Povilas Balzaravičius

Griežtas pavadinimas, bet ką padarysi, patys kalti. Su Tiketa teko susidurti nedaug - per juos bilietus pirkau tik tris kartus. Tačiau kolkas nei nei vieną iš tų trijų kartų nebuvo viskas 100% puiku. Let’s check.

Pirma situacija

Pirmą kartą pirkau bilietus į latvių grupės Kosmos koncertą. Koncertai turėjo vykti Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje. Aš, žinoma, bilietus pirkau į renginį, turėjusį vykti Kaune. Berods pora dienų prieš koncertą netyčia užsukau į Tiketos puslapį ir pamačiau jog koncertai Kaune ir Klaipėdoje atšaukti. Iškart nuvykom atsiimti pinigų, tačiau punkte dirbusi moteriškė nieko nežinojo apie atšaukimus ir toliau sėkmingai būtų pardavinėjusi bilietus. Susirašius su “centriuku” per Skype (haha), mus patikino, kad renginys iš tiesų atšauktas. Tada pradėjo šnekėti visokias nesamones. Pirmiausiai sakė, kad norint atsiimti pinigus už bilietus reiktų pateikti pirkimo čekį. D’oh, kur aš dar galėčiau nusipirkti Tiketos bilietus jei ne iš Tiketos? Negi Maximoj? Ilgai nesiginčijusi pareiškė, kad negali atiduoti pinigų, nes dabar jų neturi - katik pradėjo darbą, tai kasa tuščia. Kiek žinau, kasoje visada privalo būti kažkiek pinigų. Kadangi į išgirsti Cosmos vis dar norėjom, konvertavom bilietus į renginį Vilniuje. Beje, reklama per TV iki renginio pradžios vis dar reklamavo tiek Kaune, tiek ir Klaipėdoje turėjusius vykti koncertus. Ką galima spręsti iš šios situacijos? Tiketos sistema yra nepakankamai centralizuota, nes darbuotojai nežino apie atšauktus renginius. Darbuotojai netinkamai atlieka savo darbą.

Antra situacija

Ši - ne tokia absurdiška. Su ja susidūrėme daugelis. Kalbu apie bilietų pardavinėjimą į BlogIn konferenciją. Buvo skelbiama, kad prekyba bilietais prasidės nuo 10 valandos ryto, o pirmiesiems x pirkėjams bilietai po 30 Lt. Kadangi rašau įrašą apie prastą Tiketos darbą, tai suprantama, kad bilietų nebuvo. Net nebuvo aišku kur jų ieškoti: ar prie koncertų ar prie teatro renginių. Arnoldas gavo oficialių žinių: “po Kravitzo paleidimo ir antplūdžio užlūžo Tiketos sistema ir dėl to viskas dar užsivėlins. Tiketa žada iki darbo pabaigos viską sutvarkyti”. Nieko nuostabaus, tuo labiau, kai taip nutinka ne pirmą kartą (vėliau pats tuo įsitikinau). Pagal BlogIn komentarus, bilietai pasirodė 18:30. Chebra, gi dirbat su blogeriais! Galėtumėt ir labiau pasistengti.

Trečia situacija

Metallica koncertas Rygoje. Tikėjausi nusipirkti 6 bilietus (kaip vėliau pasirodė, reikėjo 7). Bilietų pardavimo pradžia - 10:00. Ryte pamatęs, kad internetu užsisakyti bilietų yra neįmanoma, nulėkiau į artimiausia Tiketos bilietų pardvimo punktą. Prie punkto buvo išsirikiavusi šiokia tokia eilė. Prastovėjau beveik valandą, tačiau per tą laiką eilė nei kiek nepajudėjo. Mergina bandė užrezervuoti bilietus priekyje stovėjusiems pirkėjams. Rezervavo po vieną, nes kitaip buvo tiesiog neįmanoma - sistema mėtė klaidų pranešimus. Galų gale pasakė, kad bilietų nebėra. Padariau išvadą, kad tiketos punktuose darbo principas praktiškai niekuo nesiskiria nuo bilietų rezervavimo internetu. Skirtumas tik tas, kad mygtukus už tave spaudo kasininkė. Kodėl nėra sureikiamas kažkoks prioritetas punktų programinei įrangai? Galima būtų sudaryti iš punktų einančių užsakymų eilę, o kai sistemoje atsiranda galimybe užsakyti bilietus, jie pirmiausiai atiduodami punktams, o tik paskui interneto svetainei. Kam to reikia? Prie punktų stovintys žmonės jau garantuotai sumokės bilietus už pinigus, o interneto vartotojai - ne. Dėl tokių interneto vartotojų grupiokui pavyko pagriebti po vieną bilietą vakar ir užvakar. „Tiketos“ atstovas tikino, kad bilietai į „Metallica“ koncertą buvo pardavinėjami be sutrikimų. „Mums organizatoriai skyrė 2 000 bilietų. Jie buvo parduoti itin greitai“. Akivaizdu, kad taip nebuvo.

Parvykęs namo, radau dar laisvų bilietų latvių bilietų pardavimo puslapyje, tad įsigijom sėdimus tiesiai iš ten. Žinoma, kaikurias situacijas galima pateisinti, tačiau ne visas. Iš kitos pusės - kiek tik tenka susidurti su šia bendrove, visais 100% negaunu tokios paslaugos, kokia ji turi būti. Tuo tarpu Bilietai.lt aptarnavimu esu visiškai patenkintas. Nors jų paslaugomis naudojuosi daug dažniau, nei karto neteko nusivilti. Jei tik bus galimybė įsigyti bilietus kitu keliu (pvz. kaip dabar - iš latvių), stengsiuosi juo ir pasinaudoti. Pradedu vengti Tiketos.

P.S. Dar reiktų vieno bilieto į Metallica, jei kas turit protingų pasiūlymų - praneškit.

Diskusijų banga apie Web 2.0 jau kurį laiką atrodo aprimus - viską išsiaiškinome, viską suprantame. Tačiau visgi vakar su vienu pažįstamu vėl atgaivinom šią temą. Diskutavom bendrai apie Web 2.0 suvokimą ir apie ateinančius Web x.0, kur x > 2. Supratau, kad kaikurie žmonės klaidingai suvokia pačio Web 2.0 esmę, tad pasidalinsiu savo nuomone ir mintimis apie tai.

Pirmiausiai išsiaiškinkim kaip aš suprantu kas yra Web 2.0. Kaikuriems iškart kyla technologinės asociacijos su AJAX, žymėmis (tags). Kiti mini dizaino ypatumus: užapvalintus kampus, pastelines spalvas, padidintą šrifto dydį. Aš pats nenorėčiau Web 2.0 sieti konkrečiai su technologijomis ar webdunulišku dizainu. Tai greičiau reiškinys ir interneto naudojimo įpročių pasikeitimas, lyginant su praeitimi, arba vadinamais Web 1.0 laikais. Pagrindinis Web 2.0 principas - vartotojas pats kuria turinį, tad webdunuliškumas labiausiai pasireiškia wikiuose, webloguose ir kituose bendruomenių, bei socialinių tinklų portaluose. Manau visa tai galėtų kuo puikiausiai egzistuoti ir be AJAX’o ar užapvalintų kampų dizaine. Tiesiog paprasčiausiai šiuo metu populiarios technologijos ir dizaino ypatumai taip pat yra priskiriami Web 2.0 kartai tik dėl to, kad jų naudojimas išaugo būtent Web 2.0 laikotarpiu.

Atsiradus 2.0, vos ne tuo pačiu metu buvo pradėta kalbėti ir apie 3.0. Sklando įvairios nuomonės, kad Web 3.0 bus būdingas dirbtinis intelektas, dar kažkokios super technologijos ir t.t. Taip jau yra klijuojamas pavadinimas KAŽKAM, ko dar nėra ir niekas tiksliai nežino kas TAI bus. Tačiau atkreipkime dėmesį į tai, kad terminas Web 2.0 atsirado vėliau, nei pats reiškinys ir tik tada pradėta vadinti senąjį interneto vartojimo įprotį “Web 1.0″, norint parodyti skirtumą tarp praeities ir dabarties. Iki Web 2.0 atsiradimo niekas neskaičiavo, kad, tarkim, su Flash’o atsiradimu jau turim Web 1.5 versiją, o po Web 1.9 seks Web 2.0. Analogiškai ir čia - nemanau, kad brukdami technologijas, dirbtinį intelektą ir kitus stebuklus po truputį privesime internetą prie 3.0 kartos. Na, nebent tai pakeistų interneto vartojimo įpročius, kaip, kad nutiko su Web 2.0 pasirodymu. Pats Web 3.0 bus savaiminis reiškinys, ženklus interneto vartojimo įpročių pasikeitimas. O kada tai bus, nežino ir negali žinoti niekas.

Šį įrašą nusprendžiau parašyti pastebėjęs atsiliepimus apie vakar ir užvakar blogsferoje praūžusią zine.lt reklaminę kampaniją (manau, nesuklysiu taip pavadindamas). Projekto vadovas išsiuntinėjo blogeriams informaciją apie naują projektą, prašydamas jį apžvelgti savo tinklaraščiuose, išsakyti nuomonę, pasidalinti patarimais. Už tai pažadėjo įdėti parašiusiųjų blogų reklamą į leidinio puslapius. Puiki idėja išpopuliarinti projektą (pamenate kaip puikiai tai atliko Level.lt? :-) ). Čia iškart pasigirdo rėksnių, kurie puolė aiškinti, kad tai tiesiog pasinaudojimas žmonėmis, manipuliacija blogsfera, projektas nevertas tiek dėmesio ir t.t. Iš Sadausko net gavau panašų ironizuojantį el. laišką, siūlantį aprašyti/aplankyti/užsiprenumeruoti jo blogą (yeah, gavai linką iš mano puslapio, happy you!). Tiesą sakant nesuprantu kodėl neturėtume rašyti? Nelabai man rūpi ta reklama pačiame leidinyje, bet jei bus - nesupyksiu. Jei kas nors būtų radęs tą projektą ir aprašęs, neprašomas autoriaus - tai būtų įvertinta kaip geras įrašas, geras projektas ar panašiai. Tačiau jei žmogus paprašė apžvelgti projektą kelių blogerių, tai jau iškart visi rėkia: “kaip čia blogai”, “projektas šūdas, kam apie jį rašyt!”. Susidaro įspūdis, kad esame linkę elgtis principu “jei prašo - neduok”. Betkokiu atveju, jei projektas nieko vertas - jis numirs savaime. Kažkada Aurelijaus paprašytas aprašiau TopRSS.lt - dabar žinomą Blogologo pavadinimu. Lygiai taip pat aprašyčiau ir tavo projektą, jei manęs paprašytum ir jis man pasirodytų kažkuo įdomus. Neskreginčiau ir nereikalaučiau atlygio. Nebūčiau aprašinėjęs zine.lt nebent tada, jei būčiau pamatęs, kad tai už mane padarė dar 5 tinklaraščiai, nes tiesiog nebūčiau norėjęs kartotis.

Vakar vakare prieš eidamas miegot pasitikrinau elektroninio pašto dėžutę ir joje radau Aurimo Levicko laišką. Aurimas mane informavo apie “Pirmąjį Lietuvoje skaitmeninį žurnalą - Zine.lt” ir paprašė jį apžvelgti. Įdomi idėja, kodėl gi ne? Kadangi buvo vėlu, darbus nukėliau šiandienai.

Pirmiausiai pasvarstykime, koks turėtų būti internetinis žurnalas? Kuo jis skirasi nuo eilinių internetinių portalų ar įprastų žurnalų? Internetiniai žurnalai dažnai tapatinami su “zinais” (zinai nebūtinai gali privalo būti internetiniai), kurių pavadinimas kilęs nuo žodžio magazine. Dažniausiai tai būna nekomerciniai leidiniai, skirti konkrečiam ratui žmonių ar konkrečiai grupuotei, dažnai siejami su DIY kultūra. Pasaulyje plačiai sutinkami pogrindinių grupuočių zinai. Juos leidžia ultros, neformalų grupuotės (pankai, skinheadai ir kiti), savą kultūrą turintys klubai, hakerių grupuotės ir t.t. Kadangi informaciją platinti internetu labai patogu, iš tokių zinų išsivystė į konkrečias sritis orientuoti aukštos kokybės internetiniai žurnalai. Kartais netgi komerciniai (nieko nuostabaus, reguliariai rinkti aukštos kokybės informaciją, reikia lėšų). Dauguma PHP programuotojų žino php|architect, Ubuntu bendruomenė turi savo opensource’inį Full Circle Magazine, kaip gi nepaminėjus neseniai atgimusio pogrindinio Phrack. Štai keli elementarūs el. žurnalų pavyzdžiai. Lietuvoje situacija kiek prastesnė, tačiau kažkada egzistavo “Išjungt viską”, buvau aptikęs kelis skinheadų zinus, gal dar kažkas prisimena “Laužtuvą”? Betkokiu atveju, zine.lt nėra pirmasis Lietuviškas internetinis žurnalas, kaip jie patys skelbiasi. Galėtų nebent pretenduoti į pirmą el. žurnalą pritaikytą plačiąjai publikai.

Kuo el. žurnalas turėtų skirtis nuo įprastų internetinių puslapių ar blogų? Pirmiausiai iš žurnalo tikimės reguliaraus pasirodymo fiksuotu laiko tarpu. Informacija internete sensta greitai, tad renkant informaciją mėnesiui, ji paprasčiausiai gali būti pasenusi. Todėl el. leidinio medžiaga turi būti unikaliai vertinga, greit nesenstanti. Taip pat ji turėtų būti nauja, dar niekam nematyta. Neužtenka surinkti nuotraukų iš kokio šaltinio, kurį jau bus aplankę pusė Lietuvos internautų.

zine.lt

Atsidarius puslapį, mane pasitiko keturi skirtingi žurnalai:

• No Panic - Žurnalas apie sportą, madą, laisvalaikį, muziką ir sub-kultūrą.
• AutoZine - Automobilių mėgėjams.
• DesignZine - Žurnalas apie dizainą ir naujoves pasaulyje, bei Lietuvoje. Šis man pasirodė labiausiai vertas dėmesio.
• EroZine.lt - Be komentarų.

Parsisiunčiau visus numerius iš eilės. Žurnalas pladinamas EXE failų pavidalu. Keistas sprendimas - pirmą kartą tokį matau. Tą pastebėjo ir kiti zine.lt apžvelgę blogeriai. Suprantu, kad zine.lt formatas suteikia daugiau galimybių reklamai - Flash technologija leidžia talpinti vaizdo klipus ir garso įrašus, bet EXE… Kaip leidinį skaityti Linux ar Mac OS vartotojams? Girdėjau Eimantas jau susiderėjo dėl versijos Mac’ui, o kaip Linuxistai? Siūlyčiau leidinį leisti dviem formatais - dabartiniu ir pdf. Taip būtų išvengta suderinamumo problemų. Baigęs išsidirbinėti pasileidau žurnalus su windows emuliatoriumi ir perverčiau visus. Skaityti neskaičiau, nes didžioji dalis informacijos jau kažkur matyta arba žinoma: tie patys snowboardai, graffiti ar hip-hop’as. Tačiau tai tik pirmas numeris, galbūt leidėjai tiesiog bandė užkabinti pažįstamomis temomis, tad teisti dar anksti. Patiko, kad pateikiama ir Lietuviško turinio. Žurnalo apipavidalinimas atrodo neprastai, gražiai atrodo besiverčiantys puslapiai, aukštos kokybės nuotraukos ir t.t.

Apibendrinus žurnalas skirtas ne skaityti, o žiūrėti. Turbūt dėl šios priežasties labiausiai patiko DesignZine. Gal kiek primena Pravda leidinį, kuris taip pat skirtas perversti belaukiant kol padavėja atneš pietus kavinėje. Skaitysiu žiūrėsiu jei: didžioji dalis informacijos bus nematyta internete ar kituose panašiuose leidiniuose, leidinio formatas bus suderinamas su Linux OS (principo reikalas). Netgi pradėčiau skaityti, jei būtų daugiau tekstinės informacijos. O šiaip - gera iniciatyva.

Nesuprantu mados puslapiuose / forumuose / guestbookuose (jei dar tokių gyvena) ir kituose panašiuose šūduose rašyti naujausius komentarus į viršų, o seniausius į apačią. Perskaitai straipsnį (ar ką ten) nuo viršaus žemyn iki puslapio vidurio, o tada scrollini į apačią ir kažkaip žydiškai skaitai aukštyn vėl link vidurio. Ar čia taip patogiau ar kaip? Nesuprantu. Kažkokia durnystė :-/

Kažkaip sunkiai sekėsi posto pavadinimą sugalvoti… :-) Anivaj, esmė tame, kad Lietuvoje (kaip kitur - nežinau) sunkiai sekasi organizuoti internete vykstančius žaidimus ir loterijas (nekalbu apie visokias lažybų bendroves ir panašiai). Galvoje turiu visokius žaidimus, kur iš kelių variantų internautai balsuodami išrenka geriausią ir to pačio geriausio autorius gauna prizą.

Pamenu, gal prieš 5 metus ex takas.lt organizavo “gražiausios vasaros merginos” nuotraukų konkursą. Viskas vyko labai paprastai: kokia nors pana nusiųsdavo savo foto, o tako vartotojai balsuodavo už gražiausią. Kuri pana vasarai baigiantis bus surinkus daugiausiai balsų - ta ir laimės. Prizas buvo berods “optinė Tako pelė” (nors iš tiesų Logitech’as su Tako logotipu :-)). Numanant tokių puslapių lankytojų auditoriją (jaunas jaunimas) galima teigti, kad graži mergaitė su suknele ir skrybele tikrai nelaimės prieš pusnuogę blondinę :-) Kaiptik tuo metu su vienu draugu užbrowsinom į visą šį konkursą ir neturėdami ką veikt nusprendėm sudalyvaut. Na gal patys ir nelabai turėjom šansų ką nors pelnyti bet… Na ir ko gi lietuviams labiausiai reikia jei ne papų? Ta proga nuėjome į artimiausią pornografikos puslapį, parinkom pirmą padoresnę foto, kur beveik viskas matosi, užregistravom omni.lt merginos iš Marijampolės elektroninį pašto adresą ir išsiuntėm foto. Netikėtai mūsų marijampolietė pakilo į topo viršūnę, visas konkurentes palikdama toli už savęs. Galų gale iš organizatorių gavau laišką: “sveikiname, jūs laimėjote… bla bla bla … ateikite atsiimti prizą ir atsineškite nuotraukos originalą”. Kadangi marijampolietė pati ateiti negalėjo, nes buvo “išvažiavus į Airiją”, o ir nuotraukos originalo neturėjo, nes nuotrauka daryta skaitmeniniu fotoaparatu (tais laikais dar nebuvo labai populiarūs), tad Birutė (ar kokia ji ten), pranešė, kad prizo atsiimti ateis jos pusbrolis Povilas t.y. aš :-) Vis dėl to prizo taip ir neatsiemiau. Tiesa, gal po mėnesio vėl gavau laišką, kad mano Birutė rasta kažkur interneto platybėse su visomis likusiomis, jau ne tokiomis padoriomis nuotraukomis, tad prizo nebegausiu :-)

Visa tai buvo maždaug prieš 5 metus. Dabar kažkaip tokių žaidimų mažai ir matau, o gal tiesiog nepastebiu. Na bet pasirodo ir šie laikai nedaug skiriasi nuo praeities. Galbūt dabar tik prizai galingesni - telefonai po 1600 lt. Kalbu apie konkretų atvejį - Zip fm rengiamą konkursą. Ten kažkokie reperiukai susirinkę repuoja ir vėlgi svetainės lankytojai sprendžia kas geriausias :-) Šiaip tai man juokingi tie visi repavimai ir išvis net nebūčiau girdėjęs apie šį konkursą, nes radijos neklausau, tačiau mano vienas virtualus pažįstamas ten dalyvavo. Vieną kartą užsukęs į puslapį pažiūrėti kaip jam sekasi, pastebėjo, kad kito dalyvio balsai kažkaip labai didėja. Jei prizas būtų optinis mausas tai gal ir nebūtų dėl ko plėšytis, bet kai nugalėtojui įteikiamas telefonas NOKIA 3250, tai jau kita kalba. Pasirodo protingasis useris prabalsuodavo už save keliasdešimt kartų kiekvieną vakarą pasinaudodamas proxy arba prasivalydamas cookies’us (tiksliai nežinau kaip, nes nebandžiau). Spėju net nereikėdavo keisti balsuotojo duomenų (vardo, pavardės ir telefono numerio), kad balsas būtų užskaitytas. Taip buvo galima suktis ir vasarą vykusioje LRT.lt loterijoje pasaulio futbolo čempionato marškinėliams laimėti - galėdavai balsuoti kiek tik nori… Žodžiu mano virtual-draugas parašė laišką zip fm adminams:

Sveiki, cia dalyvis andrius is zaidimo “Pepsi rhymes” . Man idomu vienas dalykas ar pas jus tikrina balsuotojus?Nes pastebejau viena rysku sukciavima is kito dalyvio Donato.Jam nuo 13val. iki 22.50 mazdaug valandos balsavo apie 200 zmoniu o per pastarasias keleta minuciu vakare (nuo 22.50 iki 23val.) netiketai uz ji prabalsavo virs 70 zmoniu.gal ir butu normalu bet ar tikrai?nes tas balsavimas ivyko vos per keleta minuciu.O tai tikrai NEITIKETINA !!! Nors as nesu hakeris bet esu isitikines kad jis keiciasi IP adresa ir balsuoja uz save…o jeigu jus sito nepatikrinat tai lengvai cia galima laimeti sita zaidima… tai visdelto ar jus tikrinate balsuotojus???Tikiuosi kad taip…

Viskas gerai, kas gerai baigiasi. Administratorius atsekė piktavalį ir minusavo didžiąją dalį balsų, o telefonas atiteko geriečiams :-) Tačiau esmė tame, kad dalyvaudamas kažkokiam konkurse, kur tavo pergalė priklauso nuo interneto vartotojų balsų ar balų, privalai sekti savo priešininkus, nes kolkas organizatoriai nesugeba pasirūpinti, kad prizas atitektų tam, kas jo nusipelnė. Na, o aš einu ieškoti kokio konkurso, naujas telefonas visai praverstų…

Susinervinau aplankęs Lost Soul weblogą, kuriame radau propogandinį tinklapį http://www.beeuk.com/.

Nesamonė! Aš tame puslapyje matau vien tik propogandą ir melą! Pavyzdžiui “Nestudijuokite Lietuvoje”. Kodėl? Nepatenkinti mokslo kokybe? Atvirkščiai, Lietuvos mokslo kokybė yra aukšta ir paruošimas daug kartų geresnis nei užsienyje. Tiesa, ji pastaruoju metu krenta - t.y. artėja prie Europos sąjungos lygio. “Gerai besimokančio studento stipendija 12 eurų”. Tai, kad aš daugiau gaunu kažkaip… :-/ Kelis kartus daugiau… O ir bendrabutis nekainuoja 200 litų per mėnesį, kaip rašoma tame su****ame puslapyje. Čia matomai autorius parinko minimalias stipendijas, kurias galbūt gauna proftechninėse mokyklose besimokantys veikėjai (tiksliai nežinau). Bet jei jie yra “gerai besimokantys studentai”, kaip teigia puslapis, tai kodėl jie mokosi profkėse, o ne universitetuose? O bendrabučio kainą matyt sumaišė su buto nuomos kaina. Dar labai patiko “nekvėpuokite Lietuvoje”, nes kažkurioje vienoje vietoje yra užterštas oras. Tuo tarpu palyginkime Didžiąją Britaniją (kiek supratau iš puslapio adreso, rekomenduojama pasilikti / emigruoti būtent ten), kur visuose filmuose, piešiniuose, knygose seniau Londonas buvo vaizduojamas pajuodęs ir smaluotas nuo fabrikų dūmų. Ir išvis, čia teigiama maždaug, kad Lietuvoj oras užterštas, o kitur jau ne. Žodžiu nesamonė. Kitose dalyse apskritai parašytas vienas ar keli sakiniai. Matyt kūrėjui pristigo žinių tomis temomis. Galų gale autorius netgi neleidžia viešai pareikšti lankytojui savo nuomonės komentarais, nes akivaizdu, jog ji nesutaptų su puslapyje publikuojamu melu ir šmeižtu. “Dovanėlė” Vasario 16 proga. Susinervinau :-|

Jau kažkada garsiai keikiausi, kad aplinkiniai nežino kaip panaudoti el. laiško laukelį “subject” ir rašo ten įvairius raidžių junginius kaip “asdfg”, bei šypsenėles. Dabar vėl pasikeiksiu. Šį kartą dėl to, kad mes vėlgi nežinome ką įrašyti į forume esantį laukelį “tema”. Ne, ten nereik kuo gražiau paprašyt pagalbos kaip pavyzdžiui “Prasau padėkit” arba “plz help biski :)”. Atrodo, kad visos temos apie tą patį, nes pavadinimai beveik vienodi. Tačiau viduje turinys skiriasi kaip diena nuo nakties. Taip pat man tikrai neįdomu, kad jums kažkas neveikia ar reikia kažkokio patarimo: “Neveikia :(”, “tai va reike script”, “kodel neina…”. Ir neapgavinėkit manęs, kad jūsų klausimai įdomūs: “Idomus klausimas :)”. Šitus visus “topus” ištraukiau iš PHP.lt forumo. Kai lankiausi, tai 13 iš 30 puslapyje vaizduojamų temų turėjo tokius pavadinimus, iš kurių neimanoma nieko suprasti kas ten rašoma. Kituose bent jau buvo paminėta, kurios linkmės klausimas. Deja, kitur situacija dar baisesnė. Galit sakyti “atsiversk temą ir pamatysi kas ten rašoma”, tačiau, kam tada reikalingi pavadinimai? Būtent tam, kad nereikėtų vartyti kiekvienos temos ir paieška būtų paprastesnė. Nieko nuostabaus, kad nuolat yra uždavinėjami tie patys klausimai, nes tokiam bardake neįmanoma nieko rasti. Žodžiu, nebūkit kiaulės ir parašykit ko klausiat, o ne, kad klausiat.

Turbūt daugelis žino apie fiktyvius puslapius (angl. scam page). Tokių puslapių tikslas jų savininkui gauti kažkokią naudą apgautų vartotojų sąskaita. Dažnai tai būna padirbti bankų ar kitų institucijų puslapiai, kur vartotojas yra prašomas įvesti savo asmeninę informaciją (pvz. vartotojo vardą, slaptažodį ir t.t.). Vartotojas, žinoma, tikisi, kad įvesta informacija nukeliaus, tarkim, į banko puslapį, tačiau ji atitenka piktam kenkėjui - puslapio savininkui.

Pasirodo egzistuoja ir kitokia scam’o rūšis. Tai barkodų padirbinėjimas. Neperseniausiai buvo pagautas Kolorado universiteto studentas, užsiiminėjęs šia veikla. Naudodamas Barcode Magic programą, jis susikurė 24.99$ vertės CD grotuvo barkodą ir užklijavo jį ant 249.99$ vertės iPod grotuvo. Antras mėginimas nusipirkti toje pačioje parduotuvėje 149.99$ vertės iPod’ą su 5 dolerių vertės ausinių barkodu jam buvo pražūtingas ir vargšas studentas buvo areštuotas. Tai nėra pirmas ir vienintelis atvejis šioje srityje. Manau, kad nemažai tokių atvejų yra nepastebimi. Visą šią istoriją galite paskaityti čia.

Man iškart kilo klausimas, kokia situacia Lietuvoje? Manau, jog pilnai galima tuo užsiimti ir pas mus. Tik, aišku, nereiktų ant CD grotuvo klijuoti skalbimo miltelių, ar ant 150 lt vertės prekės - 5 lt vertės barkodų. Taip pat labai lengvai galima prasisukti klijuojant savo barkodus ant sveriamų prekių, pavyzdžiui dešros :-) Šiuo atveju tiesiog užtektų atsispausdint tokį patį, tik puse kilogramo mažesnio svorio, barkodą. O jei pardavėjas ir pastebėtų klaidą, viską nesunkiai būtų galima suversti skyriaus darbuotojai arba apsimesti nieko nežinančiu. Tai yra tik mano pamąstymai. Aš pats niekada tuo neužsiiminėjau ir nežadu to daryti. Taip pat ir jum nerekomenduoju apgaudinėti pardavėjų perkant kokią dešrą :-)