Savaitgalį buvau beveik priverstinai integruotas į slidininkus (neturėjau kur trauktis). Buvau nuvežtas į slidinėjimo trasą kažkur už Vištyčio (į vieną iš nedaugelio Lietuvoje), pastatytas ant slidžių ir paleistas. Turint galvoje tai, kad turėjau sunkią vaikystę (nes nei karto nestovėjau ant slidžių), tai viskas buvo laaaaabai baisu nauja. Tik atvažiavęs į vietą ir pamatęs kalnų statumą pagalvojau sau “nu jau nuo šito tai nevarysiu - žūčiau”. Prifiksuotas prie slidžių išėjau prieš kalną. Ten veikia tokie DIY keltuvai su trosu. Tai pirmą kartą ir dribau dar tik bekildamas į kalną ties pusiaukeliu. Teko susirinkti slides (viena jau buvo atšokus) ir į likusią kalno dalį užlipti pėsčiomis. Buvo neblogas apšilimas, užlipau visas šlapias. Na o tada atėjo pirma galimybė leistis nuo kalno. Pasirinkau nuožulnesnį šlaitą - varlinyką :-). Jei skaičiai iš galvos neišbyrėjo, tai, besileisdamas nuo jo, griuvau kokius 3 kartus mažiausiai. Jei tokia situacija būtų besikartojusi ir toliau, galvoj būtų pradėjusios suktis panašios mintys, kad “slidės - šūdas”, “slidinėjimas - nežmonėms” ir panašiai. Bet po truputį rinkausi skill pointus ir experience’ą, tad situacija gerėjo. Atėjo pietų metas, o aikšelė randasi didžiojo baisiojo kalno, kurio bijojau, papėdėje. Tad jau nori nenori teko žvelgti mirčiai į akis: žūti besileidžiant, arba mirti iš bado. Kažkaip nežuvau. Pavalgėm, įkalėm karšto vyno, tai matyt ir pramušė. Nebebijojau net ir baisiojo kalno :-) Žodžiu, padariau neblogą pažangą: dabar jau nebekrentu ne tik kildamas viršun, bet ir leisdamasis ir noriu dar dar daaaaaaaar!!! :-)
Archive for the 'Sportas' Category
Kadangi pastaruoju metu vien tik sėdžiu prie kompo arba geriu alų, tai nuspręndžiau jog reikia imtis kažkokių veiksmų (pačiam jau baisu darosi). Taip ir neprisiruošiau vėl pradėt vaikščiot į sporto klubą. Tai susirgdavau, tai laiko nėra (dabar ypač, atrėjant sesijai - darbų milijonas). Paskatintas Zuoko (hehe :-)), nuspręndžiau rytais palakstyti aplink prie namų esantį stadioną. Ir laiko daug nevalgo (eiti į sportklubį su visa kelione užtrunka apie 3 valandas), ir vis šis tas. Nors neužpelysiu :-) Kadangi nesu didysis sportininkas, tai pirmą kartą apibėgęs savo maršrutą galvojau, jog mirsiu. Bet išgyvenau :-) Pačiam įdomu kiek mano šis entuziazmas tęsis…
Po dar vienų tragiškų varžybų peržvelgiau šių metų TOP16 rezultatus. Iškarto pamačiau puikų komandos nesėkmių sprendimo būdą: visiems trims negrams reiktų šiknas išspardyt! Mano kukliu supratimu, Žalgirio legionieriai buvo samdomi, kad būtų komandos lyderiais, ką kažkada Tanoka puikiai vykdė. O kas dabar? Pagal naudingumą, mūsų negrai tupi apačioje tarp komandos žaidėjų. Kad Beardas tinginys, tai čia jau seniai aišku. Kai įspiria kas į šikną, tada žaidžia, o taip tai kam jam žaist, gi jo kontraktas dar, berods, porą metų galioja… Per vakarykštes rungtynes naudingumas - 0, o aikštėje jis praleido 27 minutes. Ką tai reiškia? Kad aikštėje buvo nieko neveikiantis žaidėjas. Kaip mano draugė rašė: “…jei Beardas nemestu kaip mergaite, tai pataikytu visada. Sudas :/”. Tai va, kad šūdas. Freemanas irgi balansuoja ties nuliu, nors vidutiniškai žaidžia beveik po pusvalandį. Jo naudingumas per TOP16 - 1,2. Na o šauniausias, tai “geriausias visų laikų Lietuvos legionierius” - Andersonas. Šis išvis, rodos, nusamdytas ne, kad žaistų, o tam, kad kenktų. Kiek bežaistų, tiek naudingumo koeficientas neigiamas. Net nustebau, kai pamačiau jog jo vidutiniškas TOP16 naudingumo koef. net 0,6 (galvojau bus neigiamas). Nieko nuostabaus, kad žaidžia beveik po 20 minučių, o aš jo visai nepastebiu. Nieko nuostabaus, kad Sireika atsistatydino, kuriam, beje, norėčiau padėkoti už nuopelnus Žalgiriui. O dabar laukiam permainų ir pergalių…
P.S. Ir nepasiduokim šūdlaikraščio propagandom!
Šiandien iš Žalgirio gavau šiek tiek įdomios Žalgirio ULEB Eurolygos rungtynių statistikos. Paskaitykit ir jūs.
Po 2000-ųjų metų Europos krepšinyje įvyko perversmas, tai jau šeštasis Eurolygos sezonas, kurį organizuoja ULEB. Ir visus tuos metus „Žalgirį“ su prestižinio turnyro organizatoriumi sieja tvirti ryšiai. Žalgiriečiai nepraleido nė vieno sezono ir šiandien žaidžia jau šimtąsias rungtynes. O šimto rungtynių ribą kol kas yra peržengę vos 12-a Europos klubų.
Per 99-ias rungtynes, „Žalgiris“ pelnė 7848-is taškus, o tai yra vidutiniškai truputį daugiau nei po 79-is per rungtynes.
Daugiausia kartų, po aštuonis susitikome su „Olimpija“, „Panathinaikos‘u“ ir „Maccabi“.
Skaudžiausias pralaimėjimas, daugiau nei prieš keturis metus, 34-ių taškų skirtumu, susitikime su „Kinder‘iu“. Tai buvo ir pačios nerezultatyviausios „Žalgirio“ rungtynės.
Įdomiausia, kad didžiausia pergalė taip pat susijusi „Kinder‘iu“, tame pačiame sezone, 24-iais taškais.
100-ą ir daugiau taškų „Žalgiris“ surinko šešis kartus, o pačios rezultatyviausios rungtynės su „Skipper‘iu“ 2004-ųjų žiemą. „Žalgiris“ pralaimėjo, bet prisirinko net 107-is.
Europoje dar niekas nepakartojo tą vakarą užfiksuoto Tanoka Beardo naudingumo koeficiento - 63. Ir nė vienam žalgiriečiui kol kas neįkastas tada amerikiečio 19-os atkovotų kamuolių skaičius.
O visa „Žalgirio“ komanda, žaisdama net ir be Tanokos daugiausia kamuolių, 48-is, atkovojo šį sezoną susitikime prieš tą patį klubą, tik jau pakeitusiu pavadinimą – „Climamio“.
Per praleistus jau beveik šešis sezonus ULEB Eurolygoje, „Žalgiris“ yra du kartus pataikęs po 13-a tritaškių. Po penkis per vieną susitikimą yra įsūdę Slanina, Jurkūnas, Bagatskis ir Freemanas.
Daugiausia, 25-is rezultatyvius perdavimus komanda atliko antrojo sezono rungtynėse su London „Towers“. O individualus geriausias pasiekimas -10 perdavimų, kaunantis su „Unicaja“, priklauso Edui Cota.
Su „Montepaschi“ susiję abu perimtų kamuolių rekordai. Prieš dvejus metus, Cota iš italų pavogė šešis kamuolius, o prieš metus, visa komanda 21-ą.
Pačiame pirmajame ULEB Eurolygos sezone, Grigorijaus Khižniako padedami, tuometiniai žalgiriečiai užfiksavo tokį rekordą, kad prie jo ateinančioms kartoms priartėti bus labai sunku. Rungtynėse su „Estudiantes“ pats Grigorijus blokavo net aštuonis varžovų metimus, o visa komanda nupūtė trylika.
Daugiausiai sezonų – 5 ir daugiausiai rungtynių – net 70, vilkėdamas žalią-baltą aprangą, sužaidė Dainius Šalenga. O daugiausiai taškų pelnė Tanoka Beardas - 889-is. Jam ir priklauso žalgiriečių rezultatyvumo rekordas. Per jau apkalbėtas rungtynes su „Skipper‘iu“, jis pelnė 35-is.
Be Beardo trisdešimties taškų ribą yra peržengę tik du žalgiriečiai. Prieš „Budučnost“ Saulius Štombergas surinko 33-is, o prieš „Barcelon‘ą“, Donatas Slanina 31-ą.
Štai tiek skaičių po 99-erių rungtynių.
Nors gal kiek ir paveluotai, tačiau šiandien atsiverčiau Euroleague.net, kad pavartyčiau tragedija tapusių ir daug klausimų sukėlusių ketvirtadienio varžybų (Žalgiris vs. Winterthur FCB 85-86) statistiką. Nustebau prie rungtynių reportažo pamatęs ir Lietuvos vėliavėlę. Tai reiškia, kad rungtynių reportažą galime skaityti ir mūsų gimtąja kalba :-) Seniau stebėjausi, kodėl lenkai gali parašyt reportažą savo kalba, o mes ne. Dabar viskas puiku :-) Kas susidomėjo, reportažą gali rasti čia.