Archive

Internetiniai žurnalai - zine.lt pirmas bandymas

Published
by
Pawka
on 2008 February 7
in Internetas and Nuomonė
. 6 Comments

Vakar vakare prieš eidamas miegot pasitikrinau elektroninio pašto dėžutę ir joje radau Aurimo Levicko laišką. Aurimas mane informavo apie “Pirmąjį Lietuvoje skaitmeninį žurnalą - Zine.lt” ir paprašė jį apžvelgti. Įdomi idėja, kodėl gi ne? Kadangi buvo vėlu, darbus nukėliau šiandienai.

Pirmiausiai pasvarstykime, koks turėtų būti internetinis žurnalas? Kuo jis skirasi nuo eilinių internetinių portalų ar įprastų žurnalų? Internetiniai žurnalai dažnai tapatinami su “zinais” (zinai nebūtinai gali privalo būti internetiniai), kurių pavadinimas kilęs nuo žodžio magazine. Dažniausiai tai būna nekomerciniai leidiniai, skirti konkrečiam ratui žmonių ar konkrečiai grupuotei, dažnai siejami su DIY kultūra. Pasaulyje plačiai sutinkami pogrindinių grupuočių zinai. Juos leidžia ultros, neformalų grupuotės (pankai, skinheadai ir kiti), savą kultūrą turintys klubai, hakerių grupuotės ir t.t. Kadangi informaciją platinti internetu labai patogu, iš tokių zinų išsivystė į konkrečias sritis orientuoti aukštos kokybės internetiniai žurnalai. Kartais netgi komerciniai (nieko nuostabaus, reguliariai rinkti aukštos kokybės informaciją, reikia lėšų). Dauguma PHP programuotojų žino php|architect, Ubuntu bendruomenė turi savo opensource’inį Full Circle Magazine, kaip gi nepaminėjus neseniai atgimusio pogrindinio Phrack. Štai keli elementarūs el. žurnalų pavyzdžiai. Lietuvoje situacija kiek prastesnė, tačiau kažkada egzistavo “Išjungt viską”, buvau aptikęs kelis skinheadų zinus, gal dar kažkas prisimena “Laužtuvą”? Betkokiu atveju, zine.lt nėra pirmasis Lietuviškas internetinis žurnalas, kaip jie patys skelbiasi. Galėtų nebent pretenduoti į pirmą el. žurnalą pritaikytą plačiąjai publikai.

Kuo el. žurnalas turėtų skirtis nuo įprastų internetinių puslapių ar blogų? Pirmiausiai iš žurnalo tikimės reguliaraus pasirodymo fiksuotu laiko tarpu. Informacija internete sensta greitai, tad renkant informaciją mėnesiui, ji paprasčiausiai gali būti pasenusi. Todėl el. leidinio medžiaga turi būti unikaliai vertinga, greit nesenstanti. Taip pat ji turėtų būti nauja, dar niekam nematyta. Neužtenka surinkti nuotraukų iš kokio šaltinio, kurį jau bus aplankę pusė Lietuvos internautų.

zine.lt

Atsidarius puslapį, mane pasitiko keturi skirtingi žurnalai:

  • No Panic - Žurnalas apie sportą, madą, laisvalaikį, muziką ir sub-kultūrą.
  • AutoZine - Automobilių mėgėjams.
  • DesignZine - Žurnalas apie dizainą ir naujoves pasaulyje, bei Lietuvoje. Šis man pasirodė labiausiai vertas dėmesio.
  • EroZine.lt - Be komentarų.

Parsisiunčiau visus numerius iš eilės. Žurnalas pladinamas EXE failų pavidalu. Keistas sprendimas - pirmą kartą tokį matau. Tą pastebėjo ir kiti zine.lt apžvelgę blogeriai. Suprantu, kad zine.lt formatas suteikia daugiau galimybių reklamai - Flash technologija leidžia talpinti vaizdo klipus ir garso įrašus, bet EXE… Kaip leidinį skaityti Linux ar Mac OS vartotojams? Girdėjau Eimantas jau susiderėjo dėl versijos Mac’ui, o kaip Linuxistai? Siūlyčiau leidinį leisti dviem formatais - dabartiniu ir pdf. Taip būtų išvengta suderinamumo problemų. Baigęs išsidirbinėti pasileidau žurnalus su windows emuliatoriumi ir perverčiau visus. Skaityti neskaičiau, nes didžioji dalis informacijos jau kažkur matyta arba žinoma: tie patys snowboardai, graffiti ar hip-hop’as. Tačiau tai tik pirmas numeris, galbūt leidėjai tiesiog bandė užkabinti pažįstamomis temomis, tad teisti dar anksti. Patiko, kad pateikiama ir Lietuviško turinio. Žurnalo apipavidalinimas atrodo neprastai, gražiai atrodo besiverčiantys puslapiai, aukštos kokybės nuotraukos ir t.t.

Apibendrinus žurnalas skirtas ne skaityti, o žiūrėti. Turbūt dėl šios priežasties labiausiai patiko DesignZine. Gal kiek primena Pravda leidinį, kuris taip pat skirtas perversti belaukiant kol padavėja atneš pietus kavinėje. Skaitysiu žiūrėsiu jei: didžioji dalis informacijos bus nematyta internete ar kituose panašiuose leidiniuose, leidinio formatas bus suderinamas su Linux OS (principo reikalas). Netgi pradėčiau skaityti, jei būtų daugiau tekstinės informacijos. O šiaip - gera iniciatyva.

Specialybinis poveikis #2

Published
by
Pawka
on 2008 February 5
in Gyvenimas and Niekalai
. 15 Comments

Kartą jau rašiau, apie specialybinių įpročių įtaką elementariems dalykams. Šiandien pasitaikė dar vienas įvykis. Sukontaktavau su vienu pažįstamu. Jis į programuotoją nei kiek nepanašus, niekada nenorėjo ir nežadėjo juo būti. Senokai buvom bendravę, tai pirmiausiai sekė standartiniai klausimai apie gyvenimą. Klausiu aš jo:

- Kuo užsieimi?
- Ai, dirbu čia Rūbininku.
- Programuoji Rubiu?! - pasakiau su nuostaba.
- Ne, rūbinėj.

Atrodo elementarus dalykas, tačiau “sukimasis” konkrečioje sferoje iškreipia supratimą.

Vakarykštis blogerių susibėgimas (atnaujinta)

Published
by
Pawka
on 2008 February 3
in Gyvenimas and Blogsfera
. 12 Comments

Vakar sėkmingai įvyko skambiai pavadintas Vidurio Lietuvos blogerių susitikimas. Dėkoju Aurimui Gudui už organizavimą - tokio renginio seniai reikėjo Kaune. Šiandien turėtų pasipilti ir daugiau įrašų šia tema, nes dalyvių buvo išties nemažai - apie 20. Į susitikimo vietą atėjau lygiai 18 val. - oficialiu pradžios laiku. Galvojau būsiu vienas pirmųjų (kas kartais būdinga kitoms kompanijoms), tačiau čia jau buvo susirinkę apie puse dalyvių. Tikriausiai visi labai norėjo susimatyti :-) Apie puse dalyvių nepažinojau, tad buvo smagu susipažinti, o kiti - pažįstami ar bent jau matyti/žinomi. Sutikau netgi savo buvusį bendradarbį - Simą. Pasitaikė pažinčių, kurios netgi nustebino - su Vidu esame, kaip jis pats sako, beveik bendradarbiai. Jis dirba per kelis kabinetus nuo mano darbo vietos. Sakė manęs nematė, nes sėdžiu atsukęs nugarą į duris :-) Susirinkę paragavom alaus, pašnekėjom, padiskutavom. Juokaudami nusprendėm, kad Justino blogas - popsas (aišku friendly). Neišlaikiau ir pradėjau diskutuoti apie visokius GTK, Eimantas priminė, kad čia ne programerių meetas. Sėdėjom prie ilgo stalo, tad teko šiek tiek migruoti norint pabendrauti su kitais. Įsibėgėjus visam veiksmui, žmonės pradėjo skirstytis. Suprantama - buvo vėlu, kiti turėjo važiuoti netgi iki Vilniaus. Visiem išsiskirsčius, su Tygu ir Aurimu pabaigėm savo gėrimus ir uždarėm susitikimą. Buvo smagu. Dabar Vilniečių eilė :-)

Aurimo nuotraukos guli čia. O čia Margaritos nuotraukos. Turboliux nuotraukos čia.

Atnaujinta #1

Visgi maža ta Lietuva. Atrodo esame vieni kitų pažįstami. Jei patys kažko nepažįstam, tai juos tikriausiai pažinos mūsų draugai. Mano draugė, bežiūrėdama susitikimo nuotraukas, atpažino Aistę. Pasirodo jos tą pačią mokyklą baigusios. O su Vidu mane išvis kažkokie keisti ryšiai sieja. Kaip rašiau aukščiau - sužinojau, kad jis dirba vos per kelis kabinetus nuo manęs. Tačiau tai dar ne viskas. Šiandien mano sugyventinis su kuriuo nomuojamės butą (sugyventinis, nes ne kambariokas - kadangi negyvenam skirtinguose kambariuose) taip pat peržiūrinėjo įvykio nuotraukas. Bakstelėjo į Vidą, sako: “Šitas mano name gyvena” (turėjo galvoje savo seną gyvenamąją vietą). Kas dar mane nustebins?

Kai laptope trūksta vietos…

Published
by
Pawka
on 2008 January 18
in Hardware, Kompiuterizmai and Linux
. 17 Comments

Filmai, muzika (turiu įprotį rinkti diskografijas), dvi operacinės sistemos ir 100 gigabaitų kieto disko darosi mažokai. Stacionariam kompiuteriui užtektų tiesiog nupirkti papildomą kietą diską. Šiais laikais paplitusiuose midi tower korpusuose vietos jam tikrai atsirastų. Tuo tarpu nešiojamuose kompiuteriuose dažniausiai tektų keisti visą kietą diską į didesnį. Nežiūrint į tai, jų kietieji diskai yra mažesni (turiu galvoje ir talpą) ir brangesni. Kitas variantas - nusipirkti stacionaraus kompiuterio HDD ir jam skirtą išorinį stalčių (case), kuris jungiamas prie kompiuterio per USB. Šiomis dienomis kietieji diskai kainuoja nedaug 200-300 Lt už 320-400 Gb, o išorinis dėklas: ~100 Lt. Vakar pasiemiau 320 Gb HDD (400 jau nebebuvo), o prie jo prigriebiau ir Cooler Master XCraft Lite išorinį dėklą.

Cooler Master XCraft Lite (RX-3SB)

Kas įtakojo pasirinkti būtent šį produktą - negaliu tiksliai ir pasakyti. Tiesą sakant, nėra čia ką daug ir svarstyti - ieškojau SATA palaikymo ir dėmesį kreipiau į dizainą. Cooler Master produkcija pasižymi unikaliu dizainu, tad produkai traukia akį. Galima pasirinkti dėklo spalvą: juodą arba sidabrinį. Parsinešęs namo puoliau atlupinėt dėžę.

Cooler Master XCraft Lite

Nustebino gausus priedų rinkinys. Į komplektą įėjo:

  • XCraft Lite USB 2.0 dėklas 3.5” kietąjam diskui.
  • A-Male - B-Male USB 2.0 kabelis. 3 pėdų ilgio, tad kiek trumpokas.
  • eSata kabelis jungimui prie kompiuterio. Taip pat 3 pėdos.
  • SATA - eSATA išėjimo lizdas stacionariam kompiuteriui. Tvirtinamas galinėje sienelėje.
  • Aliumininė prie šono fiksuojama kojelė, norint diską laikyti vertikaliai.
  • Maitinimo kabelis.
  • Dvi fiksavimo plastmasės ploniems HDD.
  • CD su USB tvarkyklėmis (chi chi) ir kažkokia programine įranga.
  • Vartotojo vadovas.

XCraft Lite dėžės turinys

Programinės įrangos nebandžiau, nes ji skirta Windows OS. XCraft’as palaiko iki 500 Gb ir iki 10000 apsukų per minutę kietuosius diskus. Ant dėžutės parašytos palaikomos OS: Windows ir Mac. Įdomu kodėl neparašytas Linux palaikymas? :-) Įrenginio priekinėje sienelėje ir apačioje esančios grotelės leidžia vėsinti kietąjį diską ir apsaugo jį nuo kaitinimo. Tiesa, dėl to girdimi disko triukšmai, nes jis nėra pilnai izoliuotas. Pradžioje norint atidaryti dėklą reikėjo šiek tiek pastangų. Gale yra sidabrinis mygtukas, kurį paspaudus nusiema viršutinė dėklo dalis. Tada į vidų jau galima statyti kietąjį diską. Diskas užmaunamas ant mažų “vinukų” su spiruoklėmis. Uždarius dėklą, spiruoklės prispaudžia diską prie viršutinės dalies, o vinukai neleidžia jam slankioti. Diskas išlieka stabilus vartant patį dėklą. Po viršutiniu dangčiu yra užklijuota kažkokios termomedžiados juosta, kuri taip pat turėtų padėti vėsinti.

Pajungimas

Viską sujugus atėjo metas pirmam bandymui. Įjungiau maitinimą, įkišau USB laidą, laukiu kol Ubuntu automatiškai primountins diską. Nieko nevyksta. Pasileidau disko skirsnių editorių - GParted ir žiūriu ką turiu.

GParted

Nieko nuostabaus, kad nebuvo automatiškai primountintas - pirmiausiai reik jį suformatuot. Jau esu perdaug pripratęs prie flash laikmenų. Sukūrus naują skirsnį, diskas atrandamas be jokių problemų, tačiau yra automatiškai prijungiamas /media/kažkas. Aš savo kompiuteryje diskus prijungiu $HOME direktorijoje esančiuose kataloguose “C”, “D” ir t.t. Taip būna daug patogiau juos pasiekti per terminalą. Todėl būtų labai patogu, kad ir šis būtų jungiamas tarkim prie ~/E katalogo. Tam užtenka sukurti nuorodą. Ant darbastalio atsiradusios disko ikonos spaudžiame dešinį pelės mygtuką, pasirenkame properties. Atsidariusiame lange pažiūrime kur prijungtas diskas, arba nurodome statinį prijungimo tašką:

Mount point

Aš prijungimo tašką esu nurodęs kaip “E”, tad diskas jungiamas /media/E. Man daug patogiau kai diskai vadinami raidėmis. Pakeitimai įsigalios iš naujo prijungus diską. Galų gale telieka sukurti nuorodą iš savo $HOME katalogo į diską:

1

pawka@pawka-laptop:~$ ln -s /media/E E

Štai ir viskas, diskas pasiekiamas iš namų katalogo, kaip ir visi kiti. Ateityje reikės su rsync sinchronizuoti laptope ir diske esančius dokumentus, bei projektus, bet apie tai kitą kartą. Šiuo metu naujasis pirkinys iš interneto gilumų po truputį kaupia visus šešis Ozo sezonus (34 Gb).

UNIX filosofijos galia

Published
by
Pawka
on 2008 January 8
in Programavimas and Linux
. 4 Comments

UNIX operacinė sistema ir jai skirtos programos (kad ir sort, join ir t.t.) buvo kuriamos remiantis tam tikromis taisyklėmis. Šios taisyklės apibrėžia kaip kurti ne tik švarų ir paprastą programos kodą, tačiau ir programos sąsają, bei išlaikyti kūrinio efektyvumą. Didžiausi UNIX guru, kaip Doug McIlroy, Eric Raymond ar Rob Pike skelbė savuosius taisyklių rinkinius “kaip rašyti patogų kodą”, tačiau jie skiriasi nedaug - pati esmė išlaikoma visuose rinkiniuose. Žemiau pateikiu Mike Gancarz’o suformuluotas devynias pagrindines taisykles, kurios ir yra vadinamos UNIX filosofija:

  • Mažas reiškia gražus.
  • Rašyk kiekvieną programą taip, kad ji gerai atliktų vieną darbą.
  • Susikurk programos prototipą kuo anksčiau.
  • Rinkis mobilumą vietoj efektyvumo.
  • Saugok skaitinius duomenis tekstiniuose failiuose.
  • Naudok pakartotinį kodo panaudojimą (nebūtinai savo :-P).
  • Naudokis shell skriptais veiksmingumui ir mobilumui užtikrinti.
  • Venk sudėtingos vartotojo sąsajos.
  • Kiekvieną programą rašyk kaip filtrą, kad jos išvedamus duomenis galėtų panaudoti kitos programos.

Jei apie šias išvardintas dogmas norisi paskaityti daugiau, tai galite padaryti čia: “The Unix Philosophy”. Žinoma, nereikia visko priimti kaip šventos tiesos ir girežtai pulti laikytis, rašant betkokias programas be išimties. Taip pat nereikia pamiršti, kad pagrindinė UNIX veikimo sąsaja buvo komandinė eilutė, tad nuo tų laikų daug kas pasikeitę. Tačiau ir šiais laikais šiuose žodžiuose galima rasti daug tiesos. Kaikurios taisyklės labiau linksta link inžinerijos ar struktūrinių šablonų, o kitos labiau susijusios su pačiu programavimu. Manau ne vienas jūsų laikotęs panašių principų.

Neseniai pačiam teko susidurti rašant vieną klientinę aplikaciją. Aplikacija parsisiunčia duomenis iš serverio, vykdo tam tikrus veiksmus (atsižvelgiant į duomenis ir atskirai), registruoja informaciją serveryje, yra valdoma per grafinę vartotojo sąsają. Visų pirma visus vykdomus išorinius veikmus (vaizdo grotuvo paleidimas, raportavimas, garso reguliavimas ir t.t.) aprašiau shell skriptais. Tai leidžia nesunkiai ir greitai atlikti pakeitimus ir pritaikyti programą skirtingiems kompiuteriams. Tam netgi nereikia žinoti programos kodo - užtenka žinoti kokie parametrai paduodami konkrečiam skriptui. Nereikia programos perkompiliuoti. Duomenų parsiuntimui ar išsiuntimui paprastai reiktų pasirašyti kokią klasę. Bet kam, jei yra wget arba fetch? Wget programos iškvietimą taip pat įrašiau į skirptą ir nesuku galvos. Duomenų registravimui nutolusiame serveryje irgi panaudojau tą patį wget, nes man tiesiog užtenka kreiptis į URL nurodžius tam tikrus parametrus. Esant reikalui, galima patogiai pasiimti betkokią sistemos informaciją, ją išsifiltruoti ir susirikiuoti prieš paduodant jūsų programai. Vieną iš rikiavimo pavyzdžių buvau pateikęs įraše Jūsų TOP 10 dažniausiai naudojamų konsolės komandų. Čia ir slypi programavimo UNIX aplinkoje galia, palengvinanti darbą mums - programuotojams. Norėdami plačiau apsišviesti galite paskaityti Basics of the Unix Philosophy.

Naujų metų tikslai: 2008

Published
by
Pawka
on 2008 January 2
in Gyvenimas and Produktyvumas
. 7 Comments

Metai tik prasidėjo, tad reik nusistatyti ko noriu siekti (ir pasiekti) per visus šiuos metus.

  • Pabaigti sesiją, paskui pabaigti kitą sesiją ir tapsiu (turėčiau) diplomuotu bakalauru. Reik šito neapleist ir tuo pačiu dar pastot kur nors į magistratūrą.
  • Jau esu diiidelis, tačiau vis dar neturiu vairavimo licenzijos. Anksčiau nebuvo laiko, paskui nebuvo atliekamų $$$, kad galėčiau sau tai leisti (kam teisės be automobilio?). Galiausiai tiesiog nereikėjo. Tačiau pastaruoju metu pastebėjau, kad per dieną sutaupyčiau ganėtinai nemažai laiko (dabar ~1-2h, iki persikraustymo sugaišdavau dar daugiau), jei valdyčiau automobilį. Ir šiaip patogiau, naudingiau, galėčiau su visais teršti aplinką, keikti mikroautobusų vairuotojus, tukti etc. Žodžiu reik išsilaikyti teises!
  • Vėl pradėt reguliariai sportuoti. Vasarą sėkmingai pakeičiau darbo vietą, be to ketvirtas kursas, tad po vasaros laiko sportavimui taip ir nebeatradau. Fix this! Jei bus tinkamos oro sąlygos, prie viso šito dar reik įvaldyt snowboardą. Pradžioj gal pasipraktikuočiau čia - Lietuvoje, o metų gale vėl į kurortą? Žiūrėsim, bet šito irgi sieksiu. Na o vasarą vėl atgaivinti važinėjimus riedučiais. Šią vasarą net iki skeitparko nebuvau nuvykęs. Gėda!
  • Daugiau daugiau daugiau! Yra pora dalykų ko norėčiau šiek tiek dauigau. Skaityti daugiau knygų ir reguliariai rašyti daugiau įrašų ;-) . Knygų skaitymu pastaruoju metu skųstis negaliu, tačiau norėčiau tam atrasti daugiau laiko, nes būtent šis faktorius mane kartais ir stabdo. Na o kalbant apie įrašus - per 2007-uosius parašiau jų 49. 49 / 12 = 4.08 įrašo per mėnesį. Tai vidutiniškai po įrašą per savaitę. Kartais produktyvumas krisdavo iki vieno įrašo per mėnesį, o tai jau manes netenkina… Žodžiu tobulėti yra kur, o tam paprasčiausiai tereikia tik skirti šiek tiek daugiau laiko. Tarkim 6-7 įrašai per mėnesį būtų visai nieko.
  • Dirbti dirbti dirbti. Čia kalbu ne tik apie darbą. Aikivaizdu, kad įdėdamas daugiau darbo - pasieksi geresnių rezultatų. Taip stengiuosi ir elgtis, tačiau ne visada sėkmingai ;-) Toliau vadovausiuos šiuo principu. Taip pat norėčiau į pasaulį išleisti kokį projektą ar prisijungti prie palaikymo/kūrimo. Idėjų turiu, vėlgi - reikia tik laiko ir darbo.
  • Galiausiai, kaip ir šiemet, poilsiui ir pramogai išvykti paturistauti į užsienį. 1 - 2 kelionės į metus būtų pats tas. Sąraše yra Airija (aplankyti draugus), Paryžius, Barcelona ar Graikija.

Atrodo, turėsiu ką veikti.

Fiktyvus energijos pakrovimas - dar apie naktinėjimus

Published
by
Pawka
on 2007 December 20
in Produktyvumas
. 5 Comments

Artėjant sesijai (kitiems jau pati sesija artėja link pabaigos) laisvas laikas kažkur mistiškai dingsta. O dar jei prisideda koks projekto deadline’as… Kad viską laiku spėti, retkarčiais tenka praiilginti darbo dieną iki vakaro, ar net iki labo ryto. Neseniai Aidas rašė ta pačia tema. O ir pats per pastarąjį mėnesį turėjau keletą tokių naktelių (ši - iš dalies panaši), tad situacija aktuali daugeliui, ypač studentams ;-) Duosiu jums porą patarimų, kaip ryte nepavirsti į zombį.

Daugelis stengiasi mokytis kol “ištempia” nemiegodami, o tada dar ir nemiegoję eina į egzaminą. Jei tenka ilgai tverti be miego bandant mokytis ar užsiemant kita protine veikla, kuo ilgiau nemiegi - tuo sunkiau tampa išlikti žvaliu ir įsisavinti žinias. Klaidos pačios pradeda lipti į darbą. Deja jas atrandu dažniausiai tik ryte. Galų gale pats pastebiu, kad elementariam kodo gabaliukui parašyti užtrunku gal 5-10 kartų ilgiau, nei būdamas blaivaus proto. Išvados: kuo ilgiau nemiegi - tuo mažesnis darbingumas, tad kuo ilgiau nemiegi - tuo labiau švaistai laiką veltui. Kad to išvengčiau, apgaudinėju organizmą paprasčiausiai pamiegodamas bent 2-3 valandas. Atsibudus galva vėl būna “šviežia” ir pasiruošusi galvoti. Žinoma pavargstu greičiau nei normalią darbo dieną, tačiau tuo pačiu galiu ilgiau dirbti produktyviai, nei visiškai nemiegojęs.

Kartais, papasakojęs šį būdą, iš pažįstamu išgirstu: “oj ne, aš jei užmigčiau tai viskas… nebeatsikelčiau”. Visų pirma, žmogus stresinėje situacijoje (pvz. ruošdamasis egzaminui ir stengdamasis jo nepramiegoti) neatsipalaiduoja. Organizmas būna įsitempęs nuo įtempto mąstymo, tad atsibusti yra daug lengviau nei įprastai. Be to, per 2-3 valandas nesugebėsite gerai įmigti. Tačiau vien tuo pasikliauti nerekomenduočiau ;-) Kad lengviau atsikelčiau, turiu šiokią tokią taktiką. Žadintuvą pastatau toliau nuo lovos, pvz. ant stalo, kad norėdamas jį išjungti, būčiau priverstas išlipti iš lovos. O tai jau šis tas. Antras dalykas - kava. Nežinau kaip skirtingai kitus žmones veikia šis gėrimas, tačiau nepaslaptis, kad ji veikia ne iškart. Na taip, priklauso nuo koncentracijos :-) Nepaisant to, prieš einant miegoti išgėręs puodelį normalios kavos - ryte atsibundu daug žvalesnis ir galva “įsijungia” sparčiau. Betkokiu atveju, persistengus nepadės nei kava. Tiek mano patarimų, linkiu nepramiegoti [įsirašyk pats]!

Skype 2.0 Beta for Linux review

Published
by
Pawka
on 2007 November 19
in Software and Linux
. 5 Comments

Linas jau pranešė apie pasirodžiusią naują Skype versiją Linux OS, tačiau review niekur nepasirodė. Tad nusprendžiau jog reik trumpai brukštelti apie tai. Parsisiunčiau, susiinstaliavau ir pasileidau. Mane pasitiko daug malonesnė supaprastėjusi pagrindinio lango išvaizda. Dievinu minimalizmą!

Skype 2.0 Beta for Linux

Tačiau vis dar nėra geriausio buvusio Linux Skype versijos pranašumo - normalaus grupių valdymo. Nors anksčiau buvusios grupės taip pat buvo neįdealios (jų nebuvo galima išsidėstyti kaip nori, o buvo griežtai rikiuojamos pagal abėcėlę), tačiau dabar jų visiškai nėra. Dėl kažkokių priežasčių jos buvo panaikintos berods nuo 1.4 Gold versijos, kurios dėl to aš ir nenaudojau. Gerai, kai vartotojas turi 20 kontaktų, o ką daryti tiems, pas kuriuos “on-line” kasdien tupi apie 70? Nėra patogu kai pateikiamas vientisas daugiau nei 50 varotojų sąrašas.

Malonus dalykas - patogesnė istorijos peržiūra. Dabar galima peržiūrėti tam tikro intervalo pokalbio istoriją: paros, savaitės pusės ar viso mėnesio ir visą. Taip supaprastina paiešką ir leidžia sutaupyti laiko.
Skype 2.0 Beta Linux

Na ir maloniausia ir visų labiausiai laukta funkcija - video pokalbiai. Turbūt dėl video tvarkyklių (o gal ir dėl ko nors kito) niekaip nepavyko padaryt ekrano nuotaukos su video pokalbio vaizdu. Nuotraukoje vietoj vaizdo gaudavau mėlyną plotą. Turėsite tiesiog manimi patikėti be įrodymo (pateiktas paveiksliukas iš skype.com). :-)

Skype 2.0 Beta Linux webcam preview

Skype’as mano integruotą internetinę kamerą pasigavo iškart. Nežinia, ar čia įtakos turi mano anksčiau instaliuotos gspca tvarkyklės, tačiau nieko nereikėjo konfiguruoti. Vaizdą gavau be problemų, tačiau savos kameros vaizdas (rodomas mažesniame langelyje) kartais beveik visada nugesdavo ir pavirsdavo į tą patį mėlyną plotą. Tai jokios įtakos pašnekovo gaunamam vaizdui neturėjo ir jis kuo puikiausiai mane matė. Tačiau Ttai veikiausiai yra ne Skype kliento, o mano kompiuterio kaltė. Man baigus pokalbį, nulūžo mano draugės Skype (Windowsinis). :-) Gal čia sutapimas.

Betkokiu atveju tai dar kolkas tik beta versija. Belieka tik laukti, kol bus grąžintos grupės, tada turėtume ganėtinai patogų klientą.

Daugiau apie tai rašo:

P.S. Įrašas turėjo pasirodyti anksčiau, bet truputį užsigulėjo ;-)

Dabar TopRSS.lt statistika ir pagal blogų lankomumą

Published
by
Pawka
on 2007 November 7
in Internetas and Blogsfera
. 1 Comment

Vis nenutyla kalbos apie TopRSS.lt, tačiau projektas nemiega ant laurų. Šiandien ryte įsijungęs kompiuterį gavau naktį Aurelijaus (šis žmogus turbūt nemiega) parašytą žinutę su nuoroda į naują TopRSS funkciją - lankomumo statistiką. Kas jau kurį seka Lietuvos blogsferos augimą, turbūt pamena bandymus daryti dienoraščių TOP’us, tačiau jie susilaukdavo daug kritikos. Vienas iš iniciatorių buvo NePo. Geriausiųjų sąrašą jis sudarinėdavo rankomis, pagal savo sugalvotą ypač slaptą formulę. Turbūt tai ir buvo viena iš priežasčių, kodėl tai susilaukė daugiau kritikos nei palaiminimo. Na o lankomumas yra lankomumas ir nieko čia nebepridursi - ganėtinai tikslus matas ir puikiausiai apsieinama be visokių formulių. Pas ką daugiau lankytojų - tas ir geresnis (plačiosioms masėms?). Betkokiu atveju statistika yra tiksli, tad klausimų ir neturėtų kilti.

Kokia TopRSS.lt nauda Lietuvos blogsferai? Pradžioje visi norintys buvo priversti persiregistruoti savo RSS srautus Feedburner’yje. Iš dalies tai patogiau ir skaitytojams - mažesnė tikimybė, kad pamesit tiklaraščio srautą, jei jis persikels. Be to ir patys autoriai nepraras skaitytojų kur nors perbėgę. Standartizavimas - gerai. Antras dalykas - vienoje vietoje turime didžiausių Lietuvos blogų sąrašą su aiškiomis pozicijomis. Per artėjančią konferenciją (juk tai ji, tiesa?) bus aiškiau, kam dalinti prizus ;-) Dėl tos pačios priežasties blogsfera vėl sulaukė žiniasklaidos dėmesio. Kalbu apie vakar Alfa.lt pasirodžiusį straipsnį “Lietuviški „blogai“ – jau įvairiausiems skoniams”. Manau tai tikrai ne paskutinis kartas. Pats TopRSS.lt projektas yra aktyviai vystomas, tad Aurelijus idėjų ir darbo turi toli į priekį. Good work!

TeleJazz laužimas SMS’ais

Published
by
Pawka
on 2007 November 2
in Internetas and Kompiuterizmai
. 18 Comments

Toks čia ir laužimas, tiesiog duomenų validacijos spraga. Šianakt nesimiega, tai vis dar tupiu lovoj su skreitinuku (taip rašosi?). Mėgstu kai fone veikia televizorius. Tokiu metu TV3 rodo kažkokią laidą, kur visokie iškrypeliai ir nepilnavetiškumo kompleksą turintys žmonės siunčia SMS ir bando susirast antrą pusę arba “V+V”. Fone pasodinta kažkokia pana ir daro šou: skaito horoskopus, sapnus aiškina, etc. Seniau buvo stengiamasi SMS žinutės kainą rašyti kuo mažesnėmis raidėmis, kad niekas nematytų, tačiau šiais laikais niekas taip nebedaro. Dabar egzistuoja dar geresnis būdas - kaina išvis nerašoma, o tiesiog pateikiamas svetainės adresas, kurioje “galite rasti žaidimo taisykles”.

Tas puslapis turbūt išvis nėra lankomas ir sukurtas tiesiog, kad būtų. Visgi kažkas mane patraukė ten pasižiūrėt ką jie ten gali rašyt. Atsivertęs aptikau vieną įdomų puslapį, kuriame pateikiamas visų atėjusių SMS žinučių sąrašas. Atėjusi žinutė talpinama į duomenų bazę ir iškart rodoma, o per televizorių rodomos žinutės šiek tiek vėluoja. Tai leido daryti prielaidą, kad galbūt sąraše pateikiamos žinutės dar nėra patikrinamos? Ir kažkaip užnižo man nagai…

SMS #1: “<b>nieko neiesko, nes geria alu.”

Hacking TeleJazz

Veikia, bet beveik nesimato. Gal padarom gražiau?
SMS #2: “<h1>vis dar nieko neiesko, nes toliau geria alu.”

Hacking TeleJazz

O kaip su JavaScript’u?
SMS #3: “<script>alert(’alaus?’);</script>”

Hacking TeleJazz

Tai va. O viso šito moralas toks, kad reikia validuoti įeinančius duomenis nepriklausomai nuo to, ar jie ateina iš html formos, ar sms’u. “Koks durnius sugalvotų siųsti JavaScript’ą SMS’ais?” Iškart po atradimo parašiau laišką ir pranešiau apie klaidą. Kaip tyrimo kompensaciją (3 SMS’ai po du litu), gražiai paprašiau padovanoti kažkokį TeleJazz puoduką, kurį šianakt labai reklamavo, bet kažin. :-) Nors aš jų vietoj netaisyčiau klaidos, o palikčiau pasižaist kitiems. Vis keletą litų prisirinks.