Pagaliau prisiverčiau susitvarkyti savo VIM konfigūraciją. Į pagalbą atėjo pathogen.vim. Pathogen leidžia VIM įskiepius instaliuoti į atskirus katalogus. Taip išlaikoma tvarka .vim direktorijoje, įskiepius daug paprasčiau pašalinti. Norint naudoti pathogen, reikia įvykdyti šiuos žingsnius:

• Patalpinti pathogen.vim failą ~/.vim/autoload direktorijoje.
• Sukurti direktoriją ~/.vim/bundle
• Į .vimrc pradžią patalpinti šią eilutę:

  call pathogen#infect()

Nuo šiol visus VIM įskiepius reikia talpinti į atskirus pakatalogius, esančius anksčiau sukurtame kataloge bundle. Kadangi įskiepiai talpinami atskiruose kataloguose, helptag’ams generuoti yra sukurta komanda :Helptags (vietoj :helptags).

Dabar apie modulių atnaujinimą. Turiu gerą naujieną – GitHub.com yra toks vartotojas vim-scripts, kurio repozitorijoje talpinami VIM skriptai iš vim.org puslapio. Kitaip tariant, visi vim.org puslapyje esantys skriptai taip pat yra talpinami ir github.com/vim-scripts. Beje, šio projekto kūrimą įtakojo būtent anksčiau minėtas pathogen.vim. Kas gali būti patogiau nei atnaujinti skriptus tiesiai iš GitHub’o? Žinoma, kai kurie VIM skriptų autoriai savo kodą taip pat saugo github’e, tad kodas jų repozitorijose bus atnaujinamas dažniau. Tačiau vim-scripts išsprendžia problemas, kai originalus kodas talpinamas pvz. kokioje nors Mercurial repozitorijoje.

Viliuosi, kad jau saugote vim konfigūraciją versijavimo sistemoje. Jei ne, tai…

cd ~/.vim
git init
git add .
git commit -m "Init commit."

VIM skriptus pridėsim kaip GIT submodulius. Trumpai tariant, submodulis leidžia pridėti kitą GIT projektą į repozitoriją. Būdami ~/.vim direktorijoje rašom:

git submodule add git://github.com/vim-scripts/FuzzyFinder.git ~/.vim/bundle/FuzzyFinder
git submodule init
git submodule update
git add .
git commit -m "Added FuzzyFinder as bundle."

Įskiepis pridėtas, jo kodas atnaujintas tiesiai iš jo repozitorijos ir patalpintas į bundle/FuzzyFinder katalogą. Analogiškai galime pridėti ir kitus įskiepius. Norint atnaujinti visus įskiepius rašome:

git submodule foreach git pull origin master

Štai ir viskas. Jei naudojate Mercurial, vietoj Git submodulių galite bandyti naudoti Subrepozitorijas. Jos, beje, leidžia klonuoti projektus ne tik iš Mercurial versijavimo sistemų. Vietoj pathogen galite išbandyti analogišką paskirtį turinį įskiepį Vundle. Na, o jei reik veikiančio pavyzdžio, tai mano VIM konfigūracinius failus rasite github.com/pawka/VIM.

[color]
    branch = auto
    diff = auto
    status = auto
[color "branch"]
    current = yellow reverse
    local = yellow 
    remote = green
[color "diff"]
    meta = yellow
    frag = magenta
    old = red 
    new = green
[color "status"]
    added = yellow
    changed = green
    untracked = cyan

Gyvenimas iškart gražesnis.

Notify-OSD pranešimai

Į Ubuntu 9.04 Jaunty Jackalope versiją buvo įdiegta nauja informacinių pranešimų sistema – Notify-OSD. Notify-OSD atsakinga už programų ir operacinės sistemos informacinių pranešimų valdymą ir rodymą vartotojui. Apie juos plačiau galite pasiskaityti Mark Shuttleworth bloge arba oficiame puslapyje. Man iškart kilo klausimas, kaip rodyti custom pranešimus. Notify-OSD biblioteka turi C, C# ir Python API. O ką daryti kitiems? Kitiems siūloma naudotis komandine eilute. Tereikia susiinstaliuoti libnotify-bin biblioteką ir bus galima naudotis notify-send komanda:

1

notify-send "Title" "Info message"

Gausime štai tokį informacinį pranešimą su tekstu (jop, neiškenčiau kartu nepaspaudinėti ir ekrano šviesinimo mygtuko):

Atsarginės kopijos

Kad reikia daryti atsargines kopijas – žinom visi. Nuo tada, kai pavogė mano seną nešiojamą kompiuterį, į visą šį reikalą žiūriu daug rimčiau. Atsarginių kopijų darymo principai skiriasi priklausomai nuo to, kokios yra naudojamos sistemos. Serveriuose naudojami vienokie būdai, namų kompiuteriuose – kitokie. Aš pats turiu nešiojamą kompiuterį. Mano atsarginių kopijų darymo tikslas – išsaugoti informaciją, jei kas nors nutiktų kompiuteriui, todėl dubliuoti duomenis tame pačiame diske yra nelogiška. Tam naudoju išorinį diską, jungiamą per USB jungtį. Čia iškyla keletas klausimų, kuriuos reikia išspręsti:

• Diskas ne visada yra prijungtas.
• Atsarginių kopijų kūrimas turi būti automatizuotas. Nesinori rankomis paleidinėti skripto, kai prijungiamas diskas.

Atsarginių kopijų kūrimo skriptas

Problemą išsprendžiau pasirašęs nesudėtingą bash skriptą, tikrinantį ar yra prijungtas mano nurodytas diskas. Jei diskas prijungtas, vykdomi duomenų sinchronizavimo darbai. Skriptą leidžiu periodiškai, porą kartų per dieną. Kadangi duomenų pokyčiai nėra dideli, tai tokio dažnumo man pilnai užtenka, turint omenyje, kad sinchronizavimas bus atliktas vidutiniškai kas 2-3 dienas (tada būsiu prisijungęs išorinį diską). Kadangi skriptas vykdomas periodiškai su crontab pagalba, tai pasinaudodamas Notify-OSD išvedu į ekraną informacinius pranešimus. Skriptas atrodo taip:

1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
32
33
34
35
36
37
38
39
40
41
42
43
44
45
46

#!/bin/bash
#author: Povilas Balzaravičius 2009
#
 
BACKUP_DISK="/media/E";
 
#Checks if disk passed as parameter $1 is mounted to the system.
is_mounted ()
{
	if [ -z "$1" ]
	then
		notify "Disk path is zero length."
	else
		if mount|grep $1 > /dev/null;
		then
			return 1;
		else
			return 0;
		fi
	fi
}
 
#Displays notify message balloon.
notify ()
{
	/usr/bin/notify-send "Backup" "$1"
}
 
is_mounted $BACKUP_DISK
disk_mounted=$?
export DISPLAY=:0 #For cronjob using gui notifications.
 
#If disk is mounted, let's do backups.
if [ "$disk_mounted" -eq 1 ]
then
	notify "Started"
	rsync -Pva /home/pawka/C/Documents/* "$BACKUP_DISK/backup/Documents"; 
	rsync -Pva --delete /home/pawka/www/* "$BACKUP_DISK/backup/www"; 
	rsync -Pva --delete /home/pawka/darbai/* "$BACKUP_DISK/backup/darbai"; 
	rsync -Pva --delete /home/pawka/tools/* "$BACKUP_DISK/backup/tools"; 
	notify "Finished"
else
	notify "Disk $BACKUP_DISK is not mounted."
fi
 
exit 0;

Atkreipkite dėmesį į šią eilutę:

31

export DISPLAY=:0 #For cronjob using gui notifications.

Ji reikalinga, kad vykdant blowcronjob būtų galima rodyti pranešimus vartotojo grafinėje aplinkoje. 0 (nulis) nurodo darbalaukio numerį. Jei nebūtų šios eilutės, informaciniai pranešimai nebūtų rodomi. Analogiškai, jei iš cron aplinkos norite paleisti kokią nors grafinę programą, taip pat turite nurodyti šį parametrą. Pavyzdžiui norėdami ryte atsibusti su muzika, į cron’ą turite įrašyti šią eilutę:

1

30 6 * * * export DISPLAY=:0 && vlc http://jungletrain.net/64kbps.m3u

Atsarginių kopijų darymo skripte nusirodykite savo diską į kurį norite kopijuoti duomenis (BACKUP_DISK kintamasis), pakeiskite rsync katalogus, kuriuos norite išsaugoti ir naudokit į sveikatą.

Balandžio 26 d. (sekmadienį) KTU Gimnazijoje Studentų g. 65 vyks bene pirmoji, Lietuvos Python entuziastų rengiama Python konferencija – PyCon-LT 2009. Jei domitės ar norite pradėti domėtis – užsiregistruokite konferencijos puslapyje ir būtinai ateikite!

Darbo pobūdis – www.level.lt, www.paveikslai.lt, www.obuolys.lt (šiuo metu baigiama nauja versija) bei mūsų klientų internetinių projektų priežiūra, vystymas.

Taip pat esame sukūrę skaitmeninės reklamos valdymo sistemą CinemaAds, kuri jau metus sėkmingai veikia Forum Cinemas kino centruose, bei yra diegiama į Latvijos bei Estijos kino teatrus. Priklausomai nuo kompetencijos, galimas darbas ir prie šio produkto.

Gali būti studentas. Studijas galima derinti su darbu.

Gyvenimo aprašymą su darbų pavyzdžiais/aprašymais siųskite vaidas.zlotkus@incognito.lt

PHP Konferencija

Tokie renginiai man labai patinka, tačiau gaila, kad pranešėjų buvo ganėtinai mažai, lyginant su ankstesniais kartais. Galbūt krenta PHP populiarumas (nemanau), o gal tiesiog nepavyko surinkti žmonių. Viso turėjo būti penki pranešimai, tačiau jau renginio pradžioje sužinojome, kad bus tik keturi. Povilas, turėjęs kalbėti apie saugumą negalėjo atvykti. Apie viską iš eilės:

• Tomas Liubinas – Perfomance. Tomas kalbėjo apie sistemos (ne tik PHP) veikimo spartą ir optimizavimą. Tema aktuali kiekvienam. Tačiau mano nuomone pranešėjas į kaikurias smulkmenas gilinosi kiek permažai ir tik greitai apibūdino į ką reiktų atkreipti dėmesį. Prezentacijoj figūravo tokie teiginiai, kad prieš ciklą reiktų iškelti count() funkciją, nes viduj ją naudoti netikslinga (šitą manau dar mokykloje visi mokėmės) arba, kad vietoj $x / 2 reiktų naudoti $2 * 0.5. Neišdrįsau paklaust ar Oxid’e (Tomas dirba NFQ) jie visur vietoj dalybos tikrai naudoja daugybą. :-) Neabejoju Tomo profesionalumu (apie tai negali būti net kalbos), tačiau norėjosi, kad tema būtų pakrapštyta truputį giliau.
• Emilis Dambauskas – Kodo interpretacija ir analizė. Už skambaus pavadinimo slepiasi paprasta tema. Jis tiesiog papasakojo kaip paprastai svetainei rinkosi platformą iš Wordpress, Joomla ir Drupal, pasinaudodamas esminiais testavimo ir palyginimo metodais. Viskas aišku, suprantama, paprasta, o svarbiausia – malonu klausyt. Beje, Emilio testavimo metodika buvo naudojama “ant” Ubuntu (galima pritaikyti ir kitoms OS), kas leido jam surinkti daugiau pliusų iš mano pusės :-)
• Sergej Kurakin – Pasiimam duomenis iš trečios šalies šaltinių. Tema įdomi, papasakota gerai. Jei nesate su tuo susidūrę, peržiūrėkite kai atsiras vaizdo įrašai.
• Rimtantas Liubertas, imCat – CSRF. Pranešėjas kalbėjo apie CSRF atakas, kurių pagalba gali būti vogiami duomenys ar vykdomi kiti pikti veiksmai (ar atakos būna kitokios?). Vėlgi – viskas greita ir paprasta. Prezentacijos metu Rimantas pastebėjo, kad trūksta kaikurių skaidrių, tad pranešimas turbūt dar labiau sutrumpėjo. Skaidrių dingimas vėl pasikartojo kitą dieną vykusioje Ruby konferencijoje.

Kaip minėjau, renginys praėjo labai greitai, tad dauguma nubildėjome į netoliese esančią kavinę pasiafterpartinti. Prisėdę pratesėm konferenciją, šiek tiek padiskutavome aktualiomis temomis ir išsiskirstėme.

Ruby konferencija

Vakar nuo 11 ryto vyko pirmoji Lietuvoje Ruby konferencija. Dieną prieš, kalbėjau su Artūru apie prie konferencijos norėjusius prisijungti Python’istus, šis paminėjo, kad papildomiems pranešimams nelabai yra laiko, nes ir pačius laikas spaudžia. Tad maniau, jog renginys vyks gal iki 18 valandos vėliausiai. Kaip paaiškėjo vėliau – klydau. Pats renginys užsitesė iki vėlumos ir baigėsi truputį po 21, tačiau aš galo taip ir nesulaukiau – išlėkiau paskutinio pranešimo viduryje. Nenuostabu, kad per tokį laiką sugeneruotos informacijos srautas buvo didžiulis, tad visko nuosekliai atkurti nesugebėsiu. Trumpai papasakosiu kas kokias roles atliko. Konferencijoje dalyvavo 5 pranešėjai:

• Artūras ‘arturaz’ Šlajus. Oficialiai – renginio organizatorius. Taip pat turbūt daugiausiai kalbėjęs pranešėjas – pasakojo kelias prezentacijas. Artūras pradėjo nuo susipažinimo “Kas yra Ruby?”, pateikė keletą gyvų pavyzdžių suprogramuodamas registraciją ar dar kažką ir gilindamasis į sudėtingesnius dalykus. Man asmeniškai nepatiko Artūro kalbėjimo stilius. Pranešimo metu keli bajeriai yra ok, bet kai jų kiekis lenkia pranešimo turinį tai jau negerai. Reikia gerbti klausytoją ir taupyt jo, tiek ir savo laiką. Artūrai, tiesiog kitą kartą (kuris, manau tikrai bus) perdaug neatsipalaiduok ir bus ok :-)
• Laurynas Liutkus pasakojo apie Rubio modulių rašymą su C. Kadangi jaučiu simpatijas C/C++, tai prezentaciją stebėjau su malonumu.
• Saulius Grigaitis, Rubyonrails.lt autorius, buvo tas pranešėjas kurio klausyti tikras malonumas. Praktiškai kiekvienas jo pasakytas sakinys yra naudingas – malonu ir aišku klausyti. Saulius pasakojo apie testavimą, saugumą ir dar kažką.
• Eimantas ‘enc’ Vaičiūnas turėjo pasakot apie kažką su JavaScript, tačiau galiausiai pats apsigalvojo, tad supažindino su rake naudojimu. Trumpa, paprasta ir aišku. Tiesa, tikėjausi, kad Eimantas daugiau pasireikš konferencijos metu :-)
• Fiodor Vereščiaka pasakojo apie kito Ruby karkaso – MERB naudojimą. Manau, prezentacija daugiau skirta įsigilinusiems į Rails karkasą ir galintiems jį palyginti su MERB’u. Kadangi Fiodor kalbėjo paskutinis, o konferencija, kaip minėjau, užtruko, tai jo pranešimo pabaigos taip ir nesulaukiau.

Dėkoju organizatoriams ir laukiu kitų renginių. Girdėjau gandų, kad galbūt jo netgi nereiks laukti iki kitų metų (kalbu apie PHP) :-)

Pats asmeniškai jau kurį laiką dirbu būtent su šiuo produktu ir esu patenkintas jo teikiamomis galimybėmis. Tuo labiau, kai visiškai nemokamai ir teisėtai gaunu tokį galimybių rinkinį, kuris netgi lenkia kaikuriuos mokamus produktus.

• Komodo Edit
• Oficialus įskiepių archyvas

Turnyras vyks KTU regioniniame mokslo parke (tam pačiam pastate kur vyko PHP Security konferencija) Kovo 21 dieną (penktadienį), o registracija vyksta iki Kovo 10 dienos. Dalyvio mokestis studentų komandoms: 2⁸ Lt, o imonėms: 2⁹ Lt. Bendras prizinis fondas: 6000 Lt, tačiau Antanas teigė, kad tikrai nenori, jog dalyvavimas būtų dėl prizų. Turnyro tikslas susipažinti, pabendrauti, parodyti savo žinias ir sugebėjimus. Laiko suburti komandą ir pasiruošti dar yra pakankamai, tad nemiegokit!

Daugiau informacijos oficialiame turnyro puslapyje www.itkovos.lt.

• Mažas reiškia gražus.
• Rašyk kiekvieną programą taip, kad ji gerai atliktų vieną darbą.
• Susikurk programos prototipą kuo anksčiau.
• Rinkis mobilumą vietoj efektyvumo.
• Saugok skaitinius duomenis tekstiniuose failiuose.
• Naudok pakartotinį kodo panaudojimą (nebūtinai savo :-P).
• Naudokis shell skriptais veiksmingumui ir mobilumui užtikrinti.
• Venk sudėtingos vartotojo sąsajos.
• Kiekvieną programą rašyk kaip filtrą, kad jos išvedamus duomenis galėtų panaudoti kitos programos.

Jei apie šias išvardintas dogmas norisi paskaityti daugiau, tai galite padaryti čia: “The Unix Philosophy”. Žinoma, nereikia visko priimti kaip šventos tiesos ir girežtai pulti laikytis, rašant betkokias programas be išimties. Taip pat nereikia pamiršti, kad pagrindinė UNIX veikimo sąsaja buvo komandinė eilutė, tad nuo tų laikų daug kas pasikeitę. Tačiau ir šiais laikais šiuose žodžiuose galima rasti daug tiesos. Kaikurios taisyklės labiau linksta link inžinerijos ar struktūrinių šablonų, o kitos labiau susijusios su pačiu programavimu. Manau ne vienas jūsų laikotęs panašių principų.

Neseniai pačiam teko susidurti rašant vieną klientinę aplikaciją. Aplikacija parsisiunčia duomenis iš serverio, vykdo tam tikrus veiksmus (atsižvelgiant į duomenis ir atskirai), registruoja informaciją serveryje, yra valdoma per grafinę vartotojo sąsają. Visų pirma visus vykdomus išorinius veikmus (vaizdo grotuvo paleidimas, raportavimas, garso reguliavimas ir t.t.) aprašiau shell skriptais. Tai leidžia nesunkiai ir greitai atlikti pakeitimus ir pritaikyti programą skirtingiems kompiuteriams. Tam netgi nereikia žinoti programos kodo – užtenka žinoti kokie parametrai paduodami konkrečiam skriptui. Nereikia programos perkompiliuoti. Duomenų parsiuntimui ar išsiuntimui paprastai reiktų pasirašyti kokią klasę. Bet kam, jei yra wget arba fetch? Wget programos iškvietimą taip pat įrašiau į skirptą ir nesuku galvos. Duomenų registravimui nutolusiame serveryje irgi panaudojau tą patį wget, nes man tiesiog užtenka kreiptis į URL nurodžius tam tikrus parametrus. Esant reikalui, galima patogiai pasiimti betkokią sistemos informaciją, ją išsifiltruoti ir susirikiuoti prieš paduodant jūsų programai. Vieną iš rikiavimo pavyzdžių buvau pateikęs įraše Jūsų TOP 10 dažniausiai naudojamų konsolės komandų. Čia ir slypi programavimo UNIX aplinkoje galia, palengvinanti darbą mums – programuotojams. Norėdami plačiau apsišviesti galite paskaityti Basics of the Unix Philosophy.

Infoshow PHP konferencija 2007

Matosi, kad su kiekvienais metais Lietuvoje rengiamos PHP konferencijos tobulėja tiek pranešimų, tiek ir organizavimo atžvilgiu. Šiemet netgi turėjom remėją, kuris labai protingai viliojo programerius pas save :-) Pranešimų nevertinsiu, nes tai puikiausiai galėsit padaryt patys, kai bus įdėta filmuota medžiaga (turėtų pasirodyti dviejų savaičių bėgyje). Galiu tik pasakyti, kad praktiškai visi pranešimai yra verti dėmsio. Norėčiau išskirti tik R. Švarplio temą “PHP ir dideli duomenų kiekiai”. Savo pranešime Ričardas papasakojo apie braškilijoninių duomenų kiekių apdorojimą, siekiant kuo didesnės spartos, bei patvirtino kaikuriuos mano teiginius (pvz., kad nėra būtina visad normalizuoti duomenų bazę). Kaip pavyzdį pateikė NFQ projektą Swoodoo.de, kurio vienas iš reikalavimų buvo iš milijoninių duomenų išrinkti reikiamus ir tai atlikti ne daugiau, kaip per 0.1 sekundės.

PHP Security Conference

Pirmadienį prasidėjo kitas renginys. Ši konferencija truko dvi dienas, nuo 9:00 iki 17:00. Konferenciją vedė Johann-Peter Hartmann – PHP saugumo specialistas. Į renginį susirinko tie patys matyti veidai. Pasakoti kas ir kaip nelabai gaunasi, nes reiktų išdėstyti praktiškai visą medžiagą. Pirmąją dieną teko išgirsti plačią saugumo teoriją apie XSS, SQL bei kodo injekcijas, kritines funkcijas ir t.t. Na o šiandien prasidėjo visos linksmybės. Neturėdamas piktų kėslų, vedėjas gyvai pravedė hack sesiją, kurios metu pademonstravo saugumo spragas įvairiuose puslapiuose. Kaikurie taikiniai buvo pasirinkti atsitiktinai, kitus pasiūlė konferencijos klausytojai. Vienas taikinių buvo Lietuvos vyriausybės puslapis, kurio klaidomis pasinaudoti užteko vos pusvalandžio. Hartmann’as rimtu veidu žurnalistę tikino, kad tokį atvėjį mato tik Lietuvoje. Žinoma jis juokavo :-) Taip jau yra, kad valstybinės organizacijos rūpinasi savo puslapių saugumu per mažai. Ne menkesnės klaidos buvo aptiktos ir kituose puslapiuose. Apibendrinus, renginys, kaip ir visas savaitgalis, vertas dėmesio.