Tačiau web programuotojas – toks gyvūnas, kuriam tenka dažnai susidurti ir su kitų projektų informacija: FTP, duomenų bazių, administravimo sistemų, ssh ir kiti prisijungimai. Jie dažnai būna generuojami automatiškai. O keisti į paprastesnius ir suprantamus arba negalima (paprasčiausiai neturiu teisių) arba tiesiog neverta dėl saugumo – automatiškai sugeneruoti n*y ilgio slaptažodžiai laikomi saugiais. Žinoma, jei nėra užrašyti ant post-it lapuko, kuris priklijuotas prie monitoriaus :-) Atsiminti kelis kilogramus tokių slaptažodžių yra sudėtinga, ypač kai jie nėra naudojami kasdien.

Anksčiau saugojau šią informaciją tekstiniame faile, kurį laikydavau šifruotame diske. Galbūt šitas būdas yra neblogas, tačiau nepatogus, kai informacijos kiekis išauga. Nusprendžiau, jog reikia kažkaip išspręsti šį klausimą. Esu matęs keletą sistemų, tad iškart galvoje sukosi reikalavimai:

• Katalogizavimas. Sistema turėtų leisti sudėlioti duomenis į katalogus arba suteikti jiems etiketes.
• Prie kiekvieno projekto turėtų būti galima sukurti kelis įrašus su aprašymais. To reikia, kadangi kiekvienas projektas gali turėti daugiau nei vieną slaptažodį. Kaip minėjau anksčiau: duomenų bazės, FTP prisijungimai ir t.t.
• Galimybė pasiekti duomenis ne tik iš savo kompiuterio.
• Multiplatformiškumas. Tai galėtų būti web pagrindu veikianti sistema arba programa, veikianti ant skirtingų operacinių sistemų.
• Atviro kodo programa. Tai yra ypač svarbu, kai programa dirba su jautriais duomenimis, tokiais kaip slaptažodžiai.
• Na ir žinoma, visa tai turėtų būti saugu.

Pirma mintis buvo pačiam pasirašyti web sistemą, nes galėčiau ją pritaikyti pagal savo poreikius. Tačiau pamaniau, kad nereikia išradinėti dviračio ir nusprendžiau paieškoti jau egzistuojančių sprendimų. Peržvelgęs keletą variantų apsistojau ties KeePassX. Tai kitos programos KeePass klonas. Abi programos yra multiplatforminės ir atviro kodo, tačiau antrosios net nebandžiau – pirmoji buvo Ubuntu repozitorijose ir pilnai tenkino mano poreikius. Kiek mačiau KeePass palaiko įskiepius, o KeePassX to neturi.

KeePassX slaptažodžių tvarkyklė

Kaip jau minėjau, programa yra multiplatforminė. Yra sukurtos versijos Windows, Linux ir MacOS operecinėms sistemoms. Slaptažodžiai yra saugomi šifruotose duomenų bazėse (atskiruose failuose), kurias galima (kaip gi kitaip?) apsaugoti slaptažodžiu ir raktu.

KeePassX slaptaždžių manageris

Programa leidžia sukurti slaptažodžių grupes – katalogus (kaip matote paveikslėlyje), priskirti jiems piktogramas. Grupėse galima saugoti slaptažodžių įrašus. Išsaugant įrašą nurodomas jo pavadinimas, vartotojo vardas, url, slaptažodis (du kartus), komentaras ir galiojimo data. Galima prisegti failus. Visi šie laukai nėra privalomi, todėl galima saugoti įvairaus tipo informaciją. Kartu yra pateikiamas saugių slaptažodžių generatorius, nors aš pratęs naudoti pwgen.

KeePassX slaptažodžio įrašo kūrimas

Programoje daug dėmesio skirta saugumui. Vartotojui nėra rodomi įvesti slaptažodžiai – jie slepiami po šešiomis žvaigždutėmis (žinoma, šitai galite išjungti). Tokiu atveju slaptažodžius siūloma nusikopijuoti į laikinąją atmintį (clipboard), iš kurios jie yra pašalinami po nurodyto laiko tarpo (pvz. 20 sekundžių). Minimizavus programos langą arba uždarius ją į system tray lauką, galima nustatyti, kad duomenų bazė būtų automatiškai užrakinama ir norint ją vėl peržiūrėti būtų reikalaujama slaptažodžio. Šios priemonės gelbėja nuo atsitiktinai prie kompiuterio prisėdusių pašalinių asmenų.

Sinchronizavimas

Vienas iš reikalavimų buvo galimybė pasiekti duomenis ne tik iš savo sistemos. Nors KeePassX yra darbastalio programa, tačiau ji duomenis saugo išoriniuose failuose. Čia mums į pagalbą ateina universalus sprendimas – DropBox. Tiesiog duomenų bazės failą saugau DropBox direktorijoje. Kadangi duomenų bazė šifruota – perdaug nesijaudinu, o savo slaptažodžius galiu pasiekti tiek iš namų, tiek ir iš darbo kompiuterių.

Pats asmeniškai jau kurį laiką dirbu būtent su šiuo produktu ir esu patenkintas jo teikiamomis galimybėmis. Tuo labiau, kai visiškai nemokamai ir teisėtai gaunu tokį galimybių rinkinį, kuris netgi lenkia kaikuriuos mokamus produktus.

• Komodo Edit
• Oficialus įskiepių archyvas

Tačiau vis dar nėra geriausio buvusio Linux Skype versijos pranašumo – normalaus grupių valdymo. Nors anksčiau buvusios grupės taip pat buvo neįdealios (jų nebuvo galima išsidėstyti kaip nori, o buvo griežtai rikiuojamos pagal abėcėlę), tačiau dabar jų visiškai nėra. Dėl kažkokių priežasčių jos buvo panaikintos berods nuo 1.4 Gold versijos, kurios dėl to aš ir nenaudojau. Gerai, kai vartotojas turi 20 kontaktų, o ką daryti tiems, pas kuriuos “on-line” kasdien tupi apie 70? Nėra patogu kai pateikiamas vientisas daugiau nei 50 varotojų sąrašas.

Malonus dalykas – patogesnė istorijos peržiūra. Dabar galima peržiūrėti tam tikro intervalo pokalbio istoriją: paros, savaitės pusės ar viso mėnesio ir visą. Taip supaprastina paiešką ir leidžia sutaupyti laiko.

Na ir maloniausia ir visų labiausiai laukta funkcija – video pokalbiai. Turbūt dėl video tvarkyklių (o gal ir dėl ko nors kito) niekaip nepavyko padaryt ekrano nuotaukos su video pokalbio vaizdu. Nuotraukoje vietoj vaizdo gaudavau mėlyną plotą. Turėsite tiesiog manimi patikėti be įrodymo (pateiktas paveiksliukas iš skype.com). :-)

Skype’as mano integruotą internetinę kamerą pasigavo iškart. Nežinia, ar čia įtakos turi mano anksčiau instaliuotos gspca tvarkyklės, tačiau nieko nereikėjo konfiguruoti. Vaizdą gavau be problemų, tačiau savos kameros vaizdas (rodomas mažesniame langelyje) kartais beveik visada nugesdavo ir pavirsdavo į tą patį mėlyną plotą. Tai jokios įtakos pašnekovo gaunamam vaizdui neturėjo ir jis kuo puikiausiai mane matė. Tačiau Ttai veikiausiai yra ne Skype kliento, o mano kompiuterio kaltė. Man baigus pokalbį, nulūžo mano draugės Skype (Windowsinis). :-) Gal čia sutapimas.

Betkokiu atveju tai dar kolkas tik beta versija. Belieka tik laukti, kol bus grąžintos grupės, tada turėtume ganėtinai patogų klientą.

Daugiau apie tai rašo:

• Skype 2.0 beta for Linux: the Great Revolution
• Skype 2.0 Beta for Linux, the Great Revolution
• LinuxSkype – Developer Zone

P.S. Įrašas turėjo pasirodyti anksčiau, bet truputį užsigulėjo ;-)

Parsisiuntę GDesktop iš oficialios svetainės jį suinstaliuojame. Suinstaliavus, programa automatiškai bus paleidžiama tik perkrovus sistemą (nebūtinai patį kompiuterį). Jei to nesinori daryti, galima paleisti tiesiog su komanda gdesktop. Kai tik programa bus paleista, bus pradėtas realaus laiko failų indeksavimas. Tai reiškia, kad failai bus įrašyti į paieškos duomenų bazę tik tada, kai vartotojas juos “pamatys”, atidarys ar kitaip suaktyvuos. Norint, kad paieška duotų geriausius rezultatus, siūlyčiau suindeksuoti visą informaciją esančią kompiuteryje. Tam reikia iš google desktop meniu (paspaudus dešinį pelės mygtuką ant esančios ikonos), pasirinkti Index > Re-Index. Pats informacijos surašymas gali užtrukti keletą valandų. Indeksavimo metu procesas naudojo ~10% procesoriaus resursų ir 10-20 MB RAM, tad darbui netrukdė. Bet kuriuo metu galima peržvelgti indeksavimo būseną ir/arba jį sustabdyti. Paranojikams: galima nurodyti direktorijas, kuriose esančios informacijos neindeksuoti.

Pati paieška gali būti vykdoma paleidus “Quick Search Box”. Ji atidaroma du kartus paspaudus Ctrl mygtuką, tiesa nėra šio mygtuko pakeitimo galimybės, o tai nelabai patogu, kai susimala pirštukai.

Antras galimas variantas vykdyti paiešką – nuėjus tiesiai į Google.com. Puslapyje atsiranda papildomas laukelis “Desktop”, kurį pasirinkus ir bus vykdoma paieška. Jei tokio laukelio nematote, perkraukite naršyklę. Tiesa, kolkas aš jį radau tik su Firefox’u :-)

Paieškos rezultatai, kaip ir nustatymai, gali būti peržiūrimi naršyklės lange, standartiniu visiems jau iki skausmo pažįstamu būdu:

Apibendrinant, visai mielas daikčiukas. Man asmeniškai patiko paieškos GMail’e galimybė, nes nebereiks nuolat krauti puslapio norint rasti tam tikrą informaciją. Žemiau pateikiu keletą nuorodų, susijusių šia tema. Beje, kad turėtumėte naujausias oficialias programų versijas, siūlyčiau susimesti Google repositorijas savo sistemai.

• Google Desktop now available for Linux – oficialus Google pranešimas.
• Google Desktop for Linux – oficiali svetainė.
• Google Linux Repositories – oficialios Google produktų repositorijos.
• Get More From Google Desktop – senas įrašas, kaip išnaudoti visas GDesktop galimybes.
• 10 Great Uses For Google Desktop – Kodėl verta naudoti GDesktop.

[21:35:40] … kaip tau tokia? :d
[21:35:40] … paziurek kokia foto andrius atsiunte
[21:35:45] … bet cia nesveikai
[21:35:49] … [cenzūra]sandra.jpg
[21:35:49] … [cenzūra]sandra.jpg
[21:35:50] … oi netau cia turejo but sory
[21:35:53] … (rofl)
[21:35:55] … :)

Žiūrim ką turim

pawka@pawka-laptop:~/Desktop$ wget [cenzūra]sandra.jpg
–21:51:39– [cenzūra]sandra.jpg
=> `sandra.jpg’
Resolving www.[cenzūra].ru… [cenzūra]
Connecting to www.[cenzūra].ru|[cenzūra]|:80… connected.
HTTP request sent, awaiting response… 301 Moved Permanently
Location: [cenzūra]/sandra.scr [following]
–21:51:40– [cenzūra]/sandra.scr
=> `sandra.scr’
Resolving pasidulkinam.com… 77.232.72.67
Connecting to pasidulkinam.com|77.232.72.67|:80… connected.
HTTP request sent, awaiting response… 200 OK
Length: 179,328 (175K) [text/plain]

100%[========================================================>] 179,328 131.73K/s

21:51:42 (131.46 KB/s) – `sandra.scr’ saved [179328/179328]

Ir gaunam sandra.scr, kas ir yra virusas. Operuot neoperavau, kaip pašalint – tiksliai nežinau, nes nesirgau. Girdėjau, kad jis lyg įsirašo į temp katalogą ar tai Windows/system32/. Tad darot maždaug taip:

• Į run (iš start meniu) lauką įsirašot “msconfig”
• Išsiimat iš start-up’o ko nereik, t.y. “Windows/system32/skype.exe”.
• Per search’ą sistemoje susirandat *.pf failus ir juos šalinat lauk.
• Rekomenduojama švariai ištrinti ir perinstaliuoti Skype.

Pamenu kai panašūs dalykai dėdavosi IRC. Dabar Aitvaro komanda neblogai dirba ir tiesiog užmeta autokill’ą vartotojams, kurie parašo kokio nors kenksmingo puslapio adresą (pats iš smalsumo gavau killą, kai darbe pabandžiau parašyt sau į privatą vieną adresą ir pažiūrėt kas bus :-)). Todėl tokiems dalykams ilgai plisti IRC paprasčiausiai nėra sąlygų. O kaip bus su Skype?

Labiausiai užknisantis dalykas Pandoroj, kad nuolat reik laikyt atvertą browserio langą su puslapiu. Kadaise ieškojau visokių plug-in’ų Winampui ar kam kitam. Neradau. Na o dabar show: jei turit naujausią Winamp versiją (Winamp 5.32), tai galite įsidėti Pandorą į Media Library. Taip nereiks laikyt atidaryto naršyklės lango. Darom taip:

• Uždarom Winamp’ą.
• Atidarom su teksto editoriumi failą ml_online.ini, esantį maždaug čia: “C:\Program Files\Winamp\Plugins\ml\ml_online.ini”.
• Surandam paskutinę tokią eilutę, kur “11″ gali būti kažkoks numeris:

  ElementID11=-1

  Ir keičiam ją į

  ElementID11=11000
  ElementIcon11=11007
  ElementSubbed11=1
  ElementName11=Pandora
  ElementURL11=http://www.pandora.com?cmd=mini
  ElementID12=-1

• Failą išsaugom, užmetam Read-only atributą.
• Pasileidę Winampą einam į Media Library/Online Services/Pandora. Sako, reik dar susikurt Pandoros paskyrą (aka akountą).

Reik dar pripačint, kad koks XMMS as amaroK veiktų, tai būtų išvis smagu.

Visų pirma, reikia nusikopijuoti konkretaus kalendoriaus adresą. Tam Google kalendoriuje atidarome kalendorių tvarkymą (manage calendars). Iš kalendorių sąrašo pasirenkame kokį kalendorių norime įtraukti. Atvėrus kalendoriaus tvarkymo puslapį, pasirenkam Pirvate iCal adresą ir jį nusikopijuojame.

Dabar įkelsim jį į Evolution’ą. Pasileidę programą, atsidarome kalendoriaus rėžimą ir pasirenkame kurti naują kalendorių. Parinkę kalendoriaus tipą “Web Calendar”. Į tam skirtą vietą įterpiame, anksčiau nukopijuotą, kalendoriaus iCal adresą. Nusistatom kitas opcijas ir viskas. Analogiškai susikeliam kitus kalendorius.

Gaila, bet kalendorius veikia tik skaitymo rėžimu, tad visus redagavimo darbus turėsit toliau atlikti naudodamiesi naršykle. Jei tuo viskas ir užsibaigtų, nebūčiau taip apsidžiaugęs ir turbūt netgi viso šito nenaudočiau. Bet dabar smagiausia dalis. Visi Evolution’o kalendoriaus įrašai automatiškai rodomi Gnome kalendoriuje:

Nors tai nėra padaryta idealiai, teksto dalis nukerpama ir nerodoma jokiam pop-up’e, tačiau vistiek patogu. Nereik kiekvieną kartą krautis naršyklės, norint peržvelgt dienotvarkę. Žodžiu, jūzeful.

P.S. Žinau žinau, straipsnio pavadinimas nevisai tikslus. Tačiau kaižkaip vietoj “Linux” ar “Gnome” instinktyviai įrašiau Ubuntu :-) Vistiek gi supratot :-P

• Parsisiunčiam šį failą (aš išsisaugojau į “/home/pawka/.opera/cache4″, MS Win naudotojai gali saugotis į “Opera\profile\cache4\” ar bet kur kitur).
• Atsidarom Google Reader, spaudžiam dešinį pelės mygtuką ir iš meniu pasirenkam “Edit site preferences…”
• Atsidariusiame lange atverčiame “Scripting” tab’ą ir į “User JavaScript files” įrašom kelią iki mūsų reader.js failo įskaitant ir patį failo pavadinimą (mano atveju “/home/pawka/.opera/cache4/reader.js”).
• Perkraunam puslapį ir džiaugiamės nauju gūglo produktu.

Nuskaičiau iš čia.


void * worker(void * parm)
{
  Step step;
  bool gotData = false;

    if (gotData)
    {
      std::string result = readData(*step.sock, step.number);
      setResult(*(step.sock), result);
      delete step.sock;
      gotData = false;
    }
    sleep(1); //Atkreipkit dėmesį čia.
  }
}


Kaip matot, gija dirba nuolat, kol yra įjungtas serveris. Užrakinamas mutexas, jei yra darbų, nusiskaitomas darbas, mutexas atrakinamas ir vykdomi reikalingi veiksmai. Viskas paprasta ir aišku, tik man ramybės neduoda tas sleep(1);. Jį įdėjau tam, kad jei kodas būna be jo, labai ėdami CPU resursai, nes ciklas nuolat sukasi nieko naudingo neveikdamas. O su sleep(1) yra įvedamas kažkoks taktas. Žinau, kad tai nėra geriausias pasirinkimas, nes kažkurį laiko momentą gijos nieko neveiks, nors ir bus darbų. Veltui švaistomas laikas. Kadangi su tokiu darbu susidūriau pirmą kartą, tai tiksliai ir nežinau kaip viskas yra daroma, kad sprendimas būtų optimaliausias. Gal kas turit idėjų kaip sinchronizavimą padaryt veiksmingesniu?