo kompiuteryje diskus prijungiu $HOME direktorijoje esančiuose kataloguose “C”, “D” ir t.t. Taip būna daug patogiau juos pasiekti per terminalą. Todėl būtų labai patogu, kad ir šis būtų jungiamas tarkim prie ~/E katalogo. Tam užtenka sukurti nuorodą. Ant darbastalio atsiradusios disko ikonos spaudžiame dešinį pelės mygtuką, pasirenkame properties. Atsidariusiame lange pažiūrime kur prijungtas diskas, arba nurodome statinį prijungimo tašką:

Mount point

Aš prijungimo tašką esu nurodęs kaip “E”, tad diskas jungiamas /media/E. Man daug patogiau kai diskai vadinami raidėmis. Pakeitimai įsigalios iš naujo prijungus diską. Galų gale telieka sukurti nuorodą iš savo $HOME katalogo į diską:

1

pawka@pawka-laptop:~$ ln -s /media/E E

Štai ir viskas, diskas pasiekiamas iš namų katalogo, kaip ir visi kiti. Ateityje reikės su rsync sinchronizuoti laptope ir diske esančius dokumentus, bei projektus, bet apie tai kitą kartą. Šiuo metu naujasis pirkinys iš interneto gilumų po truputį kaupia visus šešis Ozo sezonus (34 Gb).

UNIX filosofijos galia

Published
by
Pawka
on 2008 January 8
in Programavimas and Linux
. 4 Comments

UNIX operacinė sistema ir jai skirtos programos (kad ir sort, join ir t.t.) buvo kuriamos remiantis tam tikromis taisyklėmis. Šios taisyklės apibrėžia kaip kurti ne tik švarų ir paprastą programos kodą, tačiau ir programos sąsają, bei išlaikyti kūrinio efektyvumą. Didžiausi UNIX guru, kaip Doug McIlroy, Eric Raymond ar Rob Pike skelbė savuosius taisyklių rinkinius “kaip rašyti patogų kodą”, tačiau jie skiriasi nedaug - pati esmė išlaikoma visuose rinkiniuose. Žemiau pateikiu Mike Gancarz’o suformuluotas devynias pagrindines taisykles, kurios ir yra vadinamos UNIX filosofija:

  • Mažas reiškia gražus.
  • Rašyk kiekvieną programą taip, kad ji gerai atliktų vieną darbą.
  • Susikurk programos prototipą kuo anksčiau.
  • Rinkis mobilumą vietoj efektyvumo.
  • Saugok skaitinius duomenis tekstiniuose failiuose.
  • Naudok pakartotinį kodo panaudojimą (nebūtinai savo :-P).
  • Naudokis shell skriptais veiksmingumui ir mobilumui užtikrinti.
  • Venk sudėtingos vartotojo sąsajos.
  • Kiekvieną programą rašyk kaip filtrą, kad jos išvedamus duomenis galėtų panaudoti kitos programos.

Jei apie šias išvardintas dogmas norisi paskaityti daugiau, tai galite padaryti čia: “The Unix Philosophy”. Žinoma, nereikia visko priimti kaip šventos tiesos ir girežtai pulti laikytis, rašant betkokias programas be išimties. Taip pat nereikia pamiršti, kad pagrindinė UNIX veikimo sąsaja buvo komandinė eilutė, tad nuo tų laikų daug kas pasikeitę. Tačiau ir šiais laikais šiuose žodžiuose galima rasti daug tiesos. Kaikurios taisyklės labiau linksta link inžinerijos ar struktūrinių šablonų, o kitos labiau susijusios su pačiu programavimu. Manau ne vienas jūsų laikotęs panašių principų.

Neseniai pačiam teko susidurti rašant vieną klientinę aplikaciją. Aplikacija parsisiunčia duomenis iš serverio, vykdo tam tikrus veiksmus (atsižvelgiant į duomenis ir atskirai), registruoja informaciją serveryje, yra valdoma per grafinę vartotojo sąsają. Visų pirma visus vykdomus išorinius veikmus (vaizdo grotuvo paleidimas, raportavimas, garso reguliavimas ir t.t.) aprašiau shell skriptais. Tai leidžia nesunkiai ir greitai atlikti pakeitimus ir pritaikyti programą skirtingiems kompiuteriams. Tam netgi nereikia žinoti programos kodo - užtenka žinoti kokie parametrai paduodami konkrečiam skriptui. Nereikia programos perkompiliuoti. Duomenų parsiuntimui ar išsiuntimui paprastai reiktų pasirašyti kokią klasę. Bet kam, jei yra wget arba fetch? Wget programos iškvietimą taip pat įrašiau į skirptą ir nesuku galvos. Duomenų registravimui nutolusiame serveryje irgi panaudojau tą patį wget, nes man tiesiog užtenka kreiptis į URL nurodžius tam tikrus parametrus. Esant reikalui, galima patogiai pasiimti betkokią sistemos informaciją, ją išsifiltruoti ir susirikiuoti prieš paduodant jūsų programai. Vieną iš rikiavimo pavyzdžių buvau pateikęs įraše Jūsų TOP 10 dažniausiai naudojamų konsolės komandų. Čia ir slypi programavimo UNIX aplinkoje galia, palengvinanti darbą mums - programuotojams. Norėdami plačiau apsišviesti galite paskaityti Basics of the Unix Philosophy.

Skype 2.0 Beta for Linux review

Published
by
Pawka
on 2007 November 19
in Software and Linux
. 5 Comments

Linas jau pranešė apie pasirodžiusią naują Skype versiją Linux OS, tačiau review niekur nepasirodė. Tad nusprendžiau jog reik trumpai brukštelti apie tai. Parsisiunčiau, susiinstaliavau ir pasileidau. Mane pasitiko daug malonesnė supaprastėjusi pagrindinio lango išvaizda. Dievinu minimalizmą!

Skype 2.0 Beta for Linux

Tačiau vis dar nėra geriausio buvusio Linux Skype versijos pranašumo - normalaus grupių valdymo. Nors anksčiau buvusios grupės taip pat buvo neįdealios (jų nebuvo galima išsidėstyti kaip nori, o buvo griežtai rikiuojamos pagal abėcėlę), tačiau dabar jų visiškai nėra. Dėl kažkokių priežasčių jos buvo panaikintos berods nuo 1.4 Gold versijos, kurios dėl to aš ir nenaudojau. Gerai, kai vartotojas turi 20 kontaktų, o ką daryti tiems, pas kuriuos “on-line” kasdien tupi apie 70? Nėra patogu kai pateikiamas vientisas daugiau nei 50 varotojų sąrašas.

Malonus dalykas - patogesnė istorijos peržiūra. Dabar galima peržiūrėti tam tikro intervalo pokalbio istoriją: paros, savaitės pusės ar viso mėnesio ir visą. Taip supaprastina paiešką ir leidžia sutaupyti laiko.
Skype 2.0 Beta Linux

Na ir maloniausia ir visų labiausiai laukta funkcija - video pokalbiai. Turbūt dėl video tvarkyklių (o gal ir dėl ko nors kito) niekaip nepavyko padaryt ekrano nuotaukos su video pokalbio vaizdu. Nuotraukoje vietoj vaizdo gaudavau mėlyną plotą. Turėsite tiesiog manimi patikėti be įrodymo (pateiktas paveiksliukas iš skype.com). :-)

Skype 2.0 Beta Linux webcam preview

Skype’as mano integruotą internetinę kamerą pasigavo iškart. Nežinia, ar čia įtakos turi mano anksčiau instaliuotos gspca tvarkyklės, tačiau nieko nereikėjo konfiguruoti. Vaizdą gavau be problemų, tačiau savos kameros vaizdas (rodomas mažesniame langelyje) kartais beveik visada nugesdavo ir pavirsdavo į tą patį mėlyną plotą. Tai jokios įtakos pašnekovo gaunamam vaizdui neturėjo ir jis kuo puikiausiai mane matė. Tačiau Ttai veikiausiai yra ne Skype kliento, o mano kompiuterio kaltė. Man baigus pokalbį, nulūžo mano draugės Skype (Windowsinis). :-) Gal čia sutapimas.

Betkokiu atveju tai dar kolkas tik beta versija. Belieka tik laukti, kol bus grąžintos grupės, tada turėtume ganėtinai patogų klientą.

Daugiau apie tai rašo:

P.S. Įrašas turėjo pasirodyti anksčiau, bet truputį užsigulėjo ;-)

Jūsų TOP 10 dažniausiai naudojamų konsolės komandų

Published
by
Pawka
on 2007 November 2
in Kompiuterizmai and Linux
. 16 Comments

Čia dar viena ekshibicionizmo apraiška. Kažkada ir kažkur (berods Ubuntuforums) buvau aptikęs įrašą, kuriame žmonės rašė savo dažniausiai naudojamas Linux konsolės komandas. Pati idėja pasirodė labai įdomi, nežiūrint į tai, kad perskaičius akimis permetus apie 10 kitų varototojų įrašų, tai pasidaro nuobodu. Bet kokiu atveju, įdomu sužinoti pačiam ką dažniausiai rašai terminale. Pabandom? Kas nori, gali skaičiuoti mintinai, o aš pasirašiau tokią eilutę:

1

history | awk '{print $2}' | sort | uniq -c | sort -nr | head -n10

Tiesiog nukopijuokite ją į savo terminalą ir “Enter”. Išvysite savo dažniausiai naudojamų konsolės komandų dešimtuką. Taip taip, žinau, kad “head” komanda pagal nutylėjimą duoda 10 pirmų įrašų, tačiau parametrą “-n” čia nurodžiau specialiai tiems, kurie norės peržiūrėti daugiau komandų. O štai ką gavau aš:

  • 94 cd - Dažnai vaikštau po direktorijas…
  • 88 ls - … ir žiūriu ką jose turiu.
  • 51 sudo - Dažnokai prireikia administratoriaus teisių.
  • 38 java - Leidžiu (bandau leisti?) Java aplikacijas…
  • 36 javac - …o kartais jas ir kompiliuoju.
  • 17 svn - Versijų kontrolės sistema.
  • 12 ssh - SSH klientas.
  • 11 php - Šitą dažniausiai naudoju Interactive rėžimu (su parametru “-a”: php -a).
  • 10 man - RTFM!
  • 9 rm - Trinu šiukšles.

Kol rašiau tą stebuklingąją bash eilutę, į topą įlindo “history” komanda, tad jos sąmoningai neskaičiavau. Dabar jūsų eilė!

Google Desktop @ Linux

Published
by
Pawka
on 2007 June 29
in Visi, Software and Linux
. 3 Comments

Vos tik užsiminiau, kad Google žada pradėti taikyti savo sukurtas programas Linux operacinei sistemai, o štai ir pasirodė pirmasis “Google Linux Client Team” produktas - Google Desktop. Pats likau maloniai nustebintas tokia sparta ir iškart parsisiunčiau jį išbandyti. Google Desktop versija skirta Windows OS egzistuoja jau pakankamai seniai, tačiau taip niekad jos ir nebuvau naudojęs. Pati programa leidžia patogiai ieškoti informacijos savo kietąjame diske, įvairiuose dokumentuose (įskaitant OpenOffice.org, PDF), internete, GMail pašto dėžutėje (labai patogu) ir t.t.

Parsisiuntę GDesktop iš oficialios svetainės jį suinstaliuojame. Suinstaliavus, programa automatiškai bus paleidžiama tik perkrovus sistemą (nebūtinai patį kompiuterį). Jei to nesinori daryti, galima paleisti tiesiog su komanda gdesktop. Kai tik programa bus paleista, bus pradėtas realaus laiko failų indeksavimas. Tai reiškia, kad failai bus įrašyti į paieškos duomenų bazę tik tada, kai vartotojas juos “pamatys”, atidarys ar kitaip suaktyvuos. Norint, kad paieška duotų geriausius rezultatus, siūlyčiau suindeksuoti visą informaciją esančią kompiuteryje. Tam reikia iš google desktop meniu (paspaudus dešinį pelės mygtuką ant esančios ikonos), pasirinkti Index > Re-Index. Pats informacijos surašymas gali užtrukti keletą valandų. Indeksavimo metu procesas naudojo ~10% procesoriaus resursų ir 10-20 MB RAM, tad darbui netrukdė. Bet kuriuo metu galima peržvelgti indeksavimo būseną ir/arba jį sustabdyti. Paranojikams: galima nurodyti direktorijas, kuriose esančios informacijos neindeksuoti.

Google Desktop Index Status on Linux

Pati paieška gali būti vykdoma paleidus “Quick Search Box”. Ji atidaroma du kartus paspaudus Ctrl mygtuką, tiesa nėra šio mygtuko pakeitimo galimybės, o tai nelabai patogu, kai susimala pirštukai.

Google Desktop on Linux

Antras galimas variantas vykdyti paiešką - nuėjus tiesiai į Google.com. Puslapyje atsiranda papildomas laukelis “Desktop”, kurį pasirinkus ir bus vykdoma paieška. Jei tokio laukelio nematote, perkraukite naršyklę. Tiesa, kolkas aš jį radau tik su Firefox’u :-)

Google Desktop Search for Linux

Paieškos rezultatai, kaip ir nustatymai, gali būti peržiūrimi naršyklės lange, standartiniu visiems jau iki skausmo pažįstamu būdu:

Google Desktop Search Results

Apibendrinant, visai mielas daikčiukas. Man asmeniškai patiko paieškos GMail’e galimybė, nes nebereiks nuolat krauti puslapio norint rasti tam tikrą informaciją. Žemiau pateikiu keletą nuorodų, susijusių šia tema. Beje, kad turėtumėte naujausias oficialias programų versijas, siūlyčiau susimesti Google repositorijas savo sistemai.

Google Linux Client Team

Published
by
Pawka
on 2007 June 26
in Visi, Software and Linux
. 5 Comments

Google pagaliau atkreipė dėmesį ir į Linux vartotojus, nuspręsdama, kad leisti programinę įrangą taip pat reikia ir šiai platformai. Tam buvo įkurta Google Linux Client komanda. Tiesa, iki šiol jau egzistavo keletas Google produktų, veikiančių ant Linux: pasaulio žemėlapis - Google Earth ir nuotraukų tvarkymo programa - Picasa. Picasa, beje, veikia su wine pagalba (wine’ui tai išėjo į naudą), tad tikra *nix’ine Google programa galime laikyti tik Google Earth. Kas bus kuriama Linuxui kolkas belieka tik spėlioti. Manau, kad didžiausią tikimybę pirma būti išleista turi Google Talk žinučių programa. Seniai mąsčiau, kodėl nėr šios programos versijos Linux’ui. Ji yra ganėtinai aktyviai palaikoma ir plėtojama, nuolat papildoma naujomis galimybėmis, tad sulauktų tikrai nemažo susidomėjimo. Šiuo metu Google Talk’ui naudoju Pidgin (ex Gaim), tačiau taip negalima naudotis balso perdavimo galimybe. Viso šio reikalo geriausia pusė yra ne tai, kad bus išleistas koks nors Google Talk’as Linux platformai, tačiau būtent tai, kad Google pagaliau rimčiau pažiūrėjo ir į mūsų pusę. Skelbiama, kad dalis projektų bus atviro kodo :-) Kolkas žinių nedaug, belieka tik laukti. Belaukdami galite peržvelgti ypač trumpą prezentaciją iš Linux Foundation: Google Linux Client Team.

Ubuntu bendruomenės žurnalas “Full Circle”

Published
by
Pawka
on 2007 June 8
in Visi and Linux
. 2 Comments

Pasirodė pirmasis Ubuntu bendruomenės web-žurnalo “Full Circle” numeris - “Issue #1″. Šis žurnalas laisvai platinamas pdf formatu. Kadangi žurnalą kuria entuziastai ir stengiasi jį išlaikyt opensource’inį, tai kiekvienas gali parašyt straipsnį ar netgi oficialiai išversti visą numerį į kitą kalbą. Beveik prieš du mėnesius buvo išleistas 17 puslapių įžanginis “Issue #0″ numeris (beje, viso 8 kalbomis). Jame buvo apžvelgtos visos Ubuntu versijos, pradedant 4.10. Naujojo numerio teko palaukti. Per tą laiką oficialus žurnalo puslapis pasikeitė gal 2-3 kartus. Jau buvau nusivylęs, kad šis projektas žlugo dar neprasidėjęs. Tačiau, pasirodo, klydau. Pradedant “Issue #1″, visi numeriai nebebus vienos temos, kaip pirmasis t.y. nulinis, o bus struktūrizuoti - turės skyrelius. Kolkas pats leidinys neatrodo perdaug rimtai ir nėra print friendly, tačiau galiu tik palinkėti sėkmės ir tobulėjimo.

Ubuntu: Acer integruoto webcamo pajungimas

Published
by
Pawka
on 2007 April 30
in Visi, Hardware and Linux
. 6 Comments

Pavyko priversti veikti va tokį integruotą mano Acer laptopo webcamą, kas kažkodėl man atrodė turėtų būti ganėtinai sunku.
Acer orbicam webcam

Pasirodo Acer orbicam’ai dabar yra palaikomi gspca tvarkyklių.

The gpsca video for linux (v4l) driver, provides support for webcams and digital cameras.

Ir dar vienas dalykas, nors webcamas ir integruotas, jis yra atpažįstamas kaip USB įrenginys, tad problemų kaip ir nebelieka. Galbūt visas šis metodas veiks ne tik su Acer’iais, nes gspca yra universali tvarkyklė tinkanti daugelio firmų įrenginiams. Kai šiaip netaip susitvarkiau viską, aptikau analogiškos informacijos internete (nuorodos apačioje).

Webcaminimui naudoju Camorama programą, kuri veikia kiek šūdinai (o gal čia gpsca tvarkyklių bėda). Negaliu reguliuoti šviesumo, ryškumo ir kitų opcijų, tad vaizdas gaunasi kiek peršviesus. Čia stengiausi vieną ranka pridengti veidą, kad matyčiausi. O kitos rankos kaip ir nesimato :-)

Pawka on Camorama

Dar viena problema - persukus webcamą į kitą pusę (jį galimą sukinėti 225 laipsniais pagal horizontalią ašį) vaizdas turėtų persiversti tačiau taip nenutinka. Čia, manau, programinės įrangos problema, tad teks paieškot sprendimo. Nors kitąvertus, nelabai aš tą kamerą ir vartau :-) Anivai, smagu, kad viskas visdėlto veikia.

Nuorodos:

  1. OrbiCam finalmente supportata! - Itališkai :-)
  2. ACER Orbicam integrated webcam now supported by GSPCA - Ubuntuforums, šį kartą angliškai.

Ubuntu: atsinaujinau į Feisty 7.04

Published
by
Pawka
on 2007 April 23
in Visi, Kompiuterizmai and Linux
. 4 Comments

Naujos Ubuntu Feisty 7.04 versijos išleidimas www.ubuntu.com puslapiui buvo tolygus denial of service atakai. Kiekvienas bandęs jį atsiversti, tiesiogiai prisidėjo prie atakos :) Puslapis nebuvo tinkamas naudoti beveik visą dieną, tačiau pasirodyti naująjai Ubuntu versijai tai nesutrukdė. Dienos viduryje pasirodė Feisty’čio image’ai ir torrentai. Palaukęs vakaro, užstačiau distribucijos atnaujinimą ir nuėjau miegot.

Kelias dienas panaudojęs naująją versiją, galiu šiek tiek apibendrinti pliusus. Pilnas “whats new” guli čia, tad viskas toliau tik iš mano pusės. Kaip ir visi laptopininkai, turbūt pirmiausiai pastebėjau naująjį network manager’į, bei integruotą WPA kodavimo palaikymą. Dabar kompiuteris gali nuolat veikti roaming’o būdu, o perjunginėti tinklus tapo daug paprasčiau.

Feisty network manager

Seniai to reikėjo, nes anksčiau tekdavo naudotis “iwlist scan”, o WPA taip ir nebuvau prisivertęs susitvarkyt. Kitas puikus dalykas, kuris nudžiugino šiandien - žymiai sumažėjęs energijos vartojimas, tad nešiojamo kompiuterio baterija veikia ilgiau. Gerokai ilgiau, netgi ilgiau, nei dirbant su Windows :) Nežinau, galbūt čia tik sutapimas, tačiau panašiomis sąlygomis ankščiau mano laptopas ištverdavo maždaug valanda trumpiau. Disk Usage Analyzer irgi neblogas dalykas, nors ir nėra būtinas. Tačiau kai pritrūksiu vietos, pradėsiu žvalgytis kurį didesnį gabalą disko pratrynus :)

Ubuntu Feisty 7.04 Disk Usage Analyzer tool

Naujojoje versijoje pilna dar visokio gėrio, tačiau man kolkas jo panaudoti neteko, nes naudoju ne šviežiai suinstaliuotą distribuciją, tad viską kaip ir susitvarkęs. Tačiau šviežiai instaliavus Ubuntu, visi šie nauji dalykėliai nemažai pagelbės. Po atnaujinimo didesnių nesklandumų neiškilo, tik vat hda tapo sda :) Nežinau kodėl taip nutiko, bet matyt čia jau kernelio ypatumai.

Pamiršau pasigirt: apsipirkau kontuperį

Published
by
Pawka
on 2007 February 25
in Visi, Hardware, Daiktai and Linux
. 6 Comments

Nors jau rinkausi ganėtinai senai, tačiau planus pavyko įgyvendint tik visai neseniai (t.y. praeitą savaitę). Kadangi mano old one numiro, tad kurį laiką gyvenau be savo asmeninio aparato. Kadangi informatikui be kompo sudėtinga, tai lipau ant smegenų grupiokui ir kurį laiką (~3 mėnesius) buvau nuskolinęs jo laptopą. Didelis ačiū jam. O dabar pagaliau turiu savo! Intel Core 2 Duo, 15.4” widescreen, 1 Gb RAM, 100 Gb HDD, designed for Windows XP, Windows Vista Capable, Ubuntu Linux installed :-)

Aišku bekišdamas Ubuntu, kaip ir visad susidūriau su rezoliucijos problema, nes widescreenui primygtinai buvo siūloma standartinė 1024×768 raiška. Nepadėjo jokių xorg.conf redagavimas, tačiau kiek pasikuitus sprendimą rasti pavyko ubuntuforumuose: HOWTO: install drivers and set up widescreen res. with Intel 945 vga card and Ubuntu. Manau, kad tokios rezoliucijų bėdos atbaido žalius wanabe Ubuntu vartotojus, nes kiek teko diegti pastarąjį, tiek kildavo problemų su raiška.

Toliau kalbant apie mano pirkinį, beliko nusipirkt keletą gadgetų: terbą, mausą, dar lyg kažką. Vis nesugebu visą savaitę mauso įsigyt, nes jau užp…o dirbt su tuo touchpad’u. Stalčius pilnas visokių PS2 ir Serial atgyvenų, o USB peliaus taip ir neturiu. Kažką padirbęs ar pabrowsinęs, instinktyviai dedu ranką ant mousepad’o, tada nustembu nieko ten neradęs :-)