Povilas Balzaravičius

Diskusijų banga apie Web 2.0 jau kurį laiką atrodo aprimus - viską išsiaiškinome, viską suprantame. Tačiau visgi vakar su vienu pažįstamu vėl atgaivinom šią temą. Diskutavom bendrai apie Web 2.0 suvokimą ir apie ateinančius Web x.0, kur x > 2. Supratau, kad kaikurie žmonės klaidingai suvokia pačio Web 2.0 esmę, tad pasidalinsiu savo nuomone ir mintimis apie tai.

Pirmiausiai išsiaiškinkim kaip aš suprantu kas yra Web 2.0. Kaikuriems iškart kyla technologinės asociacijos su AJAX, žymėmis (tags). Kiti mini dizaino ypatumus: užapvalintus kampus, pastelines spalvas, padidintą šrifto dydį. Aš pats nenorėčiau Web 2.0 sieti konkrečiai su technologijomis ar webdunulišku dizainu. Tai greičiau reiškinys ir interneto naudojimo įpročių pasikeitimas, lyginant su praeitimi, arba vadinamais Web 1.0 laikais. Pagrindinis Web 2.0 principas - vartotojas pats kuria turinį, tad webdunuliškumas labiausiai pasireiškia wikiuose, webloguose ir kituose bendruomenių, bei socialinių tinklų portaluose. Manau visa tai galėtų kuo puikiausiai egzistuoti ir be AJAX’o ar užapvalintų kampų dizaine. Tiesiog paprasčiausiai šiuo metu populiarios technologijos ir dizaino ypatumai taip pat yra priskiriami Web 2.0 kartai tik dėl to, kad jų naudojimas išaugo būtent Web 2.0 laikotarpiu.

Atsiradus 2.0, vos ne tuo pačiu metu buvo pradėta kalbėti ir apie 3.0. Sklando įvairios nuomonės, kad Web 3.0 bus būdingas dirbtinis intelektas, dar kažkokios super technologijos ir t.t. Taip jau yra klijuojamas pavadinimas KAŽKAM, ko dar nėra ir niekas tiksliai nežino kas TAI bus. Tačiau atkreipkime dėmesį į tai, kad terminas Web 2.0 atsirado vėliau, nei pats reiškinys ir tik tada pradėta vadinti senąjį interneto vartojimo įprotį “Web 1.0″, norint parodyti skirtumą tarp praeities ir dabarties. Iki Web 2.0 atsiradimo niekas neskaičiavo, kad, tarkim, su Flash’o atsiradimu jau turim Web 1.5 versiją, o po Web 1.9 seks Web 2.0. Analogiškai ir čia - nemanau, kad brukdami technologijas, dirbtinį intelektą ir kitus stebuklus po truputį privesime internetą prie 3.0 kartos. Na, nebent tai pakeistų interneto vartojimo įpročius, kaip, kad nutiko su Web 2.0 pasirodymu. Pats Web 3.0 bus savaiminis reiškinys, ženklus interneto vartojimo įpročių pasikeitimas. O kada tai bus, nežino ir negali žinoti niekas.

Vienas nuomonės apie konkretų žmogų formavimo veiksnių yra skolos. Nesvarbu ar skola nesiekia 5 litų, ar yra daug didesnė; ar pasiskolinai knygą, ar ką kitą - skolos negrąžinimas iškart verčia galvoti blogai apie asmenį. Todėl stengiuosi visada atiduoti skolas. Jei žmogus pamiršęs, jog buvo tau kažką paskolinęs, tai atiduota skola tik dar labiau sustiprina tavo karmą :-) Galų gale pats kartais pamirštu, kam esu paskolinęs knygą ar konspektus, kurių pasigendu tik tada, kai man jų prireikia. Akivaizdu, kad vesti skolininkų ir skolintojų sąrašą yra pravartu. Rašytis viską į sąsiuvinį? Nepatogu / senamadiška (chi chi). Į kokį Excel failą? Taip pat iš dalies nepatogu, nes pas mane visad tokie failai pasimeta, be to tektų (nors nebūtina) jį visad nešiotis su savimi. Tad kodėl nepasinaudojus šiuolaikinėmis interneto tarnybomis?

Kadangi naudoti milijoną web tarnybų yra nepatogu, tai nusprendžiau išmėginti žymėtis skolas jau naudojamoje Remember The Milk. Apie šią tarnybą kažkada rašė Nežinau.lt, tad perdaug neišsiplėsiu. Paprasčiausiai susikūriau naują skiltį pavadinimu “Skolos”. Rašydamas naujus įrašus laikausi tam tikros tvarkos:

• Jei aš esu kažkam skolingas, įrašo pavadinime priekyje rašau minusą, jei žmogus skolingas man - rašau pliusą.
• Toliau seka žmogaus vardas ar nickas.
• Galų gale, po dvitaškio trumpai išdėstau kas paskolinta ar pasiskolinta.
• Jei skolą reik atiduot/atsiimt iki tam tikro laiko, pažymiu laukelyje “Due”.

Viskas! Kai skola “įveikiama”, pažymim ją ir spaudžiam “Complete” - įrašas automatiškai pašalinamas iš sąrašo. Remember The Milk turi galimybę peržiūrėti jau atliktus darbus - tai irgi gali būti naudinga. Jei turite šimtus skolininkų arba verčiatės skolų išieškojimu, tai sistema tikriausiai bus perpaprasta, tačiau paprastam mirtingąjam to turėtų pilnai užtekti.

Darbe pateikė man kompą su Windows Vista. Taip ir prasidėjo mano pirmoji pažintis su šia OS. Pačią pirmą dieną buvau nustebintas (jei nesimato klaidos pranešimas, paspauskite ant paveiksliuko, kad pamatytumėte didesnę versiją):

“Error: The operation completed successfully” išgavau instaliuodamas Apache serverį :-) Kažko Vistai nepatinka ta Apache’o ikona, kuri turėtų būti system tray’uje.

Viešuoju transportu (VT) naudojuosi kiekvieną dieną. Važiuoju į darbą, važiuoju pas draugę, važiuoju į universitetą, sporto klubą ir t.t. Mėnesinis viešojo transporto bilietas man yra būtinybė, nes pirkdamas vienkartinius talonėlius išleisčiau 2-3 kartus daugiau. Nuo rugpjūčio mėnesio Kaune pabrango viešojo transporto paslaugos. Pabrango ganėtinai nemažai - apie 100%. Anksčiau autobusų ir troleibusų bilietas su važiavimo teise poilsio dienomis ir 50% studento nuolaida kainavo 11 lt, o dabar - 22 ar 24 (tiksliai nepamenu, mačiau skelbimus autobuse). Pabrango tai pabrango, nieko nepadarysi - važinėti vistiek tenka. Tačiau didžiausia bėda, kad niekaip negalėjau rasti nusipirkti tų pabrangusių nuolatinių bilietų - nebuvo nei viename spaudos kioske. Tai būdinga Kaunui vasaros metu, tad keikdamas Kauno VT toliau pirkau vienkartinius talonėlius. Vakar eidamas pro kioską vėl pasiteiravau nuolatinio bilieto. Žinoma jo vėl nebuvo, tačiau kioskininkė pasiūlė elektroninį bilietą. Mano nuostabai su studento pažymėjimu jo kaina tik 10,20 lt. Kaip skelbiama, pati kortelė kainuoja 1 litą, tad papildymas studentams - 9,20 lt.

Pats elektroninis bilietas - identifikacinė kortelė su unikaliu barkodu ir reklama kitoje pusėje. Parašyta, kad galioja iki 2010-01-01 :-) Kartu pateikiamas ir mini-aprašas. Norint naudotis el. bilietu, privaloma ant jo AIŠKIAI užrašyti savo vardą ir pavardę. Kadangi kortelė plastikinė, tad užrašas greitai nusitrina, dėl ko paskui gali kilti nemalonumų. Užrašęs duomenis, ant viršaus užklijavau lipnios juostos gabaliuką.

Bilietas pildomas spaudos kioskuose, kasininkei pateikus kortelę ir nurodžius pildymo sumą/tipą. Papildymo informacija duomenų bazę pasiekia maždaug per pusvalandį (skamba labai nepatikimai), tad rekomenduojama bilietą pasipildyti iš anksto ir visada kartu pasiimti kasos kvitą. Su juo taip pat galima susigrąžinti kortelę, ją pametus ar sugadinus (už papildomą mokestį). Tai ką gi mes gauname? Stebujlingą kortelę, kuriai kas mėnesį turime pirkti kasos čekius. Praktiškai tai lygiai tas pats mėnesins bilietas, kaip ir anksčiau, tik kitame pavidale. Kolkas jokių didelių pliusų (ar minusų) nepastebiu. Tiesa, kortelė turi PIN kodą, kuris matyt galės būti naudojamas Kauno Viešojo Transporto svetainėje. Gaila, tačiau svetainė, kurioje “galime rasti visą informaciją” (taip rašoma buklete) dar kuriama. Labai neteisinga startuojant projektą, nesutvarkyti jį aprašančios svetainės. Tuo labiau kai tai ELEKTRONINIO bilieto projektas. Ateityje žadama tobulinti šį projektą, į kortelę leisti pervesti pinigus ir pan. Žiūrėsim kaip čia bus :-)

Štai ir baigės mano bedarbio dienos ir tuo pačiu atostogos. Tame tarpe dar spėjau ir pasenti metais. Kaip nujausdami, kad gimtadienio dieną (25) galiu kažkur dingti, žmonės pradėjo sveikinti mane išvakarėse. Kadangi atostogų metu pavyko išgyventi palikus laptopą namie, tai likusį šūsnį sveikinimų gavau pastebėjau šiandien ryte, prisijungęs prie interneto. Atkreipiau dėmesį, kad virtualių sveikinimų skaičius gerokai viršija realių. Čia taip ok?

Kaip jau buvau užsiminęs, gimtadienio dieną su gf išlėkėm į Palangą.

Saulė (bent jau pradžioj), tiltas, jūra, smėlis, papludimys, kopos (nes stiprus vėjas), alus, laisvas laikas, alus, Basanofkė, ruskiai su treninginėm kelnėm ir marškiniais (haha), alus, Inculto koncertas, alus, alus, riedučiai, monopolio turnyrai kopose (bendras rezultatas 2:2), Jurgos koncertas, falšyvi nuomojami segway’ai su dviem papildomais paslėptais ratukais (irgi haha), panoraminiai kryžiažodžiai & sudoku papludimy, nuo kompo neišvarvėjusios akys, dar kažkas… Beje, labai gerai važiuojant į Palangą į bagažinę įsimesti riedučius aka rolikus. Miestas puikiai tam pritaikytas (jei galima taip pavadinti). Praktiškai iš bet kokio taško A į tašką B galima rasti kelią, tinkamą važiavimui :-) Užsimeti prie namų, tik fyt fyt prie jūros. Tada rankoj pasineši iki kopų, paguli, pasivartai ir atgal, prieš tai porą kartų apsukdamas kokį kvartalą. Ir daaaug geriau už visokius falšyvus segway’us.

Taip ir praėjo savaitė. O tuo tarpu netoliese, Klaipėdoje, turėjo vykti baigiamasis Jūros šventės koncertas. Koncertavo viena geriausių Lietuvos grupių - BIX (kita geriausia yra Antis) ir Andrius Mamontovas, tad negalėjome sau leisti tokios prabangos ir pakeliui neužsukti.

Hey hey kur gimiau?
Tarp Europos ir Honkongo.
Ką aš čia radau?
Savo perskeltą galvą.

Perskeltų galvų turbūt buvo ir nemažai. Bet ko norėt, kad kaikurie asmenys nelabai beatskyrė instrumentų derinimo repeticiją nuo pačio koncerto ir rekė “ei! ko visos (dainos) negroji?” :-) Dar pastebėjau pagausėjimą tokių padarų, pasižyminčių priekinių dantų deficitu. Matyt, kad alui tekėti nekliudytų. Koncerto metu neapseita ir be pogo (tiek draugiško, tiek ir kumščių). Nežinau ar sutapimas, bet atkreipiau dėmesį, kai po vieno pirmųjų susistumdymų/muštynių prie scenos Samas užgrojo “Kas iš to, kas iš to-o?”. Šiaip mano mintys šia tema sutampa su Karolio. Nežiūrint šių minor problemų (kurios išlieka minor, kol pats nesi užkabinamas), koncertas veri gut. Šiandien ta proga į mp3 grotuvą vėl prisirašiau BIX’ų :-) Tik vat iš Klaipėdos naktį važiuot į Kauną truputį not fun. Namo parsiradom apie 2:30-3, tad saulutė šiandien nekokios formos ėjo į darbą. Gerai, kad aš dar bedarbis :-)

P.S. Jei norit, dar galit sveikint su gimtadieniu :-)

Nuo šiandien oficialiai esu bedarbis. Bet žinokit kaip patogu pirmadienį nesikelt anksti į darbą!!! Ai, ir taip gi anksti nesikeldavau… Anivaj, prasidėjus vasarai (studentams vasara prasideda nuo Birželio pabaigos) atkuto darbdaviai ir prasidėjo darbo jėgos paieškos, bei įvairiausi verbavimai. Visas šis veiksmas neaplenkė ir manęs. Nors darbo keisti kolkas kaip ir neketinau, tačiau profilaktiškai atsiliepiu į gautus pasiūlymus ir nueinu apsišviesti į pokalbius - sveika. Ties vienu tokiu pasiūlymu ir kibau. Tiesa, pradžioj dar dvejojau, tačiau galų gale nusprendžiau, kad nepabandęs nesužinosiu savo pasirinkimo rezultato. To pasekoje šiandien atsistatydinau. Dabar savaitę pabūsiu bedarbis. Nulėksim truputį pasiilsėt į pajūrį, pagulėsim pilvus išvertę, na o po to žygiuosiu į naująją kontorą. Kokios viso to priežastys? Įdomesni projektai, didesnės tobulėjimo galimybės, ir kas be ko $$$. Tiesa, per visą šitą nežinios laikotarpį (laukiau atsakymų ir iš kitų firmų) nuplaukė mano planuotas vizitas į Airiją, tačiau išsiilsėsim ir Lietuvoje, o ten lėktuvai kursuos ir kitais metais ;-)

Vos tik užsiminiau, kad Google žada pradėti taikyti savo sukurtas programas Linux operacinei sistemai, o štai ir pasirodė pirmasis “Google Linux Client Team” produktas - Google Desktop. Pats likau maloniai nustebintas tokia sparta ir iškart parsisiunčiau jį išbandyti. Google Desktop versija skirta Windows OS egzistuoja jau pakankamai seniai, tačiau taip niekad jos ir nebuvau naudojęs. Pati programa leidžia patogiai ieškoti informacijos savo kietąjame diske, įvairiuose dokumentuose (įskaitant OpenOffice.org, PDF), internete, GMail pašto dėžutėje (labai patogu) ir t.t.

Parsisiuntę GDesktop iš oficialios svetainės jį suinstaliuojame. Suinstaliavus, programa automatiškai bus paleidžiama tik perkrovus sistemą (nebūtinai patį kompiuterį). Jei to nesinori daryti, galima paleisti tiesiog su komanda gdesktop. Kai tik programa bus paleista, bus pradėtas realaus laiko failų indeksavimas. Tai reiškia, kad failai bus įrašyti į paieškos duomenų bazę tik tada, kai vartotojas juos “pamatys”, atidarys ar kitaip suaktyvuos. Norint, kad paieška duotų geriausius rezultatus, siūlyčiau suindeksuoti visą informaciją esančią kompiuteryje. Tam reikia iš google desktop meniu (paspaudus dešinį pelės mygtuką ant esančios ikonos), pasirinkti Index > Re-Index. Pats informacijos surašymas gali užtrukti keletą valandų. Indeksavimo metu procesas naudojo ~10% procesoriaus resursų ir 10-20 MB RAM, tad darbui netrukdė. Bet kuriuo metu galima peržvelgti indeksavimo būseną ir/arba jį sustabdyti. Paranojikams: galima nurodyti direktorijas, kuriose esančios informacijos neindeksuoti.

Pati paieška gali būti vykdoma paleidus “Quick Search Box”. Ji atidaroma du kartus paspaudus Ctrl mygtuką, tiesa nėra šio mygtuko pakeitimo galimybės, o tai nelabai patogu, kai susimala pirštukai.

Antras galimas variantas vykdyti paiešką - nuėjus tiesiai į Google.com. Puslapyje atsiranda papildomas laukelis “Desktop”, kurį pasirinkus ir bus vykdoma paieška. Jei tokio laukelio nematote, perkraukite naršyklę. Tiesa, kolkas aš jį radau tik su Firefox’u :-)

Paieškos rezultatai, kaip ir nustatymai, gali būti peržiūrimi naršyklės lange, standartiniu visiems jau iki skausmo pažįstamu būdu:

Apibendrinant, visai mielas daikčiukas. Man asmeniškai patiko paieškos GMail’e galimybė, nes nebereiks nuolat krauti puslapio norint rasti tam tikrą informaciją. Žemiau pateikiu keletą nuorodų, susijusių šia tema. Beje, kad turėtumėte naujausias oficialias programų versijas, siūlyčiau susimesti Google repositorijas savo sistemai.

• Google Desktop now available for Linux - oficialus Google pranešimas.
• Google Desktop for Linux - oficiali svetainė.
• Google Linux Repositories - oficialios Google produktų repositorijos.
• Get More From Google Desktop - senas įrašas, kaip išnaudoti visas GDesktop galimybes.
• 10 Great Uses For Google Desktop - Kodėl verta naudoti GDesktop.

Google pagaliau atkreipė dėmesį ir į Linux vartotojus, nuspręsdama, kad leisti programinę įrangą taip pat reikia ir šiai platformai. Tam buvo įkurta Google Linux Client komanda. Tiesa, iki šiol jau egzistavo keletas Google produktų, veikiančių ant Linux: pasaulio žemėlapis - Google Earth ir nuotraukų tvarkymo programa - Picasa. Picasa, beje, veikia su wine pagalba (wine’ui tai išėjo į naudą), tad tikra *nix’ine Google programa galime laikyti tik Google Earth. Kas bus kuriama Linuxui kolkas belieka tik spėlioti. Manau, kad didžiausią tikimybę pirma būti išleista turi Google Talk žinučių programa. Seniai mąsčiau, kodėl nėr šios programos versijos Linux’ui. Ji yra ganėtinai aktyviai palaikoma ir plėtojama, nuolat papildoma naujomis galimybėmis, tad sulauktų tikrai nemažo susidomėjimo. Šiuo metu Google Talk’ui naudoju Pidgin (ex Gaim), tačiau taip negalima naudotis balso perdavimo galimybe. Viso šio reikalo geriausia pusė yra ne tai, kad bus išleistas koks nors Google Talk’as Linux platformai, tačiau būtent tai, kad Google pagaliau rimčiau pažiūrėjo ir į mūsų pusę. Skelbiama, kad dalis projektų bus atviro kodo :-) Kolkas žinių nedaug, belieka tik laukti. Belaukdami galite peržvelgti ypač trumpą prezentaciją iš Linux Foundation: Google Linux Client Team.

Pasirodė pirmasis Ubuntu bendruomenės web-žurnalo “Full Circle” numeris - “Issue #1″. Šis žurnalas laisvai platinamas pdf formatu. Kadangi žurnalą kuria entuziastai ir stengiasi jį išlaikyt opensource’inį, tai kiekvienas gali parašyt straipsnį ar netgi oficialiai išversti visą numerį į kitą kalbą. Beveik prieš du mėnesius buvo išleistas 17 puslapių įžanginis “Issue #0″ numeris (beje, viso 8 kalbomis). Jame buvo apžvelgtos visos Ubuntu versijos, pradedant 4.10. Naujojo numerio teko palaukti. Per tą laiką oficialus žurnalo puslapis pasikeitė gal 2-3 kartus. Jau buvau nusivylęs, kad šis projektas žlugo dar neprasidėjęs. Tačiau, pasirodo, klydau. Pradedant “Issue #1″, visi numeriai nebebus vienos temos, kaip pirmasis t.y. nulinis, o bus struktūrizuoti - turės skyrelius. Kolkas pats leidinys neatrodo perdaug rimtai ir nėra print friendly, tačiau galiu tik palinkėti sėkmės ir tobulėjimo.

• Full Circle Magazine - oficialus puslapis.

Savo blogerio karjierą, kad ir kokia ji bebūtų, pradėjau Blogas.lt sistemoje. Po kiek laiko man ten pritrūko funkcialumo ar dar kažko ir nusprendžiau bėgti lauk, pasileisdamas Wordpress sistemą. Savo senesniame webloge jau buvau prirašęs nei daug nei mažai - 68 įrašus, tad pastaruoju metu pagalvodavau, kad būtų visai smagu visus šiuos įrašus įsikelti pas save. Wordpress turi įrašų importavimo ir eksportavimo funkcijas. Įrašus galima įkelti iš tokių sistemų kaip Blogger, LiveJournal, Typepad, o taip pat ir iš kitos Wordpress sistemos, RSS 2.0 srautų ir t.t. Eksportuojant duomenys yra išsaugomi xml formatu tam tikra Wordpress struktūra. Asmeniškai manau, kad visos programinės įrangos kūrimas turėtų judėti standartų ir tarpusavio suderinamumo link. Vartotojas neturėtų būti pririštas prie konkrečios sistemos vien todėl, kad negali perkelti savo duomenų kitur, o galėtų pasirinkti tobulesnę ar jam labiau priimtimesnę sistemą. Tai taip pat skatintų programinės įrangos tobulėjimą, nes vartotojas taptų mažiau priklausomas ir rinktųsi tobulesnį ir labiau išbaigtą produktą. Tačiau BlogHoster’iui (sistema “ant kurios” sukasi Blogas.lt) taip neatrodo - nėra jokių importavimo, o tuo labiau eksportavimo galimybių.

Pradžioje galvojau, kad perkelsiu įrašus pasinaudodamas Blogas.lt RSS srautu. Blogas.lt sistemoje egzistuoja RSS įrašų publikavimo limitas, kurio maksimalus dydis - 20 įrašų. Mąsčiau, jog galima įrašus perkėlinėti dalimis: įkeliu paskutinius 20 įrašų, juos ištrinu iš savo Blogas.lt weblogo, taip galiu per RSS nuskaityti kitus 20 įrašų. Tačiau tokiu atveju būčiau praradęs visus komentarus. O ir šiaip pabandžius tai atlikti, Wordpress’as spardėsi ir importuodavo geriausiu atvėju po pirmą kiekvieno įrašo sakinį. Šis metodas netinka.

Staiga prisiminiau, jog Blogas.lt leidžia redaguoti savo weblogo šabloną, tad kodėl man jo nepavertus Wordpress’o palaikomu eksportavimo failu? Tokiu atvėju galėsime perkelti ne tik pačius įrašus, bet ir jų komentarus. Atsidaręs Wordpress eksportuotų duomenų failą, išsinagrinėjau jo struktūrą ir pasirašiau šabloną mano senąjam weblogui.

Norėdami persikelti įrašus iš Blogas.lt į Wordpress, darome taip:

• Susikuriame failą “data.xml”, į jį įrašome žemiau esančią informaciją:
  
<rss version="2.0"
xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
xmlns:wp="http://wordpress.org/export/1.0/"
>
<channel>
<generator>http://wordpress.org/?v=2.1.3</generator>
#PASTE#
</channel>
</rss>

• Atsidarome savo Blogas.lt blogo nustatymų panelę, ir pakeičiate įrašų kiekį puslapyje nurodančią reikšmę “Įrašų puslapyje*” į didesnę, nei visų jūsų įrašų kiekis. To reikia, kad visi įrašai būtų rodomi viename puslapyje.
• Atsidarome šablono redagavimo langą, viską ištriname, įrašome žemiau esantį kodą ir išsaugome pakeitimus.
  
#START#
<IfMainPage>
<Entry>
<item>
<title><%EntryTitle%></title>
<pubDate><%EntryDate%> <%EntryTime%></pubDate>
<dc:creator>admin</dc:creator>
<description></description>
<content:encoded>
<![CDATA[<%EntryBody%>]]>
</content:encoded>
<wp:post_date><%EntryDate%> <%EntryTime%></wp:post_date>
<wp:status>publish</wp:status>
<Comment>
<wp:comment>
<wp:comment_author><%CommentAuthor%></wp:comment_author>
<wp:comment_author_IP><%CommentAuthorIP%></wp:comment_author_IP>
<wp:comment_author_url></wp:comment_author_url>
<wp:comment_author_email></wp:comment_author_email>
<wp:comment_date><%CommentDate%> <%CommentTime%></wp:comment_date>
<wp:comment_content><%CommentBody%></wp:comment_content>
<wp:comment_approved>1</wp:comment_approved>
</wp:comment>
</Comment>
</item>
</Entry>
</IfMainPage>
#END#

• Atsidarome savo weblogą, esantį Blogas.lt ir matome bardaką. Rekomenduočiau atsidaryti su Firefox, nes jis, skirtingai nei opera, atidaro puslapio išeities teksto peržiūrą ta pačia koduote, kaip ir nurodyta puslapyje. Nusistatome tinkamą koduotę, kad rodytų tautiškus simbolius (Windows-1257). Pasirenkame išeities teksto (source) peržiūrą ir kopijuojame viską tarp #START# ir #END#, jų pačių neįtraukdami. Viską ką nukopijavome, pastiname į anksčiau sukurtą failą “data.xml”, vietoj žodžio #PASTE#.
• Pašaliname visus “<br>” tagus. Jie atsiranda komentaruose ir mums trukdo, nes parsinant XML’ą Wordpress’as galvos jog tai kažkokio įrašo pradžia (XML lauko atsidarymas). HTML tagų šalinti iš pačių įrašų nereikia, nes jie apskliausti < ![CDATA[ ]]>. Viskas, kas yra apskliausta, yra laikoma kaip lauko įrašas ir toliau nebeparsinama, tad ir HTML tagai mums nebekliudo. Komentarams Wordpress’as to naudoti neleidžia. Tagų šalinimui paprasčiausiai praleidau “<BR>” paiešką ir visus pakeičiau (replace) į nieką :-) Padarę pakeitimus išsaugom failą.
• Atsidarom Wordpress admin panelę, einam į “Manage” -> “Import”, renkamės tipą “Wordpress” (turėtų būt pats paskutinis). Atsidariusioje formoje pasirenkam mūsų data.xml ir spaudžiam “Upload file and submit”. Kitame lange pasirenkame kuriam vartotojui norime priskirti visus šiuos įrašus ir vėl patvirtinam formą.

VISKAS! Jei viskas pasisekė, galite džiaugtis perkeltais įrašais. Tiesa, įkeliant įrašus, kažkodėl įsikėlė tik ~50 naujausiųjų, o paskutiniojo iš tų 50, nebuvo kelių komentarų. Todėl pašalinau paskutinį įrašą ir procedūrą kartojau iš naujo, tik su tais neįkeltais įrašais, tačiau tai nesukelia didelių problemų. Taip, kad migruokit sėkmingai! Jei turit kokių klausimų ar atsirado problemų - kreipkitės, pasistengsiu pagelbėt.

P.S. Šis metodas tinka ir kitoms sistemoms (nebūtinai blogas.lt), kurios turi šablonų redagavimo galimybę. Tokiu atveju reiktų pakeisti atitinkamus šablonų tagus aukščiau parašytame tekste, kurį saugome į data.xml failą.